Nepaisant sistemingai kylančios kainos, visiško reklamos uždraudimo ar ribojimų rūkyti viešose vietose įvedimo, Lietuvoje rūko vienas iš penkių gyventojų. Siekdami išsiaiškinti, kokios priemonės būtų efektyvios mažinant tabako vartojimą, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko ekonominių rūkymo prevencijos priemonių poveikio tyrimą.
Daugiau nei trečdalis (37 proc.) rūkančių respondentų teigė, kad net ir ženkliai pakilus pamėgtų tabako gaminių kainai, rūkymo įpročio nekeistų. Tuo tarpu penktadalis manė, kad ryškus kainos augimas paskatintų ieškoti pigesnių rūkalų. Tiesia, čia nuomonės išsiskyrė: didesnė dalis (22 proc.) būtų linkę ieškoti nelegalių cigarečių įsigijimo kelių, o kiti (21 proc.) – rinktųsi pigesnes legalias alternatyvas. Ir tik 8 proc. rūkančiųjų svarstė atsisakyti žalingo įpročio.
Didesnė dalis rūkančiųjų (57 %) pripažino, kad pablogėjusi sveikata būtų svarbiausias veiksnys, paskatinantis mesti rūkyti. Kitos priežastys – rūkymo draudimai ir apribojimai, artimųjų raginimai ar visuomenėje žinomų žmonių pavyzdys – įvardintos kaip mažareikšmės.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad respondentai pasigenda pagalbos metantiems rūkyti priemonių. Nemokama telefono linija, didesnis priklausomybių specialistų įtraukimas į rūkymo prevencijos programas, valstybės apmokamo priklausomybės konsultanto paslaugos – tai tik keli galimi ir pageidaujami pagalbos įveikiant priklausomybę būdai.
„Gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tik kompleksiškas – ne tik ekonominių, bet ir socialinių bei medicininių – priemonių taikymas gali duoti teigiamų rezultatų,“ – įsitikinusi projekto vadovė, VU Medicinos fakulteto docentė dr. Marija Jakubauskienė. Plačiai taikomos, tačiau į specifines socialines visuomenės grupes orientuotos ilgalaikės priemonės, pasak mokslininkės, būtų vertintinos kaip efektyvios: „Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad ilgalaikės, nuo politinių procesų nepriklausančios priemonės rūkančiųjų populiaciją padeda sumažinti net iki 10 proc.“
Lietuvos atveju taip pat svarbu įvertinti rūkančiųjų grupės specifiką. Pastebima ryški lyties diferenciacija: kasdien rūko kas trečias vyras ir tik kas dešimta moteris. Be to, mūsų šalyje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vaikai pardeda rūkyti pakankamai anksti – kas antras penkiolikmetis jau yra bandęs rūkyti1, o pirmas dūmas sutraukiamas skaičiuojant maždaug tryliktus gyvenimo metus. Pirmą kartą parūkyti tokiame ar jaunesniame amžiuje pabando apie 33 % vaikų2.
Rūkymo paplitimą mažinančios priemonės turėtų būti taikomos įvertinus rūkymo patirtį. „Naivu tikėtis, kad net ir puikiausiai parengtos informacinės ar edukacinės programos bus veiksmingos ilgą rūkymo stažą turintiems žmonėms. Tačiau kokybiškas bei tęstinis švietimas ir ugdymas, orientuotas į jaunąją kartą, kaip rodo tarptautinė patirtis, gali būti efektyvus sprendimas, stabdantis ankstyvą rūkymą. O ilgalaikiams rūkoriams, apsisprendusiems šio žalingo įpročio atsisakyti, būtų tikslinga padėti, taikant medicinines, psichologines ir socialines pagalbos priemones,“ – pastebi sociologas, VU Filosofijos fakulteto profesorius dr. Aleksandras Dobryninas.
Mokslininkai apgailestauja, kad kvalifikuotos pagalbos metantiems rūkyti Lietuvoje šiuo metu beveik nėra. Tyrimo grupei vadovavusi dr. M. Jakubauskienė akcentuoja būtinybę užpildyti šią spragą: „Pats laikas būtų įvertinti, kiek investuojama į rūkančio žmogaus gydymo sąnaudas, išlaidas ligos ir neįgalumo išmokoms bei kitus netiesioginius kaštus. Sumos yra milžiniškos, kelis kartus viršijančios iš akcizų ar prekybos licencijų gaunamas įplaukas į biudžetą. Pagalbos prieinamumas gydant priklausomybę – ne tik rūkančiajam palankesnis, bet ir valstybei naudingesnis problemos sprendimo būdas“.
Pirmoje XX amžiaus pusėje rūkymas buvo pozicionuojamas kaip madingas ir netgi naudingas įprotis. Tabako kompanijos plačiai reklamavo savo gaminius kaip turinčius įvairialypį teigiamą poveikį: pradedant virškinimo gerinimu, darbingumo didinimu, baigiant – statuso įtvirtinimu. Ir tik praėjus keliems intensyviems tokių reklaminių kampanijų dešimtmečiams medikai ėmė siųsti pavojaus signalus. Pirmieji tyrimai, atskleidžiantys rūkymo žalą žmogaus organizmui, pasirodė jau septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkymas kasmet pražudo 8 milijonus gyventojų. Iš jų net 1,2 milijono – pasyvūs rūkantieji. Tuo tarpu Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie 6 tūkstančius žmonių.
1Remiantis tarptautinio Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamo Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (Health Behaviour in School-aged Children-HBSC) tyrimo 2018 m. duomenimis.
2Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) 2019 m. duomenys.
Projekto „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ vykdymas finansuotas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
Projektą atliko Vilniaus universiteto mokslininkų grupė: dr. Marija Jakubauskienė (vadovė), dr. Algimantas Čepas, dr. Aleksandras Dobryninas, dr. Vincentas Giedraitis, dr. Aušra Pocienė.
