2021 m. sausio 21 d. Psichologijos instituto doktorantė Goda Gegieckaitė gins disertaciją „Užsitęsusio gedulo po artimojo netekties rizikos veiksniai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 15 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda https://bit.ly/2LC86Az
Mokslinis vadovas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
doc. dr. Alfredas Laurinavičius – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Paul Boelen (Utrechto universitetas, Nyderlandai, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Gražina Gudaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Roma Jusienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Rūta Sargautytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Artimojo netektis yra itin skausminga patirtis, tačiau didžioji dalis asmenų pamažu prisitaiko prie gyvenimo po netekties. Vis dėlto dalis asmenų patiria itin intensyvias, su laiku nemažėjančias gedulo reakcijas. Šios ilgai užsitęsusios ir itin intensyvios gedulo reakcijos 2018 metais Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-tame leidime (TLK-11) pirmą kartą klasifikacijoje apibrėžtos kaip užsitęsusio gedulo sutrikimas. Disertacijos tikslas buvo įvertinti artimojo netektį per pastaruosius 6-72 mėn. patyrusių asmenų užsitęsusio gedulo reakcijas ir nustatyti su užsitęsusio gedulo reakcijomis susijusius veiksnius. Tyrimo imtyje patvirtinta vienadimensė užsitęsusio gedulo struktūra bei gauta, jog 17,1% tyrimo dalyvių turėjo užsitęsusio gedulo sutrikimo riziką. Santykio su artimuoju artumas ir artimojo mirties netikėtumas buvo stipriausiai užsitęsusio gedulo reakcijas prognozuojantys veiksniai. Užsitęsusio gedulo reakcijas taip pat prognozavo netektį patyrusio asmens didesnis neurotiškumas, emocijų reguliacijos sunkumai ir vengiantis prieraišumas. Moteriškoji lytis ir vyresnis amžius taip pat reikšmingai prognozavo užsitęsusį gedulą. Emocijų reguliacijos sunkumai iš dalies paaiškino sąsają tarp neurotiškumo, vengiančio prieraišumo, nerimastingo prieraišumo ir užsitęsusio gedulo reakcijų intensyvumo. Apie pusė užsitęsusio gedulo sutrikimo rizika pasižymėjusių asmenų taip pat turėjo depresijos riziką. Artimojo mirties aplinkybės buvo reikšmingi užsitęsusio gedulo, bet ne depresijos rizikos veiksniai.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: