2020 m. birželio 5 d. Psichologijos instituto doktorantė Virginija Klimukienė gins disertaciją „Teistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos ir apsauginių veiksnių kaita bei prognostinės galimybės“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.Pradžia 15 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda: https://bit.ly/3bSbkap
Mokslinė vadovė – doc. dr. Ilona Laurinaitytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Mokslinis konsultantas – doc. dr. Alfredas Laurinavičius (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Laimutė Bulotaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Ricardo Barroso (Tras-Os-Montes e Alto Douro universitetas, Portugalija, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Gražina Gintilienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Gintautas Sakalauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – S 001);
prof. dr. Saulė Raižienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
prof. dr. Laimutė Bulotaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Ricardo Barroso (Tras-Os-Montes e Alto Douro universitetas, Portugalija, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Gražina Gintilienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Gintautas Sakalauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – S 001);
prof. dr. Saulė Raižienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Paauglių delinkvencinis elgesys, iš vienos pusės, gali būti laikomas normatyviniu, susijusiu su šio amžiaus raidos ypatumais, o iš kitos pusės, laiku nesiimant reikalingų priemonių, jis gali turėti neigiamų adaptacijos pasekmių ypač į teisėsaugos akiratį jau patekusiems paaugliams. Reabilitacinės ir liovimosi elgtis nusikalstamai teorijos išskiria korekcinių intervencijų taikinius: rizikos ir apsauginius veiksnius, atspindinčius teistų paauglių psichosocialinį funkcionavimą ir susijusius su delinkvenciniu elgesiu. Tačiau empiriniuose tyrimuose dažnai pasirenkama nagrinėti tik šių veiksnių visuma, neatskleidžianti, kurių dėmenų raiška tolimesnio delinkvencinio elgesio kontekste yra didžiausia. Be to, rizikos ir apsauginiai veiksniai yra dinamiški ir veikia delinkvencinį elgesį sąveikaudami vieni su kitais. Atliktas dviejų etapų tyrimas patvirtino, kad teistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos ir apsauginiai veiksniai yra tarpusavyje neigiamai susijusios, tačiau kokybiškai atskiros charakteristikos, turinčios skirtingą raišką probuojamų ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių paauglių grupėse, bei skirtingas delinkvencinio elgesio prognostines galimybes. Tuo pačiu, tyrimo rezultatai atskleidė psichologinę brandą, resocializacijos aspektus, santykius su tėvais ir bendraamžiais atspindinčių rizikos ir apsauginių veiksnių kaitos per tris mėnesius mechanizmus. Atskirų rizikos ir apsauginių veiksnių tarpusavio sąveiką prognozuojant delinkvencinį elgesį paaiškino skirtingi teoriniai modeliai: tiesioginio efekto, amortizuojantis ir kompensuojantis.
Paauglių delinkvencinis elgesys, iš vienos pusės, gali būti laikomas normatyviniu, susijusiu su šio amžiaus raidos ypatumais, o iš kitos pusės, laiku nesiimant reikalingų priemonių, jis gali turėti neigiamų adaptacijos pasekmių ypač į teisėsaugos akiratį jau patekusiems paaugliams. Reabilitacinės ir liovimosi elgtis nusikalstamai teorijos išskiria korekcinių intervencijų taikinius: rizikos ir apsauginius veiksnius, atspindinčius teistų paauglių psichosocialinį funkcionavimą ir susijusius su delinkvenciniu elgesiu. Tačiau empiriniuose tyrimuose dažnai pasirenkama nagrinėti tik šių veiksnių visuma, neatskleidžianti, kurių dėmenų raiška tolimesnio delinkvencinio elgesio kontekste yra didžiausia. Be to, rizikos ir apsauginiai veiksniai yra dinamiški ir veikia delinkvencinį elgesį sąveikaudami vieni su kitais. Atliktas dviejų etapų tyrimas patvirtino, kad teistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos ir apsauginiai veiksniai yra tarpusavyje neigiamai susijusios, tačiau kokybiškai atskiros charakteristikos, turinčios skirtingą raišką probuojamų ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių paauglių grupėse, bei skirtingas delinkvencinio elgesio prognostines galimybes. Tuo pačiu, tyrimo rezultatai atskleidė psichologinę brandą, resocializacijos aspektus, santykius su tėvais ir bendraamžiais atspindinčių rizikos ir apsauginių veiksnių kaitos per tris mėnesius mechanizmus. Atskirų rizikos ir apsauginių veiksnių tarpusavio sąveiką prognozuojant delinkvencinį elgesį paaiškino skirtingi teoriniai modeliai: tiesioginio efekto, amortizuojantis ir kompensuojantis.