Nors žmonių psichologinės savijautos vidutinis lygis karantino metu kito nedaug, tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius, atskleidė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas.Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18 – 69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas atliktas karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20-23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas vyko balandžio 17 – 20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 33 metai, 88% dalyvavusių tyrime – moterys.
Analizuojant duomenis, atsiskleidė kelios tendencijos. Pirmiausia, matyti, kad žvelgiant į vidutinius visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis, nesimato didelio psichologinės savijautos karantino metu pokyčio (1-2 pav.): emocinė būsena iš esmės nepakito, vienišumo pokyčiai taip pat nedideli.
Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, atsiskleidė, kad beveik 30% respondentų pirmo etapo metu nurodė, kad jaučia stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo ir balandžio gale gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24% tyrimo dalyvių.
Kaip teigia tyrimą atlikusios psichologų komandos nariai dr. Vita Mikuličiūtė ir dr. Vytautas Jurkuvėnas, žmonės geba prisitaikyti prie stresinių ar nerimą keliančių situacijų. Dr. V. Jurkuvėnas teigia, kad „žmonių prisitaikymo būdai prie nerimą keliančių situacijų yra labai individualūs, mes jų išmokstame dar anksti vaikystėje ir visą gyvenimą juos tobuliname. Taigi nenuostabu, jog bendra suaugusių žmonių emocinė savijauta pakinta nedaug, o su labai aukštais streso lygiais susitvarko didžioji dauguma, išskyrus asmenis, kurie pakliuvo į labai nepalankias aplinkybes ar jų asmenybė linkusi į aukštą streso lygį.“Tačiau detaliau analizuojant duomenis atsiskleidė papildomos tendencijos. Psichologinės savijautos karantino metu pokyčiai buvo skirtingi skirtingiems tyrimo dalyviams – vieni patyrė gana stiprų savijautos pablogėjimą, kiti net pagerėjimą. Tai gali priklausyti tiek nuo individualių, su karantinu nesusijusių, įvykių, tiek nuo asmens situacijos karantino metu.
Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas labiau buvo būdingas studentams ir mokiniams bei tiems žmonėms, kurie prasčiau vertino savo finansinę padėtį. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymi žemu emociniu stabilumu, tai yra, dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, gėda ar kaltė, ir jos dažniau kinta, visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau, nei tie žmonės, kurie buvo emociškai stabilesni (4 pav.).Analizuojant vienišumo pokyčius, nustatyta, kad jaunesni respondentai vienišumą išgyveno stipriau, nei vyresni, bet svarbiausias atradimas buvo tai, kad net keli asmenybės bruožai siejosi su vienišumo jausmo pokyčiais. Ryškiausia sąsaja nustatyta su ekstravertiškumu. Ekstravertiški žmonės yra tie, kurie mėgsta bendravimą, kitus žmones, jiems reikia aktyvios veiklos, stimuliacijos, jaudinančių potyrių. Tuo tarpu introvertiški žmonės gerai jaučiasi bendraudami su mažiau žmonių, nėra tokie aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad tyrimo metu ekstravertiškesnių žmonių vienišumas didėjo, tuo tarpu introvertiškesių žmonių vienišumo pokyčiai buvo nedideli (5 pav.).
Vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, jog šie rezultatai svarbūs, suprantant, kaip žmonės jaučiasi karantino metu: „Nors atrodo, kad labai dramatiškų pokyčių nevyksta, rodosi, vidutinis psichologinės savijautos lygis nesikeičia, tačiau vieni žmonės patiria didesnius savijautos pokyčius, nei kiti. Mes galime kalbėti apie tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, labiau finansiškai pažeidžiamus žmones, kurie stipriau jaučia psichologinės būsenos blogėjimą. Bet dar svarbiau yra tai, kad savijautos pokyčiai yra susiję ir su mūsų asmenybės bruožais, o tai reiškia, kad didesnį poveikį gali patirti bet kurio socialinio sluoksnio, amžiaus, lyties žmogus. Dėl to mes neturėtume nuvertinti draugų ar artimųjų užuominų apie blogą savijautą, net jei jie, objektyviai žiūrint, didelių karantino pasekmių nepatyrė.“ „Tačiau šio tyrimo rezultatus mes turėtume vertinti su tam tikru atsargumu“, - pabrėžė dr. A. Kairys - „mūsų tyrime dalyvavo socialiniuose tinkluose surinkti savanoriai, daugiau moterų, jaunesni žmonės, tad labiausiai paveiktų socialinių grupių atstovų tyrime dalyvavo nedaug. Tad negalime atmesti prielaidos, kad kai kurių socialinių grupių atstovų savijauta gali būti ženkliai kitokia. Be to, kitų epidemijų metu atlikti tyrimai rodo, kad poveikis gali būti uždelstas, tai yra, pasireikšti, praėjus kuriam laikui po įvykio. Todėl tyrimą tęsiame ir stebime, kaip keičiasi tyrime dalyvaujančių žmonių psichologinė savijauta.“
Tyrėjų grupė: prof. dr. A. Bagdonas, dr. J. Eimontas, dokt. V. Ivleva, dr. V. Jurkuvėnas, doc. dr. Antanas Kairys, prof. dr. A. Liniauskaitė, dr. V. Mikuličiūtė, doc. dr. V. Pakalniškienė, dokt. R. Sadauskaitė, G. Zakarevičiūtė, dr. O. Zamalijeva.