Pasaulinę filosofijos dieną – įrašų ciklas „Kas yra filosofija“: nuo kontempliacijos iki aktyvios būties karo metu
Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį švenčiama UNESCO paskelbta Pasaulinė filosofijos diena. Ta proga Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) siūlo pasigilinti, kas yra filosofija šiandien, ir pristato vaizdo bei garso įrašų ciklą „Philosophy is...“. Jame 10 filosofų iš skirtingų kraštų – Austrijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ukrainos – atsako į klausimą apie filosofiją šių dienų pasaulyje, o Ukrainos ir Lenkijos filosofai samprotauja ir apie tai, kas yra filosofija karo metu.
VU Filosofijos fakulteto „YouTube“ kanale skelbiamas įrašų ciklas „Philosophy is...“ pateikia įvairias perspektyvas ir požiūrius į filosofiją. Šio ciklo neformaliu kuratoriumi tapęs VU FsF docentas Mindaugas Gilaitis sako, kad siekiama supažindinti su filosofų svarstymais apie pačią filosofiją ir jos vertę: „Akademinės filosofijos profesionalų plonesniu ar storesniu teptuku tapomas filosofijos paveikslas gali pasižymėti radikaliai skirtingais, kai kuriais atvejais tarpusavyje nesuderinamais aspektais. Ir tai yra normalus akademinės filosofijos būvis.“
Viename naujausių ciklo įrašų Ciuricho universiteto profesorius Hansas-Johannas Glockas pasisakymą pradeda anekdotine situacija iš savo patirties:
„1984 metais su Oksfordo universiteto filosofų grupe buvome išvykę darbinėms diskusijoms į kaimo vietovę Velse, Anglijoje. Per pertrauką pasivaikščiojimo metu sutikome fermerį, kuris mūsų paklausė, ką mes veikiame tokioje nuošalėje. Atsakėme, kad diskutuojame apie filosofiją. Tai išgirdus jį ištiko juoko priepuolis, o nusiraminęs pasakė: „Sunkiai dirbti visą savaitę ir prisišnioti savaitgalį – tai yra mano filosofija.“ Sąvoka „filosofija“ aprėpia labai platų temų, klausimų, veiklų spektrą. Visgi yra dvi vienijančios savybės: viena yra ta, kad filosofija yra intelektinė, argumentavimu grįsta veikla. Antroji savybė: šie gebėjimai įveiklinami esminėms temoms aptarti. Netgi fermerio pareiškimas nusako jo įsitikinimą apie tai, ką jis nori daryti gyvenime. Tai labai fundamentalu, o naudodamiesi šiuolaikine terminologija galime pasakyti, kad šiuo pareiškimu jis sprendė gyvenimo ir darbo pusiausvyros problemą.“
Sąvokų analizė ar tikrovės tyrimas?
Pasak H.–J. Glocko, jo supratimas apie tai, kas yra filosofija, priklauso akademinei tradicijai, kurioje vienu iš esminių filosofijos tikslų įvardijamas konceptualine analize grįstas kritinis mąstymas. Žinoma, visos akademinės disciplinos remiasi kritiniu mąstymu, tačiau jei, pavyzdžiui, fizikai didžią dalį laiko skirtų savo taikomų metodų refleksijai, mokslinė pažanga fizikoje būtų žymiai lėtesnė. Fundamentinių prielaidų apmąstymas yra filosofų darbas.
Anot M. Gilaičio, ši perspektyva, akademinę filosofiją siejanti su sąvokų analize ir kritine metodologinių prielaidų refleksija, skiriasi nuo tos, kurią pristato Timothy Williamsonas ir Grahamas Priestas – kiti du „Philosophy is...“ herojai. Būtent jų pasisakymais prieš metus ir buvo pradėtas šis ciklas, kai Niujorko miesto universiteto (CUNY) profesorius G. Priestas bei Jeilio ir Oksfordo universitetų profesorius T. Williamsonas viešėjo II tarptautinėje logikos konferencijoje Vilniuje.
G. Priesto teigimu: „Filosofija, savotiškais čiuptuvais prasiskverbdama į įvairias kitas sferas (istorijos, meno teorijos, politikos mokslų ir kt.), tyrinėja pasaulį ir kelia esminius klausimus: kokia yra realybės prigimtis, kaip funkcionuoja valstybė, ar turi būti taip, kaip yra dabar, ir pan.“
T. Williamsonas pabrėžė, kad filosofija kalba apie vertybes, o nemaža dalis kitų mokslų yra vertybiškai neutralūs: „Filosofijoje galima klausti, koks gyvenimas yra geras žmonėms gyventi. Pavyzdžiui – žmogaus teisių idėja, kurios ištakos siekia XVI–XVII a. filosofus. Filosofija pasiūlo idėjas, kurios daro reikšmingą įtaką koncepcijoms to, ką visuomenės laiko gėriu ar blogiu.“
„Vita activa“ ir grįžimas prie vertybių
Šį rudenį VU Filosofijos fakultete surengus tarptautinę konferenciją „Karo filosofija arba Filosofija kare“, ciklas pasipildė prof. Nerijaus Mileriaus į Vilnių pakviestų filosofų iš Kyjivo universitetų Volodymyro Yermolenko ir Vakhtango Kebuladzes bei Varšuvos universiteto profesoriaus Przemysławo Bursztykos pasisakymais apie tai, kas yra filosofija karo metu. Atsispyrę nuo apibrėžimo, kaip kiekvienas supranta filosofiją iš esmės, aktyvią visuomeninę ir akademinę veiklas jungiantys Ukrainos filosofai pateikė savų idėjų.
Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“ docentas V. Yermolenko sako, kad filosofija yra pastanga nušviesti dalykus, kurie mums nėra aiškūs ir apie kuriuos žmonės paprastai nesusimąsto, didžiumą gyvenimo praleisdami savotiškoje nesąmoningo būvimo tamsoje. Karo metu ši tamsa dar labiau sutirštėja, tad filosofo tikslas yra mąstyti kuo aiškiau ir įgalinti žmones, kad jie jaustųsi galintys keisti pasaulį.
Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto profesorius V. Kebuladze mini Immanuelio Kanto „Grynojo proto kritiką“, kurioje keliami trys esminiai klausimai: ką aš galiu žinoti, ką turiu daryti ir ko galiu tikėtis.
„Toliau Kantas juos sujungia į vieną klausimą – kas yra žmogus. Taigi man filosofija yra apie mus, žmones, ir apie tai, ką reiškia būti žmogumi net ir karo metu. Filosofija yra teorinė veikla – „vita contemplativa“, tačiau kita man svarbi autorė Hannah Arendt savo knygoje „Vita activa oder Vom tätigen Leben“ („Vita activa arba Veiklus gyvenimas“) žmogaus būklę tapatina su aktyviu gyvenimu. Karo metu filosofija man padeda išlaikyti ramybę net ir žiaurumų akivaizdoje bei apmąstyti situaciją ir veikti pagal savo istorinių procesų supratimą“, – sako V. Kebuladze.
Varšuvos universiteto profesorius P. Bursztyka teigia, kad vykstančio karo Ukrainoje situacija iššaukė bendresnius pokyčius šių dienų filosofijoje: postmodernistinis supratimas, kad viskas yra sąlygiška, praranda aktualumą.
„Turime vėl atrasti tikėjimą svarbiausiomis vertybėmis ir esminiais žmogaus egzistencijos pagrindais. Šis karas iššaukė tam tikrą tikėjimo fundamentaliomis filosofijos sąvokomis ir žmonijos idėjomis renesansą. Tokios vertybės, kaip tiesa, laisvė, žmogaus orumas, iki karo nebuvo labai populiarios, laikomos perdėm pompastiškomis. Šiuo metu filosofija vėl turi nubrėžti kelią iki esminių žmogiškumo idėjų ir patirčių.“
Požiūrių įvairovė
Pirmuosius du ciklo „Philosophy is...“ interviu inicijavo VU FsF alumnas, Oksfordo universiteto doktorantas Pranciškus Gricius, o tęsti ciklą docentą M. Gilaitį paskatino noras VU FsF filosofijos studentams ir visiems, besidomintiems filosofija, parodyti savirefleksijos kuriamą filosofijos atvaizdą.
Kolegoms iš kitų universitetų atvyksntant į VU Filosofijos fakultete rengiamas konferencijas arba skaityti paskaitų, filosofijos docentas inicijavo įrašus, kuriuose svečiai kviečiami atsakyti į klausimą, kas yra filosofija. Ciklą papildė Benjamino de Meselio, Belgijos Leuveno katalikiškajame universitete (KU Leuven) dirbančio moralės filosofijos srityje, pozicija. Savo koncepcija pasidalino ir Martinas Gustafssonas, Åbo akademijos universiteto Suomijoje profesorius, besidomintis veiksmo filosofija, kalbos filosofija ir analitinės filosofijos istorija.
Greta minėto H.-J. Glocko, tyrimus atliekančio kalbos, sąmonės ir veiksmo filosofijos srityse bei laikomo Ludwigo Wittgensteino filosofijos ekspertu, pateikiamas ir Londono karališkojo koledžo universiteto profesorės Marijos Alvarez, kartu su H.-J. Glocku dalyvavusios 2025 m. vasarą VU Filosofijos fakultete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „The Normative Dimension“, pasisakymas. Cikle galima susipažinti ir su Vidurio Europos universiteto profesoriaus Hanocho Ben-Yami, besispecializuojančio logikoje, sąmonės filosofijoje, L. Wittgensteino ir R. Descartes’o filosofijoje, požiūriu.
VU Filosofijos fakulteto ciklas „Philosophy is...“ nėra baigtinis. Ateityje jį turėtų papildyti tiek užsienio, tiek Lietuvos filosofų pasisakymai. Anot šio ciklo „spiritus movens“, docento M. Gilaičio, metafilosofinė perspektyva galėtų sudominti tuos, kuriems rūpi kritinis ir refleksyvus požiūris į filosofiją, jos galimybes, ribas ir santykį su kitais žinojimo bei supratimo būdais.