Sausio 4 d. Filosofijos fakultete apsilankė studentas Ihor Lameko, 21 m. vaikinas, kuris dėl karo Ukrainoje turėjo palikti savo šalį ir tęsti savo studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu Ihor studijuoja sociologijos studijų programoje, drauge tęsdamas savo studijas ir studentų atstovo darbą Vasilio Karazino vardo universiteto sociologijos mokykloje.
Tačiau ši istorija yra ne apie Ihor, o apie dovaną, kurią jis įteikė – artilerijos sviedinio gilzę. Sviedinio, kuris nukrito Charkivo mieste, bet nesprogo, nesugriovė nei pastatų, nei gyvenimų. Ukrainos vaikai šiuos mirties įrankius nusprendė paversti nepalaužiamumo simboliais, kurie primintų apie ukrainiečių tautos nepasidavimą. Paklausus Ihor, kodėl tokia dovana buvo įteikta fakultetui, jis pasakė, kad pirmiausia tai yra dovana visai Lietuvai, o Vilniaus universitetui ypatingai, už pagalbą Ukrainos studentams, kuriems buvo suteikta galimybė tęsti studijas, įgyti naujos, unikalios patirties, kuri padės atgaivinti Ukrainą visais aspektais.
Pati idėja sviedinių gilzes ir klusterinių bombų šukes paversti pasipriešinimo simboliais, kilo Ihor kolegei Viktorijai, kuri dirba savanore Charkivo regione. Vasaros atostogų metu ji su vaikais išeidavo į gatves dainuoti palaikymo dainų Ukrainos kariams, pasibaigus atostogoms vaikai pradėjo iešoti naujų kelių kaip padėti ir surinkti lėšų. Taip ir atsirado idėja, kad galima bombos likučius, kaip teigia Viktorija, prikelti naujam gyvenimui ir paversti pasaulinės klasės menu. Artilerijos sviedinį nuspalvojo 12-metis berniukas iš nedidelio miestelio Rozhysche, Ukrainoje. Tokios vaikų iniciatyvos džiugina ne tik Viktoriją ir Ihor, bet taip pat ir Ukrainos karius, kurie siunčia karo „suvenyrus“, tarp jų yra šalmai, radijo stotelės, taip pat dar daugiau artilerijos sviedinių.
Dovaną, kuri iki Filosofijos fakulteto keliavo 1,5 tūks. kilometrų, gavęs dekanas Arūnas Poviliūnas pabrėžė, kad tai yra ne vien dovana fakultetui ir universitetui, bet tuo pačiu ir įrodymas apie ukrainiečių tautos valią, kuri nenustoja stebinti viso pasaulio.
