Socialinis darbas, kaip profesijos ir studijų pasirinkimas neretai suvokiamas gana siaurai. Tačiau, pasak VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir sociologijos instituto mokslininkės dr. Ievos Adomaitytės-Subačienės, iš tiesų tai yra platų spektrą apimanti sritis. Tad jauni žmonės pasirinkę šį kelią įgyja pačių įvairiausių įgūdžių bei vėliau šiuo įgūdžius išnaudoja plačiame profesiniame lauke: nuo socialinio verslo iki technologijų integravimo. Apie socialinio darbo studijų teikiamas perspektyvas ir kalba I. Adomaitytė-Subačienė.
Socialinių pokyčių profesija
Tai kas gi per profesija tas socialinis darbas? Ko galima išmokti ir kokias kompetencijas įgyti šių studijų metu? Socialinis darbuotojas neretai turi tiesioginį kontaktą su žmonėmis. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tad, kaip komentuoja I. Adomaitytė-Subačienė, studentai mokosi bendravimo, komandinio darbo, konfliktų sprendimo, konsultavimo įgūdžių, tarpkultūrinio darbo, projektų valdymo ir pan. Sukaupus tokį bagažą jį galima pritaikyti ne vienoje sferoje, tad gal todėl socialinio darbo studentus vilioja įvairios verslo įmonės.
Lietuvoje ši profesija neretai aplipdoma įvairiais stereotipais. Bendras šios profesijos įvaizdis apsiriboja pagalbos teikimu pagyvenusiems ar neįgaliesiems, pagalba maistu, labdara, socialinių išmokų užtikrinimas. Tačiau iš esmės tai yra daug platesnė profesija. „Pasaulyje plačiai kalbama, kad socialinis darbas yra socialinių pokyčių, žmogaus teisių atstovavimo ir socialinių inovacijų profesija“, – teigia mokslininkė.
Anot Ievos Adomaitytės-Subačienės: „Nūdienos socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija, nes keičiasi valstybės, kaip pagrindinio veikėjo, apsaugančio nuo skurdo ir negandų, vaidmuo, jis perleidžiamas pilietinei visuomenei ir korporatyvinei socialinei atsakomybei. Randasi socialinis verslas ir kitos naujos pagalbos formos, padedančios spręsti socialines problemas. Poreikis turėti profesionalius darbuotojus, padedančius adaptuotis prie pokyčių, yra labai didelis.“
Socialinis darbas apima ir makro bei tarptautinį lygmenį. Absolventai darbuojasi NVO, atstovaujančiose žmogaus teises arba vystomojo bendradarbiavimo srityje. Tačiau, pasak I. Adomaitytės-Subačienės, apie šią socialinio darbo advokacijos veiklą kalbama retai.
Socialinis verslumas
Vilniaus universiteto Socialinio darbo studijų programoje studentai skatinami domėtis ir socialinio antreprenerio karjera. Kol kas socialinės antreprepenystės kursas studentams yra pasirenkamas, tačiau susidomėjimas šia sritimi auga. Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas kartu su VU Verslo mokykla 2019 metais pradėjo naują BUS kursą „Socialinė antreprenerystė“, prieinamą visų studijų programų studentams lietuvių ir anglų kalba.. „Socialinė antreprenerystė (tai būtų tikslesnės vertimas už mums įprastą socialinis verslas) yra veikla, kai socialinės problemos sprendžiamos pasitelkiant inovatyvius ir kūrybinius verslo modelius, kurie padeda siekti socialinio poveikio. Tam reikia labai įvairių kompetencijų: idėjų generavimo, rizikų valdymo, planavimo, bendradarbiavimo, lyderystės, bet svarbiausia socialinio darbo žinių ir socialinio darbo metodų išmanymo.“, – pasakoja apie socialinio darbo teikiamas galimybes mokslininkė.
2019 metais mokslininkė kartu su kolegėmis Lietuvos socialinio verslo asociacijos Lisva užsakymu atliko išsamią socialinio verslo galimybių studiją Lietuvoje. „Studija parodė, kad socialinis verslas yra itin sparčiai auganti sritis, jaunimo susidomėjimas prasminga veikla įdarbinant ir savo verslumą, yra tikrai didelis. Tai parodė ir 2019 m. spalį Vilniaus universiteto organizuotas socialinio verslo festivalis GoSocial.“ – teigia I. Adomaitytė-Subačienė.
Socialinio darbo absolventai jau darbuojasi tokiose socialinio verslo organizacijose kaip VŠĮ „Penki pojūčiai“, VŠĮ „Sopa“ ir „Pirmas Blynas“, kurio įkūrėjas yra socialinis darbuotojas. „Aš pati esu baigusi socialinio darbo studijas, nors visada dirbau organizaciniame lygmenyje – socialinių projektų vadovu, tačiau bendrosios socialinio darbo kompetencijos buvo labai naudingos. Socialinio darbo vadybininkai dar viena svarbi sritis, kuri mažai akcentuojama“, – pasakoja socialinio darbo mokslo atstovė.
Socialinis darbas ir lyderystė
VU Socialinio darbo ir sociologijos institutas netrukus pristatys naują projektą Socialinio darbo lyderystės mokyklą, kuri skirta kelti socialinio darbo lauke dirbančių vadovų ir kitų praktikų kvalifikaciją. Pasak mokslininkės ir dėstytojos, būtent lyderystės kompetencijų stiprinimas padės praktikams garsiau kalbėti apie savo darbą, o šiame lauke labai reikia lyderių.
Taigi patys šios srities mokslininkai ir praktikai turėtų kalbėti apie šią profesiją. „Turime įtakingų ekonomistų, psichologų, teisininkų, kurių nuomonę girdime žiniasklaidoje. Ar žinote garsų socialinį darbuotoją, kuris būtų nuomonės formuotojas? Sunku tikėtis, kad kažkas kitas rūpinsis profesijos prestižu, mes patys turime tam skirti didelį dėmesį, stiprinti savo bendruomenę, profesijos savireguliaciją, stiprinti lyderystę.“, – iškelia lyderystės svarbą I. Adomaitytė-Subačienė.
Lietuvą užklupęs COVI-19 parodė, kiek daug iššūkių turi atlaikyti socialinis darbas: uždaryti dienos centrai, neprieinama tiesioginė pagalba smurtą patiriančioms moterims, sustojo priklausomybių terapija, namuose įkalinti vieniši pagyvenę ir neįgalūs asmenys. „Turbūt ne daug kas susimąstė, kas yra darbas su prekybos žmonėmis aukomis arba gatvės socialinis darbas. Prekybos žmonėmis atveju socialiniai darbuotojai dirba tiesiogiai gatvėje, laukia prie namų, kad tik galėtų prakalbinti žmogų, kuris po tokių traumų patiria didžiulę suicido riziką. Kaip dabar šį darbą pratęsti?“, – pastebi mokslininkė. Šiose situacijoje mums būtini socialinio darbo lyderiai, gebantys kurti inovatyvius sprendimus.
Socialinis darbas ir technologijos
Dar viena nauja sritis, kurią taip pat vysto VU Socialinės gerovės ir socialinio darbo katedra – technologijos. „Technologijos pastarąjį dešimtmetį apima ne tik inžinerines ir informacines, tai ir nano, bio, info ir cogno technologijos. Dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotizacija ir t. t. Korona viruso COVI 19 pandemija tapo tikru įrodymu, kad socialiniam darbui reikalingos technologijos, pasaulyje socialinio darbo profesionalai ėmėsi e-terapijos, vadinamo kibernetinio konsultavimo, Lietuvoje pagalbą teikia „Sidabrinė linija“, „Pagalbos moterims linija“, – pastebi I. Adomaitytė-Subačienė.
Pastarojo dešimtmečio sparti technologinė pažanga, stiprėjančios darnios plėtros bei tvarumo idėjos iš socialinio darbo profesijos reikalauja tapti ne tik pagalbą individui ar grupėms teikiančia profesija, bet ir socialinio tarpininko profesija. Tarpininko tarp įvairių kitų profesijų: inžinerijos, informatikos, bioinžinerijos, komunikacijos ir socialines problemas patiriančių žmonių. Galima sukurti daug inovatyvių sprendimų, kurie padėtų pažeidžiamoms grupėms, tačiau be socialinio darbo žinių tie sprendimai nebus veiksmingi.