Nuo 2018 iki 2022 metų trukęs, prof. habil. dr. Audriaus Beinoriaus vadovaujamas projektas (dalyviai: doc. Renatas Berniūnas, dr. Vytis Silius, dr. Vilis Dranseika, dr. Paulius Rimkevičius, dokt. Agnė Veisaitė) sėkmingai įgyvendino savo transkultūrinį tekstologinį-istoriografinį ir empirinį tyrimą, kurio tikslas buvo atskleisti ryšį tarp tradicijos suformuotų bei palaikomų teorinių-intelektinių ir kasdienių laisvos valios, likimo bei atsitiktinumo konceptualizavimų skirtinguose šiandienos Europos ir Azijos kultūriniuose kontekstuose.
Taip pat atliktu tyrimu buvo siekiama pažvelgti ar pati sąvoka „laisva valia“ yra tarpkultūriškai universali, ar kultūriškai lokali, ar ji tikrai, kaip teigia žymus amerikietis R. Baumeisteris ir kiti psichologai, yra plačiai paplitusi ir turi universalų konceptualinį turinį.
„Buvo taikomi dviejų tipų metodai. Pirma, atliekant „laisvos valios“ ir gretimų konceptų transkultūrinę filosofinę ir metodologinę analizę bei rengiant lemties ir pasirinkimo konceptų kontekstinę tekstologinę ir istoriografinę analizę buvo pasitelkti standartiniai humanitarinių mokslų metodai: teorinė rekonstrukciją, konceptualinė analizė, kritinė hermeneutinė teorinių prielaidų analizė. Antra, atliekant empirinį tyrimą taikyti tiek kokybiniai antropologiniai (laisvo sąrašo metodas), tiek ir kiekybiniai psichologijos tyrimo metodai. Taip pat buvo atlikta esamų psichologinių „laisvos valios“ tyrimų bibliometrinė apžvalga, siekiant įvertinti ar literatūroje esami tyrimai atlikti su pakankamai įvairiomis imtimis, kad būtų įmanoma daryti universalistinius apibendrinimus“, - pasakoja projekto vadovas.
Visi projekto metu atlikti empiriniai tyrimai rinko duomenis iš net penkių kultūrinių imčių - JAV, Lietuvos, Kinijos, Indijos ir Mongolijos. Pirmame tyrime iš viso buvo 468 dalyviai, o antrame ir trečiame tyrimuose buvo po daugiau nei 1000 dalyvių.
Vykdant projektą visuose atliktuose empiriniuose tyrimuose buvo panaudotas kognityvinės antropologijos reikšminių sąvokų laisvo sąrašo metodas, kuris, profesoriaus teigimu, iki šiol dar nebuvo naudotas. Taip pat tyrimuose buvo naudojami specialiai paruošti klausimynai apie įvairias svarbias gyvenimą lemiančias jėgas bei prosocialumą matuojančios užduotys.
„Pabrėžtina, kad taip pat iki šiol nebuvo darytas ir plataus mąsto tarpkultūrinis „laisvos valios“ įsitikinimų tyrimas neeuropinėmis kalbomis. Šio metodo pagalba išryškinome „laisvos valios“ sąvokos prototipinę struktūrą atlikdami tyrimus tiek Vakaruose (anglų ir lietuvių kalbomis), tiek Azijoje (šiuolaikinėmis kinų, mongolų ir hindi kalbomis)“, - sako prof. Audrius Beinorius.
Projekto vadovo teigimu COVID-19 pandeminiai apribojimai sujaukė ekspedicijų ir empirinių duomenų surinkimo planus, juos teko kiek pakoreguoti, nes negalėjo būti įvykdytos dvi suplanuotos tiriamosios ekspedicijos: į Tailandą ir Kiniją. Empirinio duomenų rinkimo Tailande atsisakyta visiškai dėl galimybių juos rinkti nuotoliniu būdu nebuvimo, o kiniški duomenys sėkmingai buvo surinkti online. Nepaisant kliūčių projekto įgyvendinimas ir rezultatai vis tiek buvo pasiekti.
Projekto tyrimų rezultatai ir aktualumas
„Visų tyrimų rezultatai yra paskelbti 6 solidžiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei parengtoje monografijoje „Shaping Destiny: Time, Divination, and Astrology in India“ (Likimo formavimas: laikas, pranašavimas ir astrologija Indijoje), pristatyti net 28 tarptautiniuose pranešimuose ir seminaruose, rezultatų viešinimo tikslais buvo surengta bendrai 16 renginių (seminarų, apskrito stalo diskusijų, konferencijų Lietuvoje, Kinijoje, Indijoje, Mongolijoje ir kt.). 2022 m. liepos 20-23 d. Vilniaus Universitete buvo surengta projektą užbaigianti tarptautinė mokslinė konferencija „Beyond Free Will: Variety in Understanding of Choice, Luck, and Necessity (Anapus laisvos valios: pasirinkimo, sėkmės ir būtinybės suvokimo įvairovė)“, kurioje dalyvavo 50 dalyvių iš 25 pasaulio šalių. Visi šie rezultatai, formaliai žvelgiant, gerokai viršijo pirminius planuotus projektinius įsipareigojimus“, - pasakoja projekto vadovas.
Šio projekto aktualumas atsiskleidžia reikšmingais įnašais į teorines diskusijas globalizacijos ir kultūrinės unifikacijos procesų įvertinimo sąlygose, taip pat per taikomąją projekto rezultatų reikšmę: savikontrolės, socialinio aktyvumo, atsakomybės, gyvenimo kokybės pajautos bei kitų reikšmingų motyvacinių egzistencinių veiksnių visuomenėje skatinimu ir stiprinimu.
„Pirmiausia, atskleidėme, jog „laisva valia“ yra teorinis terminas, funkcionuojantis konkrečioje filosofinėje-teologinėje intelektualinėje Vakarų tradicijoje. Dėl šios priežasties problemiška jį traktuoti kaip galimai universalų kasdienės kalbos ir psichologijos komponentą. Esami „laisvos valios“ įsitikinimų tyrimai nėra tarpkultūriškai reprezentatyvūs ir nėra ekologiškai validūs, todėl dauguma išvadų nėra patikimos. Mūsų tyrimai rodo, kad „laisvos valios“ termino vertimai į neeuropines kalbas yra problemiški, nes turi skirtingas ir dažnai eksplicitiškas neišskleidžiamas konotacijas. Šį problemiškumą išryškina ir tai, kad net ir anglų kasdienėje kalboje „laisvos valios“ terminas funkcionuoja kitaip, nei teorinėje literatūroje“, - sako prof. Audrius Beinorius.
Profesorius pastebi, kad dėl „laisvos valios“ konstrukto validumo problemų negalima tarpkultūriniuose tyrimuose kliautis eksplicitiškai suformuluotais „laisvos valios“ klausimynais bei jų vertimais. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad „laisvos valios“ sąvoka yra kultūriškai lokali. JAV ir Lietuvos dalyviai pateikė reikšmingai persidengiančius „laisvos valios“ elementų sąrašus, kur trys reikšmingiausi konceptualiniai elementai buvo identiški (pasirinkimas, laisvė, sprendimai). Tuo tarpu Azijos šalių dalyviai pateikė gana skirtingas „laisvos valios“ sampratas. Vykdant ateities tarpkultūrinius tyrimus reikalingas kalbinis jautrumas. Tai reikalauja peržiūrėti tyrimuose naudojamas metodologines prieigas, galbūt apskritai atsisakyti idėjos deskriptyviai tirti būtent „laisvos valios“ įsitikinimus.
Ištyrus transkultūriškumo metodologinę prieigą, padaryta išvada, kad jos ašimi reikėtų laikyti transkultūriškumo nuolat pabrėžiamą dinamišką ir reliacinę visų kultūrinių reiškinių prigimtį. Nustatyta, kad nepaisant lyginamosios filosofijos spartaus augimo pastaraisiais dešimtmečiais, akademinė filosofija didžiąja dalimi liko kultūriškai homogeniška, Vakarų filosofinio diskurso metodologijas, prielaidas bei konceptus apriori laikydama universaliomis, kultūrines variacijas peržengiančiomis kategorijomis. Pastebima, kad didesnę kultūrinę įvairovę ir tarpkultūrines tokių filosofinių kategorijų kaip „laisva valia“ ar „determinizmas“ variacijas deramai atspindėti galėtų gilesnė transkultūrinės prieigos integracija į akademinės filosofijos tyrimų lauką.
„Monografijoje atskleista, jog karmos doktrina ir astrologija Indijos intelektinėje tradicijoje reprezentuoja dvi savitas kauzalumo teorijas (kosmodicėjas), natūralistinį-kosmologinį ir etinį determinizmą, kurios yra ir antagonistinės, ir vieną kitą papildo. Antropologinis Kolkatos astrologų tyrimas leidžia teigti, jog individai nesikreipia į astrologus norėdami nustatyti neišvengiamą karminį determinuotumą, priešingai, jie kreipiasi siekdami išsiaiškinti kaip sumažinti nesėkmės galimybes ir padidinti sėkmę, kitaip tariant, kaip paties ar religinių priemonių pagalba suvaldyti egzistencines situacijas ir savo santykį su jomis. Tyrimas atskleidė, jog ne karma, o likimas arba sėkmė (bhāgya, kismet, daiva) yra pagrindinė populiariojo hinduizmo sąvoka, kuri dažnai tapatinama su karma, traktuojant ją kaip nekontroliuojamą, beasmenę jėgą, lemiančią likimą. Astrologinis konsultavimas konstruoja naują Indijos klientų gyvenimo naratyvą, o elgesys su „suderamu likimu (negotiable fate)“ patvirtina aktyvų ir pragmatišką kliūčių įveikimą ir holistinę asmenų reintegraciją į sociumą ir kosmosą“, - pasakoja projekto vadovas.
Profesorius pabrėžia, kad šios glaustos pamatinės išvados neaprėpia, neužbaigia ir neuždaro visos sudėtingos tyrimo problematikos, o tik atskleidžia esamus rezultatus ir nurodo tolimesnio darbo vektorius bei kryptis. Tačiau, pozityvus grįžtamasis ryšis iš kolegų ir tarptautinės akademinės pusės parodė, jog šio projekto vykdytojų komanda yra teisingame kelyje.
Filmas sukurtas pagal projektą
2022 m. liepos 21 d. Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ jau įvyko žinomos lietuvių režisierės Eglės Vertelytės sukurto dokumentinio filmo „Managers of Luck (Sėkmės vadybininkai)“ pirminis, neviešas pristatymas (preview) ir diskusija, dalyvaujant tarptautinės, šį projektą vainikuojančios konferencijos „Beyond Free Will: Variety in Understanding of Choice, Luck, and Necessity“ dalyviams.
„Filme užfiksuota mūsų projekto mokslininkų grupės ekspedicija Indijoje (2020 vasario-kovo mėn.), į kurią vyko režisierė. Filme tyrinėjama, kaip žmonės Indijoje susitvarko su nežinomybės pojūčiu savo gyvenime, kaip deramasi su likimu ir daromi sprendimai, kokia vieta tenka karmos sampratai, sėkmei ir atsitiktinumui. Tuo tikslu keliaujama po Šiaurės Indiją, bendraujama su „profesionaliais likimo žinovais“ – Bengalijos astrologais, renkami duomenys apie jų darbo pobūdį, diskutuojama su mokslininkais ir vienuoliais, dalyvaujama apeigose bei ritualuose“, - pasakoja prof. Audrius Beinorius.
Antros ekspedicijos Mongolijoje metu (2022 balandžio-gegužės mėn.) kartu vykęs operatorius-režisierius Deivis Nutautas filmavo projekto dalyvių pokalbius apie likimo, sėkmės ir karmos sampratas su budistais vienuoliais, astrologais, šamanais, fiksavo diskusijas su vietos mokslininkais, antropologais, budologais, apsilankymus nomadų jurtose. Šios sukauptos medžiagos pagrindu šiuo metu vis dar kuriamas antras dokumentinis filmas, preliminarus pavadinimas „Taming the Wind Horse (Vėjo žirgo sutramdymas)“, kurio viešas pristatymas planuojamas 2022 metu pabaigoje. Abu filmus ketinama pristatyti ir tarptautinei ir plačiajai Lietuvos visuomenei, kaip projektinio tyrimo viešinimo dalį.