Pastaraisiais metais antropologijos disciplinos lauke atsinaujino debatai dėl antropologijos kaip mokslo klasifikacijos ir jos metodologinių pagrindų. Vieni laikosi pozicijos, kad antropologija yra humanitarinis mokslas, paremtas subjektyvia lauko tyrimų patirčių interpretacija. Kiti akcentuoja, kad antropologija nuo pat savo pradžios buvo ganėtinai artima tiksliesiems mokslams, pretenduojantiems į objektyvų realybės pažinimą. Šalia šio nesutarimo kyla kur kas platesnių diskusijų apie antropologijos kaip mokslinės disciplinos tapatybę ir jos specifiškumą kitų mokslinių disciplinų atžvilgiu.
Tarptautinė konferencija „Old Discipline, New Trajectories: Theories, Methods and Practices in Anthropology” siekia įsijungti į pasaulinio lygio mokslinius debatus apie antropologijos disciplinos praeitį, dabartį ir ateitį. Joje bus siekiama skatinti dialogą tarp skirtingoms antropologijos kryptims atstovaujančių mokslininkų ir ieškoma būdų, kaip antropologiniuose tyrimuose integruoti ir derinti humanitarinių bei tiksliųjų mokslų prieigas. Ši konferencija gali būti laikoma svarbiu žingsniu siekiant glaudesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų antropologijos krypčių ir metodologijų.
Konferencijos dalyviai ne tik pristatys savo etnografinius tyrimus, atliktus skirtinguose pasaulio kraštuose esančiose bendruomenėse, bet kartu leisis ir į platesnius samprotavimus apie klasikines antropologijos temas – religiją, politiką, giminystės sistemas – ir naujus tyrimų objektus, kaip antai karą, politinį aktyvizmą, meną bei performatyvias praktikas. Konferencijoje bus analizuojami ir kur kas bendresni su antropologija susiję klausimai. Ar pelnytai antropologija yra vadinama pačia moksliškiausia humanitarinių mokslų disciplina ir pati humanitariškiausia tiksliųjų mokslų disciplina? Ar etnografija vis dar atlieka svarbiausią vaidmenį antropologijos disciplinoje? Kaip tirti kultūras remiantis tiksliųjų mokslų metodais? Kokias įžvalgas antropologija gali pasiūlyti sprendžiant aktualias šiandienos problemas – demografinę, ekologinę ir technologinę kaitą, ekonominę bei socialinę nelygybę, nacionalizmą ir kt.
2003 m. Vilniuje buvo organizuota pirmoji Baltijos šalyse antropologijos konferencija pavadinimu „Sociokultūrinė antropologija ir antropologai Baltijos šalyse: siekiant akademinio pripažinimo“. Praėjus daugiau nei 20 metų, antropologija Lietuvoje vis dar traktuojama kaip kitų akademinių disciplinų atmaina ar priedėlis. Lietuvos mokslo klasifikatoriuje antropologija kaip atskira disciplina neegzistuoja, kas iš esmės neatitinka daugelio šalių akademinės praktikos. Lietuvoje vykdomos studijų programos antropologiją derina su kitomis disciplinomis, kas nulemia nepakankamą antropologijos suvokimą. Ši konferencija suteiks galimybę apmąstyti antropologijos vystymosi kelią Lietuvoje, jai kylančius iššūkius ir ateities galimybes. Konferencijos tema apie antropologijos vietą mokslo pasaulyje yra ypač aktuali Lietuvos antropologijai, vis dar ieškančiai savo vietos ir tapatybės.
Šios konferencijos organizatoriai – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas ir JAV Antropologijos mokslų draugija. Konferencijos organizaciniam komitetui priklauso mokslininkai, dirbantys Lietuvos, Ukrainos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Indijos universitetuose. Pranešėjai atstovaus Lietuvos, JAV, Indijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Australijos universitetams. Plati konferencijos pranešėjų geografija yra svarbi kuriant daugiaperspektyvią ir daugiabalsę antropologiją, neapsiribojant vien tik buvusiomis Vakarų pasaulio kolonijinėmis imperijomis, jų interesais bei tyrimų perspektyvomis. Lietuvos padėtis tarp Rytų ir Vakarų akademinių tradicijų bei Lietuvos antropologijos disciplinos naujumas ir neutralumas yra palankios sąlygos rastis dialogui tarp skirtingų šalių antropologų. Konferencijos pranešėjų gretose – tiek patyrę, tiek jauni mokslininkai ir netgi įvairių studijų pakopų (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) studentai. Konferencijos metu užmegzti ir įtvirtinti ryšiai prisidės prie aukšto tarptautinio lygio antropologijos tyrimų plėtros Lietuvoje, antropologijos populiarinimo ir lietuvių antropologų tyrimų matomumo pasaulyje didinimo.
Konferencija vyks 2022 m. birželio 16–18 d. hibridiniu būdu – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute ir nuotoliniu būdu per „Zoom“. Konferencija yra atvira visuomenei. Registruotis galima čia: forms.gle/m9EKXSDWuk9VP9VC8
Konferencijos programa: www.sasciconf2021.fsf.vu.lt/program-fsf-prad
Finansinę paramą renginiui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties reg. Nr. S-MOR-22-5.