Vilniaus universiteto leidykla pristato naujieną – Sankt Peterburgo judaikos instituto mokslininko Alexanderio Lvovo ir VU Filosofijos fakulteto mokslininkės Aušros Pažėraitės monografiją „Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo“, kurioje į įvairius klausimus siekiama atsakyti analizuojant žydų bendruomenės (vadintos „šventąja bendrija“, kehila kdoša) skaldymosi į įvairias grupines tapatybes pradžią, vykusią Vilniaus Gaono gyvenimo paskutiniais dešimtmečiais, kai tradiciniai ginčai šioje bendrijoje, spręsti remiantis šventaisiais tekstais, transformavosi į ideologinius konfliktus, atsirėmusius į asmenybių charizmą ir išpažįstamas idėjas.Lietuviškojo judaizmo ypatumai – oponavimas chasidizmui (misnagdiškumas), racionalumas aiškinant Torą ir halakhinius potvarkius, autoritetingi halakhiniai sprendimai, besiremiantys racionalia tekstų analize, ir rabiniškas autoritetas, grįstas rašytinės ir sakytinės Torų išmanymu, modernios ješivos, galiausiai musaro judėjimas – yra plačiausiai žinomi ir pripažįstami kaip bruožai, neatsiejami nuo šiuolaikinio nechasidiško ortodoksinio judaizmo.
Tačiau ar pats šiuolaikinis lietuviškasis ortodoksinis judaizmas nebus įgijęs ir kai kurių bruožų, būdingų chasidiškai ortodoksijai, ir atvirkščiai – chasidizmas perėmęs misnagdiškų elementų? Kodėl, nors dažnai tiek tyrėjai, tiek stebėtojai pabrėžia, kad konfliktas tarp vienos ir kitos stovyklos (ar bent jau konfliktą sukėlusios priežastys) jau nugrimzdo praeity ir laikas pradėti kitokių santykių istoriją, kai kur, taip pat ir Lietuvoje, tie konfliktai vis iš naujo įsiliepsnoja ir tęsiasi?
Turint omenyje naujausius tyrimus apie chasidizmo kaip būtent modernaus judėjimo pradžią, kilusią iš konflikto, o ne sukėlusią konfliktą, knygoje analizuojama rabiniškos konfliktologijos samprata šiandieninės situacijos Lietuvoje kontekste ir pateikiami keli pokalbiai su paskutinį dešimtmetį Sovietų Sąjungoje veikusio disidentinio žydų sugrįžimo prie religijos judėjimo dalyviais, kuriuose fiksuojami šiandieniams, posovietinės erdvės žydams problemiški vienos ar kitos ortodoksijos pasirinkimo niuansai.
Knygoje koncentruojamasi ir į kai kurių su litvakišku judaizmu siejamų aspektų – rabiniško autoriteto ir atsakomybės, musaro, halakhos ir etikos (ne)sąsajos – analizę, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus ir įsitvirtinusius požiūrius į musaro judėjimo humanistinį pobūdį. Monografijoje pristatomi ir keli Lietuvos rabiniškosios minties paveldo – Vilniaus Gaono, r. Izraelio Salanterio ir r. Elijahu Desslerio – tekstai, taip pat rašytojo Chaimo Gradeso apsakyme „Ginčas“ pateikiami poholokaustiniai argumentai už ir prieš lietuviškojo musaro idėjas.
Knygą galite įsigyti internetiniuose knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt, humanitas.lt, vaga.lt, fiziniuose knygynuose „Vaga“, „Akademine knyga“, „Versmė“ ir kitur.