Kas sieja politikos mokslus ir Holivudo filmus? Greita reakcija į pokyčius, gebėjimas analizuoti ir drąsa kalbėti apie tai, kas aktualu: „Holivudo kūrybinės komandos dažnai būna procesų priešakyje – jos ieško naujų temų, bendrauja su mokslininkais, net žvalgybos institucijomis, kad atlieptų visuomenėje kylančius iššūkius. Tokia kūryba turi ne tik pramoginę, bet ir edukacinę misiją“, – taip netikėtą, tačiau glaudžią politikos bei popkultūros sąsają apibūdina VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė. Apie tai ji kalba neatsitiktinai – jau šį savaitgalį būrį politikos mokslų entuziastų bus galima sutikti „Comic Con Baltics“ parodoje, kurioje jie pristatys interaktyvų žaidimą apie politiką televizorių bei kompiuterių ekranuose.
Praėję rinkiminiai laikotarpiai paliko eilę antraščių apie jaunų žmonių pilietinį vangumą, nenorą balsuoti ar kitaip įsitraukti į viešąsias diskusijas. Tokios tendencijos, anaiptol, nereiškia, kad jaunimui politika nėra įdomi, veikiau – ji tiesiog nutolusi nuo jų kasdienybės, ekspertinė ar per daug formali.
„Jauni žmonės dažnai nesijaučia atstovaujami. Jie nemato savęs, savo vertybių tose idėjose ir veiduose, kurie šiandien figūruoja viešojoje erdvėje. Kaupiasi masė jaunų žmonių, kuriuos atstovauja vyresnės kartos su visiškai nesutampančiomis vertybėmis. Todėl jų balsas persikelia į kitas formas – internetą, kūrybą, kultūrą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė prof. Margarita Šešelgytė.
Populiarioji kultūra – tiltas į jaunimo pilietinį aktyvumą
„Populiarioji kultūra yra svarbus instrumentas, kuriuo naudojantis galima mokytis, reflektuoti, diskutuoti bei įgyti politinio sąmoningumo kompetencijų. Filmai, muzika, kompiuteriniai žaidimai ir kitos kultūrinės formos gali būti toks pat vertingas pažinimo būdas kaip ir akademinės ar publicistinės literatūros skaitymas – ypač kai jie padeda suvokti sudėtingas temas per pažįstamą ir emociškai paveikų turinį”, – teigia M. Šešelgytė.
Anot profesorės, net iš pažiūros itin pramoginis turinys, gali būti vertingu, mokomuoju šaltiniu, pavyzdžiui, remiantis Džeimso Bondo filmais, galime analizuoti geopolitinius pokyčius.
„Džeimso Bondo filmai leidžia sekti, kaip keitėsi globalių grėsmių suvokimas – nuo Šaltojo karo ideologinių susidūrimų ir sovietų šnipų iki XXI a. pavojų, tokių kaip terorizmas, duomenų kontrolė, biotechnologijos ar dezinformacija. Tai ne tik pramoginis pasakojimas, bet ir simbolinė Vakarų pasaulio refleksija į besikeičiantį geopolitinį peizažą bei jo galios mechanizmus.
Jeigu kalbėtume apie muzikos pasaulį, tai net ir iš „Eurovizijos“, kasmet prikaustančios milijonus žiūrovų, galime pasimokyti apie politinius procesus“, – tikina M. Šešelgytė.
Anot jos, „Eurovizija“ – erdvė, kurioje atsiskleidžia, kas rūpi skirtingoms Europos valstybėms, kokios temos dominuoja visuomenėse, o balsavimas tampa savotiška daugiašalių derybų simuliacija.
„Ten susitinka labai daug šalių, kurios turi labai skirtingas kultūras, vertybes, interesus. Ir vis tiek kažkaip reikia susitarti – gal ir nepriimamas geriausias variantas, bet priimamas toks, dėl kurio visi gali sutarti“, – pažymi profesorė.
M. Šešelgytė pabrėžia, kad populiarioji kultūra, be jos teikiamos naudos, taip pat gali būti ir pavojinga – jeigu į ją žiūrime nekritiškai.
„Dalis turinio perteikia iškreiptas vertybes, normalizuoja smurtą, hierarchijas ar primeta vienpusišką požiūrį į pasaulį. Todėl ypač svarbu gebėti atsirinkti, ką žiūrime, klausome ar kuo gyvename – kad neįkristume į savotišką „triušio olą“, kurioje realybė pakeičiama dirbtiniais naratyvais ir iš anksto suformuotu vertybiniu matymu“, – svarsto ji.
Kaip pavyzdį profesorė išskiria neseniai pasirodžiusį serialą „Adolescence“ (liet. Paauglystė), kuriame paauglys, įsitraukęs į radikalias interneto subkultūras, praranda gebėjimą atskirti tikrovę nuo fikcijos, ir tai baigiasi tragedija. „Tokie atvejai nėra tik meninė fikcija – deja, jų pasitaiko ir realiame gyvenime, todėl kaip niekada svarbu ugdyti kritinį mąstymą, ypač, paauglių tarpe“, – papildo M. Šešelgytė.
Politika – ne tik Seime, bet ir tavo ekrane
Šiemet Tarptautinių santykių ir politikos institutas (VU TSPMI) kviečia išbandyti interaktyvų žaidimą, kuris perkels į devynis skirtingus pasaulius – vienus žinote puikiai, kitus atpažinsite tik įsižiūrėję giliau. Čia teks spręsti, kur baigiasi fikcija ir prasideda politika, kokia sistema valdo pasaulį, kuriame viskas atrodo... pernelyg pažįstama?
Gegužės 23–25 dienomis, „Comic Con Baltics“ parodoje Litexpo rūmuose, tarp superherojų, magijos, kosminių imperijų ir futuristinių pasaulių – ieškok VU TSPMI stendo. Užsuk, pasinerk, klausk – ir atrask, kiek politinės vaizduotės slepiasi tavo mėgstamuose pasakojimuose.