Mokslinės įžvalgos apie bendruomeniškumo įtaką mokytojų ir mokinių psichologinei gerovei

COVID-19 pandemija palietė ir privertė keistis mokinių ugdymo procesą. Bet kokie pokyčiai jiems jautriose grupėse sukelia arba paaštrina psichosocialinių rizikų bei išsilavinimo spragų grėsmę, ypač jau esamų psichosocialinių rizikų kontekste. Kadangi šalies mokyklos skirtingai tvarkosi su COVID-19 sukeltais pokyčiais, galima spėti, kad yra mokyklos lygmens veiksnių, kurie palengvina ar trikdo ugdymo procesą. Čia išryškėja švietimo veiklų organizavimo ir valdymo ir mokyklos bendruomenės – visų ugdymo proceso dalyvių – išteklių: susitelkimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, t. y. bendruomeniškumo, svarba mokymosi pasiekimams ir kylančių psichosocialinių rizikų mažinimui – apskritai ugdymo procesui ir specifiškai krizės atveju.

COVID-19 pandemijos metu skubus ugdymo proceso perorientavimas į nuotolinį ar mišrų atskleidė ne tik techninio aprūpinimo, bet ir bendruomenės susitelkimo priimti iššūkius bei veiksmingai spręsti problemas svarbą, siekiant ugdymo tęstinumo pokyčių laikotarpiu. Ir ugdymo proceso organizavimas bei valdymas, ir bendruomeniškumo plėtojimas mokykloje daugiausia priklauso nuo jos vadovų lyderystės. Siekdami įvertinti mokyklos bendruomenės psichosocialines rizikas, jų sąsajas su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančius socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkai atliko mokslinį tyrimą. Šiame leidinyje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų pagrindu parengti siūlymai, kaip formuoti švietimo politikos gaires siekiant kurti palankias sąlygas šalies mokyklų  bendruomenės narių socialinės adaptacijos įgūdžių ugdymui, socialinio kapitalo plėtojimui bei mokymosi pasiekimų gerinimui neapibrėžtumo sąlygomis.

Rekomendacijos švietimo politikai

Rekomendacijos mokyklų bendruomenėms