Nesavižudiška savižala apima veiksmus atliekamus sąmoningai ir nesąmoningai siekiant sukelti sau fizinį skausmą, tačiau nesiekiant atimti sau gyvybės. Nors manoma, kad įprastai savižala vykdoma paauglystės laikotarpyje esančių asmenų, XX-os Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos „Bendrystės vedini“ pranešėja, Filosofijos fakulteto psichologijos studentė Vakarė Kisieliūtė teigia kitaip.
Neigiamomis vaikystės patirtimis ir savižudišku elgesiu besidominti studentė nusprendė išanalizuoti Vilniaus universitete studijuojančias studentes (bakalauro bei vientisųjų studijų) ir atlikti tyrimą „Savižala ir jos funkcijos: ISAS klausimyno lietuviškos versijos taikymas studenčių imtyje“, siekiant pamatyti studenčių polinkio į nesavižudišką savižalą dažnį, būdus, norą nustoti save žaloti ir funkcijas.
Surinkusi duomenis iš visų Vilniaus universiteto fakultetų (išskyrus Šiaulių akademiją) Vakarė analizavo 351 studentės (18-29 m.) patirtis pritaikydama modifikuotą klausimyną apie savižalą.
Nesavižudiška savižala dažnai yra vykdoma, kaip prevencinė priemonė nuo savižudiškų minčių ar veiksmų. Save žalojantys asmenys, prieš sukeliant sau fizinį skausmą, intensyviai patiria neigiamas emocijas, suicidines mintis, tačiau po savižalos akto patiria ramybės jausmą, palengvėjimą. Nepaisant to, egzistuoja paradoksas teigiantis, kad kuo daugiau žmogus save žaloja, tuo labiau jis pripranta prie skausmo taip įgydamas didesnį gebėjimą nusižudyti.
Analizuojant VU studenčių vykdomą nesavižudišką savižalą daugiau nei pusė (60%) atskleidė, kad yra prieš save vykdę savižalos veiksmus , o iš jų 54,5% save žalojo pastaraisiais metais.
Dažniausi vykdomi nesavižudiškos savižalos veiksmai yra: pjaustymasis, odos draskymas, savęs kandžiojimas, fizinis savęs trankymas į objektus, odos deginimas, trukdymas užgyti žaizdoms, odos raižymas, odos trynimas šiurkščiu paviršiumi, savęs žnaibymas, badymasis adatomis, plaukų rovimas, pavojingų medžiagų gėrimas. Be šių įprastų savižalos veiksmų tyrime dalyvavusios studentės išsiskyrė ir prieš save vykdomą dusinimą, su mityba susijusį savęs žalojimą (badavimas, vertimas save vemti), vairavimą išgėrus, sutrikusį miegą (neleidimas sau miegoti).
Studenčių praneštas savęs žalojimo pradėjimo amžius svyravo nuo 4 iki 27 metų. Savižalos vykdymo pradžios vidurkis - 13 metų, tačiau tai nereiškia, kad tame amžiuje jis ir baigsis.
„Įprastai savižala prasideda paauglystės laikotarpiu, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad studijų laikotarpis, ypač bakalauro studijų pradžioje, jauniems suaugusiems yra jautrus. Išsikraustymas iš tėvų, padidėjęs savarankiškumas, sutinkamas kitoks požiūris į pasaulį, dideli pokyčiai kelia didelį stresą ir egzistuoja duomenys rodantys, kad būtent šiuo laikotarpiu dažnai prasideda nesavižudiška savižala“ – pasakoja Vakarė.
Tyrimas atskleidė, jog moterų studenčių vykdoma nesavižudiška savižala yra stipriai susijusi su savižudybės rizika. Savižudiškas elgesys ir mintys yra tiesiogiai susiję su nesavižudiškos savižalos tam tikromis funkcijomis, tokiomis kaip emocijų reguliacija (labiausiai paplitęs požymis tarp save žalojančių asmenų), savęs baudimas, antisavižudybė ir t. t.
„Atsižvelgiant į tai svarbiausia stebėti save ir nebijoti siekti pagalbos, tiek neoficialios, tiek oficialios tam, kad išvengti arba kiek įmanoma mažiau sumažinti nesavižudiškos savižalos riziką“ – teigia Vakarė.
Socialinių mokslų daktarės ir VU Suicidologijos tyrimų centro mokslininkės Eglės Mažulytės-Rašytinės teigimu siekiant sumažinti save žalojantį elgesį galima išskirti dvi kryptis: „Pirmoji jų yra individuali pagalba tokia kaip psichologo konsultacijos, specializuotų psichoterapinių metodų taikymas ir kt. Antroji kryptis atliepia bendruomeninį lygmenį, kuriame gali būti organizuojama savižalos prevencija. Panašiai kaip ir su savižudybių prevencija, čia svarbus save žalojančio elgesio ženklų atpažinimas, paramos ir rūpesčio suteikimas bei nukreipimas pagalbos“ – pasakoja dr. E. Mažulytė-Rašytinė.
Atpažinus vykdomos nesavižudiškos savižalos elgesį būtina kreiptis ir ieškoti pagalbos. Daugiau informacijos apie pagalbą sau ir artimiesiems - https://pagalbasau.lt/saves-zalojimas/