2023 m. vasario 6 d. 15 val. 201 aud. Filosofijos instituto doktorantas JUSTINAS GRIGAS gins disertaciją „Nerimo samprata egzistencinėje filosofijoje (S.Kierkegaard, M. Heidegger) ir egzistencinėje psichologijoje (R. May, E. Spinelli)” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3kH2lTp
Mokslinis vadovas – doc. dr. Mintautas Gutauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Rimantas Kočiūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Dalius Jonkus – tarybos pirmininkas (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
doc. dr. Danutė Bacevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. dr. Saulius Geniušas (Kiniškasis Honkongo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
doc. dr. Jurga Jonutytė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. dr. Paulius Skruibis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjama egzistencinio-fenomenologinio mąstymo paradigmoje centrinę vietą užimanti nerimo (vok. Angst, angl. Anxiety, dan. Angest) sąvoka, remiantis S. Kierkegaardu, M. Heideggeriu, R. May’iumi ir E. Spinelliu. Nerimo sąvoka tyrime yra traktuojama kaip prieiga prie universalios filosofinės problemos – psichinės kančios fenomeno. Pagrindą tokiai nerimo fenomeno traktuotei suteikia nagrinėjamose teorijose aptinkama sąsaja tarp nerimo ir savasties struktūrų. Ši sąsaja leidžia suprasti nerimą kaip iššūkio ar grėsmės individo savastį ir asmens tapatybę apibrėžiančioms gyvenimo struktūroms išraišką. Taip pat disertacijoje aptariamas nerimo fenomenui giminingas nevilties reiškinys. Remiantis šia prieiga, darbas sudarytas iš keturių dalių, kurių kiekviena turi tris tematinius centrus: kiekvieno autoriaus teoriniame kontekste analizuojamas nerimo, savasties bei nevilties temas. Bendra tezė: nagrinėjamose teorinėse koncepcijose galima išskirti du savasties modelius: a) individuacijos modelį ir b) dialoginį modelį, o kiekvieno šių modelių kontekste nerimas įgauna savitą prasmę. Individuacijos modelis būdingas Kierkegaardo, Heideggerio, May’iaus darbams. Dialoginį modelį plėtoja Spinellis, tačiau disertacijoje taip pat parodoma, kad poslinkį link dialoginio savasties supratimo galima atpažinti ir Kierkegaardo mąstyme apie neviltį.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: