Pedagogas turi nuolatos augti ir tobulėti – sako Filosofijos fakulteto docentė, projekto „Tęsk“ VU grupės vadovė Nijolė Radavičienė. Tad mokytojo kelio pradžiai palengvinti įgyvendinamas projektas „Tęsk“ siūlo pedagoginę stažuotę, kurios metu pedagogas įgytų kompetencijų praktiniame darbe, sėkmingai integruotųsi į mokyklos bendruomenę ir tobulėtų kaip mokytojas. Apie ką yra šis projektas, kaip jis vyksta ir kas jau pasiekta ir kalbamės su Nijole Radavičiene.Kokiame kontekste atsirado šis projektas?
Naujasis pedagogo karjeros modelis (2017) projektuoja pedagogo karjerą kaip nuolatinį augimą ir mokymąsi. Šis modelis numatė vienerių metų pedagoginę stažuotę, kuria turėtų prasidėti kiekvieno pradedančio pedagogo darbas švietimo įstaigoje. Tai buvo įtvirtinta naujajame Pedagogų rengimo reglamente (2018). Projektas „Tęsk“ kaip tik ir skirtas modelyje numatytos vizijos įgyvendinimui. Viena pagrindinių projekto veiklų – vienerių metų pedagoginės stažuotės išbandymas. Projekto sumanytojas ir vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra ir 6 aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogų rengimą, įskaitant ir Vilniaus universitetą.
Kokias problemas atliepia projektas „Tęsk“?
Daugelio vakarų Europos šalių švietimo sistemose stažuotė pirmaisiais pedagoginio darbo metais jau yra įtvirtinta, tad „Tęsk“ projekto vykdytojai turi galimybę pasisemti užsienio patirties ir remtis sėkmingiausia užsienio kraštų patirtimi. Pagrindiniai stažuotės uždaviniai – padėti pedagoginių studijų absolventui, įsidarbinusiam švietimo įstaigoje, realioje praktinėje veikloje įgyti pedagogo identitetą ir sėkmingai integruotis į mokyklos ar kitos švietimo įstaigos bendruomenę. Ne visiems tai pavyksta iš pirmo karto, ne vienam ir ašarų kainuoja. Pedagogo darbas iš šalies atrodo paprastas, o iš tikrųjų yra ypatingai sudėtingas kaip ir kitos santykio profesijos. Gali išmokti teorines tiesas, abstrakčius principus, tačiau stojęs prieš klasę, pradinukų ar vyresnę, santykį pradedi kurti nuo nulio (kartais, kai mokiniai yra turėję patirties su prastu pedagogu, tai net nuo minuso). Pedagoginėse studijose bent 30 kreditų yra skiriama pedagoginei praktikai, tačiau kaip savo atsiliepime rašė vienas iš mūsų stažuotojas Jonas Leleckas, teatro mokytojas: „pedagoginių studijų metu vykdomos praktikos nepakanka pirmiesiems pedagoginio darbo žingsniams, dėl to stažuotė turi didelį potencialą minėtai spragai įveikti.“
Stažuotoją lydi ir visokeriopą – dalykinę, metodinę ir (gal net svarbiausią) žmogiškąją paramą teikia mokyklos skiriamas mentorius ir universiteto dėstytojas – stažuotės vadovas. Pradedančiajam mokytojui skiriama 2/3 įprasto mokytojo kontaktinio laiko, tad lieka daugiau laiko pasirengimui ugdymo veikloms ir studijų metu įgytų kompetencijų gilinimui praktiniame darbe. Projekte numatytos grupinės refleksijos, supervizijos, mokymai, kurių metu stažuotojai su kitais pradedančiais mokytojais, dalinasi savo patirtimis, aptaria sudėtingesnius veiklos momentus ir pan. Deja, šiais mokslo metais ne visus renginius NŠA pavyko įgyvendinti. Bene daugiausiai įspūdžių ir idėjų darbui stažuotojai pasisėmė vizituodami gerosios patirties vietas. VU dėstytojai, stažuotojų vadovai, tokias vietas tikrai žino ir sumaniai organizuoja šiuos vizitus.
Koks mokytojas ir jo vaidmuo turėtų būti pagal projekto viziją?
Projektas savo gaire laiko Geros mokyklos koncepciją, pagal kurią gera mokykla džiaugiasi asmenybių įvairove! Žinoma, galėtume išskirti keletą bendrų bruožų – mokytojavimo sėkmės sąlygų. Tai pozityvus, savimi pasitikintis, vaikus gerbiantis, jais tikintis žmogus, kuriam pirmiausia rūpi ne pažymių ar lankomumo statistika, o vaikų augimas, jų asmenybių brendimas. Kaip tik tokius vadiname pašauktaisiais mokytojauti. Žinoma, kad galėtum vesti moksleivius jų augimo keliu, reikia gero išsilavinimo, o tokį garantuoja ne vien įgytas gero universiteto diplomas, bet ir nuolatinis, nepaliaujamas, refleksyvus mokymasis. Na, o mokytojo asmeninių savybių, išmanymo ir gebėjimų karūna – kūrybiškumas, kūrybiškas savo vidinių turtų panaudojimas ir kūrybiškas santykio su moksleiviais kūrimas. Tokių asmenybių į mokyklą ateina, apskritai daugelyje mokyklose vyksta gyvi, kūrybingi ir turiningi procesai!
Mano galva, dabar Lietuvoje bene aktualiau ne koks turi būti mokytojas, o kaip švietimo sistemos koordinatoriams, vadybininkams ir tikrintojams duoti erdvės jų kūrybai, ne kontroliuoti, o pasitikėti ir paremti. Projekte „Tęsk“ su šiuo uždaviniu irgi nelengvai, bet dorojamės, vis dažniau pasidžiaugiame ne įvairiausiais protokolais, o gyvu pokalbiu, bendru darbu, refleksija, kurioje viskas ir atsiskleidžia, ir idėjos vystomos. Manyčiau, svarbiausia ne 300 eurų stipendija studijuojančiam pedagoginėse programose, o pasitikėjimas tuo, kuris pasiryžo ir sunkiai, bet džiaugsmingai dirba mokykloje ar darželyje kelia pedagogo prestižą.
Kas jau pasiekta per šiuos projekto metus?
Šiais mokslo metais koordinavome 8 stažuotes, turėjome 8 jaunus žmones, pradėjusius pedagoginį darbą – 4 pradinių klasių mokytojus, 4 dalykininkus. Nepaprastai įdomūs, šaunūs žmonės, man pasirodė. Bent 7 iš jų – mokytojai pagal pašaukimą, pedagoginis darbas juos iš tiesų veža. Tad nenuostabu, kad visų stažuotė pripažinta, visi jie buvo rekomenduoti tęsti mokytojo darbą. Pernai buvo vienas atvejis, kai stažuotojas negavo tokios rekomendacijos. Ir šių, ir ankstesnių mokslo metų aštuonetukas baigdami stažuotę pažėrė tikrai gerų atsiliepimų apie savo mentorius, padėjusius jiems įsigyventi mokykloje ir apie stažuotės vadovus, Universiteto dėstytojus, su kuriais užsimezgė produktyvūs kolegiški santykiai. Stažuotojai buvo įtraukti net ir pedagogų rengimo procesus – dalinosi su studentais savo patirtimi, pristatė savo pamokas, dalyvavo studentų rašto darbų gynimuose, rašė atsiliepimus jau iš realios mokyklinės perspektyvos. Puiki terpė idėjų apytakai!
Šiais mokslo metais visiems didžiuoju iššūkiu tapo itin greitas persiorientavimas į nuotolinį mokymą, visi tą iššūkį priėmė ir sėkmingai dorojosi. Sunkiausia įsivaizduoti kaip nuotolinis mokymas gali būti įgyvendinamas dirbant pradinėse klasėse, visgi eilinį kartą įsitikinome, kad lazda turi du galus! Nuotolinis darbas, pagal stažuotojų atsiliepimus labai individualizavo santykį ir patį ugdymą, susintensyvino bendradarbiavimą su tėvais. Tėvams, aišku, tai nebuvo gyvenimo palengvinimas, tačiau iš to išlošė vaikai – įprastai jiems tekdavo tikrai mažiau tėvų dėmesio. Gerąja puse tapo ir tai, kad kaip pasakoja stažuotojai, tėvai pamatė, koks sudėtingas, kiek kūrybos, metodinio išmanymo ir įsijautimo reikalaujantis yra mokytojo darbas, tad pradedančiųjų mokytojų santykis su tėvais greitai stojo ant žymiai stabilesnių, brandesnių bėgių. O juk būtent darbas su tėvais buvo vienas iš labiausiai bauginančių klausimų mokslo metų pradžioje! Tiesa, kaip sakė stažuotoja Agnė Karmazienė: „gerai, kad per pirmąjį pusmetį jau buvau spėjusi pažinti vaikus“. Šiuo metu laukiame tų, kurie pradės dirbti ugdymo įstaigoje nuo rudens, mielai kviečiame įsijungti į projektą „Tęsk“.
Šiame projekte telpa modulio studijos pradedantiems pedagogams ir pedagoginės stažuotės – kas jose siūloma mokytojams?
Modulio studijos – dar viena svarbi ir apimli „Tęsk“ projekto veikla. Tai pasiūlymas tiems, kurie jau dirba mokykloje ir norėtų (dėl platesnio dalykinio intereso ar dėl papildomo krūvio) mokyti dar ir kito mokomojo dalyko ar įgyti vaikystės pedagogo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo) specializaciją. Universitetas yra patvirtinęs mokomųjų dalykų ir pedagoginės specializacijos 60-90 kreditų apimties modulius, vykdomų pedagoginių studijų pagrindu. Nuo 2018 m. projektas „Tęsk“ finansavo daugiau nei pusantro šimto dirbančių pedagogų kvalifikacijos plėtrą per Universiteto teikiamus studijų modulius.
Ateinančiais mokslo metais atvirų modulių studijos tęsis, jų sąrašas buvo išplėstas, tačiau projekto šiai veiklai skirtų lėšų jau likę tik 13-ai studentų. Priėmimo komisija jau liepos pradžioje atrinko geriausiai pasirengusius studijoms. Bet, kaip sakiau, galimybė praplėsti savo kvalifikacijas Universitete visada išlieka ir nauji bendri projektai su NŠA, kaip tikimės, atvers galimybių palengvinti tokių studijų finansinę naštą. Tik reikia, kaip sakoma, nežiopsoti, domėtis atsiverčiant Priėmimo į pedagogikos studijas skiltį Vilniaus universiteto portale ar susisiekiant tiesiogiai su Ugdymo mokslų institutu Filosofijos fakultete.