Psichologijos instituto mokslininkų komanda dvejus metus vykdė „Vyresnio amžiaus žmonių patikėjimas melagingomis naujienomis: veiksniai ir pasekmės“ projektą, kurio metu tyrė, kas lemia vyresnių žmonių tikėjimą melagingomis antraštėmis ir ar įmanoma tuo manipuliuoti.
Tyrimo dalyvių pobūdžiui ir imčiai įtakos turėjo projekto pradžioje netikėtai prasidėjusi Covid-19 pandemija, tačiau nepaisant sunkumų rezultatai buvo pasiekti. Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, galima teigti, kad, vyresnių žmonių tarpe, kuo trumpiau laiko skiriama perskaityti naujienas, tuo daugiau jomis buvo tikima ir nesigilinama ar jos teisingos ar ne.
„Kuo vyresnio amžiaus žmonės turi trumpesnį laiką pamatyti naujieną, tuo jie dažniau atsakydavo, kad antraštėje pateikta informacija turėtų atitikti tikrovę“ – teigia projekto vadovė prof. V. Pakalniškienė.
Projekto metu buvo pateikiamos dviejų tipų naujienos, politinio pobūdžio ir susijusios su sveikata. Rezultatuose šios dvi kategorijos šiek tiek išsiskyrė, kadangi reakcijos į politinės informacijos antraštes buvo svarbesnės nuspėjant žmonių elgesį, tačiau tiek į politinio, tiek į sveikatos turinio žinutes reaguojama vienodai, t. y. labiau jomis tikima per trumpesnį peržiūrėjimo laiką.
Profesorė priduria ir tai, kad – „vyresni asmenys, kurie pasitiki bendrai naujienomis internete, o ypač politinio turinio informacija, turėjo skeptišką požiūrį į vakcinas, skiepijimąsi ir pan. Jei politinės informacijos (internetinėse naujienose ir socialinėse platformose) yra daug, tai žmonių pasitikėjimas politikais, jų išsakomomis mintimis apie skiepus pandemijos metu mažėja, dėl nesuvokimo, ką daryti nuo informacijos pertekliaus ir tikėjimo visomis perskaitytomis idėjomis“.
Įdomus faktas ir tas, kad žmonės, kurie labiau tiki antraštėmis (tiek melagingomis, tiek ne) yra labiau tikintys konspiracinėmis teorijomis ir jų elgesys yra išsiskiriantis nuo didesnės visuomenės dalies. Tikėjimui antraštėmis taip pat įtakos turi ir tam tikri asmenybės bruožai (pavyzdžiui: ekstravertai labiau linkę patikėti antraštėmis).
Žinoma, priklausomai nuo amžiaus, silpnėjant vyresnių žmonių kognityvinėms funkcijoms, informacijos apdorojimo greitis taip pat yra lėtesnis, o tai turi įtakos tyrimuose atskleistam faktui, kad juos įtikinti yra lengviau. To padariniu tampa dezinformacijos skleidimas, kadangi jie dalinasi įvairiomis naujienomis negalvojant ar informacija teisinga ar melaginga.
Atsižvelgiant į tai, tyrėjų komanda parengė rekomendacijas, kurios gali padėti atskirti melagingą informaciją nuo teisingos, skaitant bet kokio pobūdžio naujienas internete:
Nereaguokite karštai; Įsigilinkite į turinį; Nekurstykite konflikto be reikalo; Supraskite, kaip veikia socialiniai tinklai; Valdykite emocijas; Neleiskite daug laiko naršydami be tikslo; Susipažinkite su ekspertų patarimais, kaip atpažinti melagingas naujienas; Domėkitės politika ir t. t (Daugiau apie rekomendacijas skaitykite ČIA).
„Kas atsiranda žiniasklaidoje žmonės turėtų bent kritiškai vertinti. Svarbiausia skirti laiko skaitant naujieną, kuria dalintis gali net draugai. Čia daugiausiai kalbama apie „Facebook“, nes yra asmenų, kurie naujienų portalų neskaito ir jiems užtenka to, ką pamato socialinėse platformose. Net ir šiuo metu, karo kontekste, melagingos informacijos yra labai daug ir tai, kas tau pateikiama priklauso nuo to, kokiose socialinėse grupėse esi, iš kur ateina tie informaciniai pranešimai ir pan. Svarbu skirti laiko pasitikrinimui, ar ta naujiena skelbiama per visus informacinius šaltinius ar ją rodo tik man vienam“ – pasakoja projekto vadovė.
Nepaisant amžiaus grupės bendra rekomendacija yra nepraleisti tiek laiko prie interneto, nes tai gali tapti vieninteliu informacijos šaltiniu, nepaisant įvairių kitų šaltinių, tokių kaip: televizija, žinios, laikraščiai ir t. t. Skaitant naujienas tik internete ir socialinėse platformose, padidėja tikimybė labiau tikėti tuo, kas yra skelbiama virtualiai.
„Mes visą laiką kalbame apie laiko ribojimus, ypač mažiems vaikams, jaunimui ir pan., bet mes niekada nekalbame apie vyresnių žmonių laiko praleidimą internete, kur turėtų būti irgi tam tikras ribojimas, kuris padėtų ir psichikos sveikatai“ – pabrėžia profesorė V. Pakalniškienė.
Ateityje, projekto vadovės pasvarstymu, būtų naudinga atlikti tokio pobūdžio tyrimą ir su jaunais žmonėmis, pavyzdžiui paaugliais, o gautų rezultatų palyginimas su šio projekto rezultatais atneštų naudingų ir dar naujesnių įžvalgų.