Birželio 27 d. 15:00 val. Maloniai kviečiame į nacionalinį mokslo seminarą, skirtą atsakymų paieškai, „Ugdymo ateitis: nuo teorinių pasvarstymų iki klimato kaitos aktyvistų patirčių“.
Vieta: Filosofijos fakultetas 205 auditorija.
Seminaro metu pranešimus skaitys ir atsakymų į šiuos klausimus ieškos VU Ugdymo mokslų instituto podoktorantūros stažuotojos dr. Sandra Kairė ir dr. Julija Tuleikytė.
Dr. Sandros Kairės pranešimas orientuosis į ugdymo antropoceno epochoje problematiką žvelgiant iš vaiko kaip besimokančio asmens perspektyvos. Pranešime bus pristatyti pagrindiniai podoktorantūros stažuočių projekto „Mes kylame kaip vandenynas“: besimokančio asmens santykis su ugdymu antropoceno epochoje“ metu atlikto mokslinio tyrimo rezultatai, rodantys sudėtingas besikeičiančio santykio su mokymosi patirtis. Mokslinis tyrimas atliktas trijose šalyse – Lietuvoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Tyrimo dalyviai – jaunuoliai (nuo 13 iki 26 metų), kurie (-ios) yra aktyviai nebe pirmus metus įsitraukę (-usios) į klimato aktyvizmo veiklas.
Dr. Julijos Tuleikytės pranešimas nagrinės tikrovės bei jos kultūrinės ir socialinės reprezentacijos santykį ir kels klausimus, kas yra/turi būti pastarosios kūrėjai ugdymo procese, koks yra/turi būti ugdymo vaidmuo globalizacijos laikais vartotojų visuomenėje, koks kritinės pedagogikos santykis su status quo ir ar ekopedagogika yra dehumanizacija, ar humanizacija. Pranešime bus pristatyti podoktorantūros stažuočių projekto „Paulo Freire ir Zygmunt Bauman: edukacija kaip (de)humanizacija“ metu vykdyto teorinio tyrimo rezultatai.
Kviečiame visus švietimo bendruomenės narius ir nares dalyvauti seminare!
Plačiau apie seminarą:
Jau daugiau kaip kelis dešimtmečius mokslo ir kultūros lauke aktyviai diskutuojama, kad žmonija įžengė į naują geologinę epochą – antropoceną, taigi „žmogaus amžiaus“ epochą, kurioje žmogus veikia ne tik kaip biologinis, bet ir geologinis veikėjas. Tai reiškia, kad didžioji dalis šiuo metu žemėje vykstančių destrukcinių procesų gamtoje yra antropogeniniai, t. y. nulemti būtent žmonijos veiklos. Masinis bioįvairovės nykimas, cheminė tarša, klimato kaita, didėjanti CO2 koncentracija, tirpstantys ledynai ar rūgštėjantys vandenynai – visa tai yra žmonių veiklos padarinys. „Žmogaus amžiaus“ epochoje tam tikra prasme gaminamas net ir pats žmogus. Tad žmonijai vis labiau perkuriant ne tik fizinę, bet ir socialinę tikrovę, santykis tarp ugdomojo, ugdančiojo ir ugdymo turinio įgyja naujas kryptis.
Intensyvėjanti antropoceno epocha skatina diskutuoti apie poreikį žmonėms mokytis išgyventi sudėtingomis klimatinėmis sąlygomis ir aplinkos etiką. Šis laikotarpis simbolizuoja didėjantį ateities neapibrėžtumą ir neužtikrintumą bei skatina permąstyti ugdymo teoriją ir praktiką, o jos konstatavimas provokuoja kelti tokius klausimus: Koks besimokančio vaiko santykis su ugdymu ir kaip jis keičiasi? Koks yra ugdytojų ir ugdomųjų santykis? Kokios švietimo ateities norime mes ir besimokantys/čios? Kokios ugdymo problemos aktualios šiandien? Kokie teoretikai skatina permąstyti ugdymo ateitį ir kaip juos pasitelkti?
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0162) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0227) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
