Rekomendacijos nuotoliniam vaikų ugdymui

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – mokslininkai vykdo bendrą tyrimo projektą, kurio tikslas – išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei.

Vasarą atliktas projekto pirmo etapo tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei trys šimtai 6–14 metų amžiaus vaikus turinčių tėvų, apklausti mokytojai ir mokiniai fokus grupėse, susipažinta ir su kitais šalyje atliktų apklausų rezultatais. Remiantis naujausia informacija parengtos rekomendacijos, nes apžvelgti tyrimai parodė, kad:

• Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys karantino metu pablogėjo. Vaikai, kurių emocinė būsena ir / ar elgesys pablogėjo, daugiau laiko leido prie ekranų (ypač TV), buvo mažiau aktyvūs, mažiau laiko leido lauke, jų miego režimas buvo nenuoseklus, o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Emocinė būsena ar elgesys labiau pablogėjo vaikams, kurie iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų.

• Labai pailgėjo laikas, kurį vaikai leido prie ekranų ne tik atlikdami mokyklines užduotis, bet ir laisvalaikiu. Priešmokykliniai ir pirmų klasių mokiniai prie ekranų karantino metu vidutiniškai praleisdavo 4 valandas per dieną, kiek daugiau nei pusė šio laiko buvo skirta pramogoms ar laisvalaikiui; 10-14 metų vaikai prie ekranų vidutiniškai praleido daugiau nei 6 valandas per dieną, pusę šio laiko skyrę pramogoms ar laisvalaikiui.

• Daugiausia laiko prie ekranų pramogaudami, laisvalaikio ir mokymosi tikslais praleisdavo vaikai, kuriems prasčiau sekasi mokytis.

• Kuo vaikai prie ekranų ilgiau buvo mokymosi tikslais, tuo daugiau jie skundėsi pilvo negalavimais, galvos ar kitokiais skausmais. Mokinių miego trukmė karantino laikotarpiu sumažėjo.

• Dažniausiai tėvų ir mokinių įvardinta problema nuotolinio mokymosi metu – vaikų dėmesio sukaupimo ir išlaikymo sunkumai. Dėmesio problemų turintys vaikai nuotolinio mokymosi metu daugiau įsitraukdavo į su mokymusi nesusijusias internetines veiklas.

• Motyvacija mokytis pablogėjo pusei vaikų (50 proc.). 20 proc. vaikų – pagerėjo, mažiau nei 30 proc. – nepakito. Mokytojų apklausos duomenimis, tik maždaug pusė vaikų turėjo pakankamą motyvaciją bei atitinkamus mokymosi įgūdžius, kas užtikrino jiems jų gana sėkmingą nuotolinį ugdymą.

• Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams bei vaikams, kuriems reikalinga ugdymo / psichologinė pagalba, ji buvo ne visada prieinama, o šių vaikų tėvai patyrė daugiausiai įtampos. ŠMSM apklausa parodė, kad vos pusė mokyklų užtikrino psichologinę ar papildomo ugdymo pagalbą karantino laikotarpiu.

• Nuotolinio ugdymo metu elektronines patyčias patyrusių vaikų skaičius mažesnis (7 proc.) nei patiriančių patyčias mokykloje (15 proc.). Tačiau nuotolinio ugdymo metu daug vaikų susidūrė su papildoma problema – netinkamo turinio vaizdo medžiaga dalijimusi (pornografija, smurtiniai vaizdai ir pan.). Dalis mokytojų nuotolinio ugdymo metu irgi patyrė patyčias (skirtingų apklausų rezultatais – apie 12 proc.).

• Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, tuo nuotolinio ugdymo patirtis geresnė, didesnis ir veiksmingesnis tėvų įsitraukimas.

• Mokiniai ir mokytojai kaip ypač vertingą ir efektyvų būdą nurodė individualius mokinio ir mokytojo pokalbius užduočių aptarimui, grįžtamajam ryšiui, mokymuisi ar pan.

Projekto rekomendacijas galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Projekte „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ siekiama išanalizuoti nuotolinio mokymosi patirtį ir pateikti rekomendacijas. Projekto finansavimo sutartis – Nr. S-COV-20-11.