631038 204918 1287x836Domantė Platūkytė, LRT.lt

Trečdalis Lietuvos gyventojų koronaviruso pandemijos metu jaučia nerimą, išsako susirūpinimą dėl psichikos sveikatos, dešimtadalis nurodo, kad buvo priversti imti neapmokamų atostogų arba jų darbovietė paskelbė prastovą, parodė sociologinė apklausa. Tuo metu 5 proc. respondentų sako praradę darbą arba pajamas.

LRT užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kovo 25–30 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 500 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų visoje Lietuvoje.

Tiems, kurių socioekonominis statusas žemiausias, pandemijos įtaka gali būti dar reikšmingesnė. Taip, komentuodami apklausos rezultatus, nurodo LRT.lt kalbinti specialistai. Jų aiškinimu, gyventojų elgesį karantino metu lemia ir patriarchalinis požiūris bei stereotipai.

Elgesį karantino metu lemia ir stereotipai

Kaip neigiamas koronaviruso epidemijos pasekmes, 33 proc. apklausos dalyvių išskyrė darbą ir mokymąsi namuose bei būtinybę likti namuose, stengtis niekur neišeiti.

Moterys koronaviruso epidemijos metu dažniau nei vyrai būna namuose – niekur neišeiti stengiasi 36 proc. moterų ir 29 proc. vyrų. Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė Dovilė Galdauskaitė sako, kad moterys ir vyrai labai skirtingai vertina savo sveikatą.

„Matome, kad vyrai dažniau įsivelia į tokias elgsenas, kurios yra rizikingos sveikatai, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, rūkymas. Tokie paprasti dalykai, paprastas rūpinimasis savimi rodo, kad vyrai ne taip rimtai vertina tas sveikatos rizikas, dažniau praktikuoja sveikatai žalingą gyvenimo būdą“, – aiškina D. Galdauskaitė.

Pasak jos, kita priežastis, dėl kurios dažnesnį buvimą namuose įvardija moterys, yra lyčių vaidmenys ir lūkesčiai skirtingoms lytims. Sociologės teigimu, privačioje sferoje dar yra patriarchalinio požiūrio, kad vyras turi finansiškai aprūpinti šeimą, o moteris – pasirūpinti vaikais ir buitimi. Todėl nereikėtų nustebti, sako D. Galdauskaitė, kad daugiau moterų pasilieka namuose.

VU sociologė užsimena apie žmonių mąstymą, kad mamos gali geriau pasirūpinti vaikais. Todėl, išskiria ji, jei serga vaikai ar yra galima rizika jų sveikatai, paprastai mamos būna tos, kurios tokiose situacijose jais rūpinasi.

Psichologas Antanas Mockus svarsto, kad tai, jog moterys namuose lieka dažniau nei vyrai, gali lemti ir stereotipai, kad moteris turi pasirūpinti ir savimi, ir šeima. Vyrams dažniau atrodo, kad moterų darbas yra saugotis pačioms ir dar kitiems apie tai priminti, sako A. Mockus.

„Kažkada su moksleiviais bendraudavau apie vyriškumo ir moteriškumo stereotipus – mergaitės sakydavo, kad moteris turi būti tvarkinga, kultūringa. Galbūt dėl to moterys dažniau nei vyrai linkusios viską prižiūrėti, laikytis taisyklių. Tai siečiau su socialiniu moters vaidmeniu, ko iš jos tikimasi, kokį vaidmenį ji prisiima“, – kalba psichologas.

Labiau saugosi jauni, didmiesčių gyventojai

Dažnesnį buvimą namuose išskyrė ir jaunimas iki 30 metų bei 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei gaunantys didžiausias šeimos pajamas per mėnesį – virš 1 tūkst. 200 eurų.

Dažniau namuose būna arba stengiasi būti ir vadovai, besimokantis jaunimas, susituokę žmonės. Mažesnes pajamas turintys žmonės, kaimo gyventojai arba nedirbantys žmonės rečiau nurodė, kad pandemijos metu dažniau būna namuose.

Pasak sociologės D. Galdauskaitės, tyrimai rodo, kad įvairios žmonių grupės labai skirtingai vertina savo sveikatos būklę ir rizikas. D. Galdauskaitė svarsto, kad paprastai jauni ar didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės yra labiau išsilavinę, kvalifikuoti, turi aukštesnes pajamas, o tai reiškia, kad jie sugeba geriau įvertinti sveikatai kylančias rizikas, rečiau užsiima sveikatai rizikinga elgsena.

Psichologas A. Mockus sutinka, kad didesnį saugojimąsi karantino laikotarpiu gali lemti didesnis žmonių sąmoningumas. Anot jo, paprastai labiau išsilavinę, gaunantys didesnes pajamas žmonės linkę labiau rūpintis savo sveikata.

„Išsilavinimas padidina žmogaus sąmoningumą, jis daugiau supranta apie situaciją, kaip saugotis“, – svarsto A. Mockus.

Didesnį nerimą jaučia gaunantys mažesnes pajamas

31 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad pašlijo jų psichologinė būsena, jiems neramu dėl ateities. Didesnį nerimą dažniau jaučia moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, gaunantys mažiausias šeimos pajamas per mėnesį – iki 700 eurų. Panašios problemos aktualesnės ir pensininkams, našliams bei išsiskyrusiems.

Kalbėdama apie psichologinę savijautą karantino metu, D. Galdauskaitė sutinka, kad žemesnę kvalifikaciją turintys žmonės gali dažniau jausti nerimą.

„Jų darbas yra mažiau stabilus, tikriausiai jiems ir susirasti darbą nebūtų taip paprasta, jei jį prarastų. Šie žmonės tikriausiai dažniau susiduria su didesniu psichosocialiniu stresu ir kartais yra ne tokie pasitikintys savimi, kaip turintys aukštesnį išsilavinimą, gerą kvalifikaciją. (...)

Gali būti, kad jie dirba kai kuriuose sektoriuose, kurie atsidūrė didesnėje rizikoje. Tie, kurie turi žemesnį išsilavinimą, tikriausiai nedirba valstybinėse įstaigose arba biure, kur yra užtikrintos galimybės dirbti nuotoliniu būdu“, – kalba sociologė.

Panašios nuomonės laikosi ir A. Mockus, pasak jo, mažesnes pajamas gaunantys žmonės arba turintys žemesnį išsilavinimą gali išties jausti didesnį nerimą. Šių žmonių darbas yra mažiau apmokamas, o, kai nėra pinigų, esi labiau pažeidžiamas, tvirtina jis.

Našliams ir išsiskyrusiems žmonėms sudėtingiau išgyventi, kadangi gaudami vieną atlyginimą jie turi pasirūpinti ir savimi, ir vaikais, vieniši žmonės neretai neturi tokio stipraus užnugario, jiems trūksta palaikymo, sako A. Mockus. Jo teigimu, tokia situacija gali kelti didelį nerimą.

Prognozuoti karantino įtaką – dar anksti

Beveik 40 proc. jaunimo iki 30 metų akcentavo, kad koronavirusas paveikė ne juos, o kitus kartu gyvenančius šeimos narius. Tai dažniau minėjo ir bedarbiai bei namų šeimininkės. 12 proc. respondentų nurodė, kad jie patys ar jų artimieji epidemijos metu susirgo kokia nors liga, tai dažniau nurodė didmiesčių gyventojai ir respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.

Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis tvirtino, kad nors darbą išsaugojo, buvo priversti imti neapmokamų atostogų arba jų darbovietė paskelbė prastovą. Su tokia situacija dažniau susidūrė didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai bei vadovai, žmonės, dirbantys privačiame sektoriuje.

Dėl įvesto karantino darbą arba pajamas prarado 5 proc. apklaustų gyventojų. Ketvirtadalis nurodė, kad koronaviruso epidemija kol kas niekaip nepaveikė, tai yra neturėjo neigiamo poveikio nei jiems, nei kartu gyvenantiems šeimos nariams.

Pasiteiravus, kokią įtaką padarys karantinas bei susiklosčiusi situacija, D. Galdauskaitė tvirtina, kad tai nuspėti be galo sudėtinga. Anot jos, skirtingos žmonių grupės reaguos skirtingai – jau dabar matome įvairias žmonių reakcijas.

Tiems, kurių socioekonominis statusas žemiausias, kuriems kyla klausimų dėl jų pajamų stabilumo, rizikos gali būti didesnės, o poveikis socioekonominiam statusui – dar reikšmingesnis, teigia sociologė.

Vis dėlto, pabrėžia D. Galdauskaitė, dar sunku išmatuoti pandemijos poveikį visuomenei, kadangi niekas negali atsakyti, kiek karantinas tęsis, su kokiais iššūkiais dar susidursime, kiek tai palies kiekvieną iš mūsų. Atsakyti į šiuos klausimus bus galima pandemijai pasibaigus, apibendrina sociologė.

Straipsnis publikuotas Lrt.lt

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos