Vilniaus universiteto istorija – tai puspenkto amžiaus trukmės Lietuvos intelektinio gyvenimo metraštis. Ne visi jo puslapiai yra ištyrinėti, o kai kurios iškilios asmenybės yra nepelnytai pamirštos. Žymus šių dienų filosofas, VU Filosofijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis su kolegomis gruodžio 8 d. kviečia susipažinti su XVII a. filosofu ir teologu, VU rektoriumi Jonu Gruževskiu tarpdiscipliniame seminare „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Gruževskio indėlis“. Visuomenei atviras renginys vyks 17 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, Vilnius). Jūsų demesiui – Naglio Kardelio straipsnis apie Joną Gruževskį.
Naglis Kardelis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius
Palyginti su išsamiomis kitų Vilniaus universiteto rektorių biografijomis, apie Jono Gruževskio gyvenimą (1580–1646 m.; VU rektorius 1618–1625 m. ir 1641–1643 m.) turime gerokai mažiau patikimų žinių, kai kurie biografiniai faktai iki šiol tikslinami ar net ginčijami. Istorinių žinių ir jų įkontekstinimo stygius ryškiai kontrastuoja su dvasiniu ir istoriniu šios asmenybės masteliu, jos svarba Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai. Išlikę šio mąstytojo tekstai liudija išskirtinę filosofinę brandą, minties gyvybę bei originalumą, reiškiamų idėjų svarbą ne tik universiteto bendruomenės, bet ir visos to meto visuomenės gyvenimui. Būtent dėl to pradėtu vykdyti projektu bus siekiama atskleisti iki šiol nežinomas sąsajas tarp Jono Gruževskio idėjų ir jo gyvenimo faktų.
Seminare „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Gruževskio indėlis“ visuomenei bus pristatomas šiemet startavęs Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas tarpdisciplininis mokslinių tyrimų projektas, kurį vykdantys mokslininkai sieks visapusiškai ištirti šio iškilaus filosofo ir teologo asmenybę, intelektinį palikimą bei platesnį istorinį jo kontekstą; taip pat Jono Gruževskio idėjų sąsajas su tuo, kas aktualu šiuolaikinėje filosofijoje ir visoje humanitarikoje.
Vis dėlto siekis yra platesnis – ne tik panaikinti rimtą spragą pačioje universiteto istorijoje, bet ir plačiu tarpdisciplininiu tyrimu išsiaiškinti teisinės minties formavimosi XVII a. pirmosios pusės Lietuvos valstybėje prielaidas ir kontekstus, tyrimo objektu pasirenkant tekstinį Jono Gruževskio palikimą.
Jonas Gruževskis 1644 m. Vilniaus universitete, tuomet vadintame Vilniaus akademija, įsteigė Teisės fakultetą. Atsižvelgiant į tai, kad 1609 m. Vilniaus akademijoje jis gavo teologijos daktaro laipsnį ir iki 1618 m. dėstė filosofiją bei teologiją, į akis krenta teisės sąsajų su filosofija bei teologija tuometiniame Vilniaus universitete aspektas, ypač turint mintyje esminį tuo metu teisiniame mąstyme vyravusios prigimtinės teisės (ius naturale) ir prigimtinės teologijos (theologia naturalis), savo ruožtu glaudžiai susijusios su scholastine filosofija, ryšį. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad Jonas Gruževskis 1643–1646 m. buvo Lietuvos jėzuitų provincijolas, o dar anksčiau, 1626–1630 m., karaliaus Žygimanto III pamokslininkas bei nuodėmklausys ir Varšuvos jėzuitų profesų namų viršininkas 1628–1631 m.
Kadangi Vilniaus akademija 1579 m. buvo įsteigta būtent jėzuitų pastangomis kaip plataus masto politinėms, socialinėms ir akademinėms inovacijoms atviros bei tokias inovacijas skatinančios katalikiškos minties bei edukacijos centras, tampa akivaizdu, jog rektoriaus Jono Gruževskio, kaip jėzuitų intelektualo ir karaliaus rūmų aplinkai artimo žmogaus, reikšmė Lietuvos valstybės ir visuomenės modernėjimo procesams turėjo būti labai didelė. Dėl to ir Teisės fakulteto įsteigimo 1644 m. Jono Gruževskio iniciatyva faktą turėtume aiškinti ne tik kaip naujo institucinio padalinio įsteigimo tuometiniame Vilniaus universitete įvykį, bet ir kaip natūralią ir logišką paties Vilniaus universiteto, kaip pagrindinio intelektinio Lietuvos valstybės židinio ir šalies modernėjimą skatinančių pokyčių šaltinio, misijos tąsą.
Didėjantis teisės viršenybės nuogos karinės ir politinės galios atžvilgiu svarbos suvokimas bet kurioje valstybėje yra tos valstybės modernėjimo ženklas, todėl prigimtinės teisės, grįstos racionalaus proto sprendimais, klasikinės filosofijos tradicija ir filosofiniu mąstymu besiremiančia prigimtine teologija, reikšmės didėjimas tuometinėje Lietuvos valstybėje, instituciškai vainikuotas VU Teisės fakulteto įsteigimu, akivaizdžiai atskleidžia Lietuvos valstybės modernėjimo procesus. Kaip tik todėl rektoriaus Jono Gruževskio indėlis yra svarbus ne tik ankstyvajai Vilniaus universiteto istorijai, Lietuvos Bažnyčios (ypač jėzuitų provincijos Lietuvoje) istorijai, taip pat Lietuvos teisės, kaip socialinio mokslo, istorijai, bet ir visos Lietuvos valstybės politinei, socialinei ir kultūros istorijai.
Kad būtų įmanoma nuodugniai išsiaiškinti ir tinkamai suvokti teisinės minties, kuri buvo tokia svarbi modernėjančiai Lietuvos valstybei, formavimosi prielaidas ir kontekstus, bus siekiama plačiau ištirti relevantišką
tekstinį Jono Gruževskio palikimą, kai kuriuos rektoriaus veikalus ar jų fragmentus išverčiant į lietuvių kalbą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas fundamentinio rektoriaus veikalo Ultima et maxima hominis mutatio („Galutinis ir didžiausias žmogaus persikeitimas“) fragmentų vertimui, komentavimui ir filosofiniam interpretavimui.
Lietuvos teisinės minties formavimosi XVII a. Lietuvoje aplinkybės parodo, kad ši mintis vystėsi ir skleidėsi itin aukštos humanitarinės kultūros lauke: teisės mokslas, kurį dabar priskiriame prie socialinių mokslų, buvo grindžiamas filosofijos ir teologijos, dabar priskiriamų prie humanitarinių mokslų, įžvalgomis, todėl nuodugnus susipažinimas su Jono Gruževskio darbuose išdėstytais argumentais gali būti naudingas ir šiuolaikinių mėginimų geriau suvokti bei pagrįsti sąsajas tarp humanitarikos ir socialinių mokslų kontekste, ypač atsižvelgiant į tai, kad siekis suvokti mokslą kaip vientisą ir vieningą žmogiškosios minties fenomeną tampa itin reikšmingas vis labiau besifragmentuojančios ir besipoliarizuojančios šiuolaikinės kultūros tendencijų akivaizdoje.
Tai, kad Jonas Gruževskis buvo visų pirma filosofas ir teologas, bet ne teisininkas siaurąja prasme, atskleidžia filosofijos svarbą teisės pagrindų suvokimui, o Vilniaus akademijos, kaip institucijos, raidos kontekste parodo glaudų Filosofijos fakulteto ir Teisės fakulteto istorijos ryšį bei intelektinę šių fakultetų veiklos sinergiją. Tad pradėto vykdyti projekto idėja, be kita ko, remiasi ir siekiu geriau ištirti kai kuriuos subtilesnius ankstyvosios Vilniaus universiteto istorijos niuansus, ypač mažiau žinomas bei diskutuotinas Teisės fakulteto įkūrimo aplinkybes, o sykiu ir visą ankstyvąjį Lietuvos filosofijos istorijos laikotarpį.
Projekto vykdytojai sieks, kad jo aktualumas skleistųsi tiek istoriniais, tiek su šiuolaikybe susijusiais aspektais.
Pirma, šis projektinis tyrimas padės geriau suvokti ankstyvąją Vilniaus universiteto ir jėzuitų veiklos jame istoriją. Nuodugniai ištirti šį VU istorijos etapą svarbu visų pirma tam, kad geriau suprastume, kaip universiteto steigėjai suvokė šio edukacijos centro misiją ir vaidmenį to meto Lietuvos valstybės bei visuomenės gyvenime, o pati šios misijos samprata savo ruožtu detaliau atskleis, kaip to meto intelektualai suvokė patį Lietuvos valstybingumo idealą ir tinkamiausią visos visuomenės raidos kryptį. Tuometinis brandus požiūris į Lietuvos valstybę ir visuomenę bus aktualus apmąstant ir dabartinę Lietuvos valstybingumo būklę bei šiuolaikinės Lietuvos visuomenės sąmoningumo lygį. Projektinio tyrimo rezultatai, publikuoti atskiru leidiniu, taps svarbiu akcentu Vilniaus universitetui 2029 m. švenčiant jo įsteigimo 450 metų jubiliejų. Tyrimas atskleis ir ankstyvąjį VU Filosofijos fakulteto gyvavimo etapą.
Antra, projekto rėmuose bus tiriamos Lietuvos teisinės minties, grindžiamos filosofijos ir prigimtinės teologijos jungtimis, ištakos, o tai itin aktualu siekiant suvokti socialinių mokslų, prie kurių šiais laikais priskiriama teisė, ir filosofijos bei teologijos, šiais laikais priskiriamų prie humanitarinių mokslų, sąsajas. Nepakankamas socialinių ir humanitarinių mokslų susietumo šiuolaikinėje mokslo sistemoje lygis kenkia moksliniams tyrimams ir neleidžia tinkamai realizuoti jų sinergijos potencialo, dėl to projektinio tyrimo metu rekonstruotas skirtingų humanitarinių disciplinų sąsajų žemėlapis, parodantis, kaip XVII a. pradžios Lietuvos intelektualai suvokė teisės ir filosofijos (kartu su filosofiškai grindžiama prigimtine teologija) santykį, tikėtina, bus svarbus ir šiuolaikinio mokslo metodologijos atnaujinimui, o sykiu – ir vieningesnio bei vientisesnio mokslo idealo pagrindimui.
Trečia, šiuolaikinei filosofijai aktualus projektinio tyrimo aspektas yra susijęs su naujomis įžvalgomis įstatymo ontologijos srityje, parodančiomis, kokios yra ontologinės bet kokios teisės – o kartu ir teisės filosofijos – galimybės sąlygos. Jei šios sąlygos netenkinamos, joks formalus teisinės sistemos išbaigtumas valstybei ir visuomenei negali atnešti arba apskritai jokios naudos, arba tiek naudos, kiek potencialiai pajėgtų. Būtent todėl šis tyrimas, kurio metu bus siekiama atskleisti, kaip Jonas Gruževskis ir kiti to meto intelektualai mąstė apie tai, kaip bet kokia teisė yra apskritai įmanoma, ir kokie yra, šiuolaikiniais terminais kalbant, pamatiniai ontologiniai teisės pagrindai, yra itin svarbus ir šiuolaikiniam supratimui apie teisinę valstybę ir teisės viršenybę. Šiuolaikiniu filosofiniu mąstymu atskleidus, kaip įstatymo ontologija grindžia teisės filosofiją, o ši – siauresne prasme suvokiamą teisės teoriją, Jono Gruževskio, teisės mokslą grindžiančio universaliomis filosofijos ir teologijos prielaidomis, intelektinis palikimas, projekto vykdytojų įsitikinimu, pasirodys kaip reikšmingas ne tik Lietuvos filosofijos istorijos tyrimams, bet ir šiuolaikinių Lietuvos mąstytojų originaliai plėtojamai filosofijai. Ši bei kitos panašios klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos jungtys leis projekto vykdytojams įrodyti Vilniaus universitete prieš šimtmečius kultivuoto ir mūsų dienomis kultivuojamo filosofinio mąstymo tęstinumą.
Ketvirta, šis tarpdisciplininis tyrimas, grąžinantis prie teisinės minties ištakų Lietuvoje, leis ir pačią Lietuvos valstybę aiškiau suvokti kaip šimtmečius nuosekliai besitęsiantį pilietinį, politinį ir intelektinį projektą, o ne kaip istorine ir politine prasme padriką mozaiką. Jono Gruževskio darbuose itin svarbios religinės tolerancijos, visuomenės socialinės sanglaudos ir socialinio teisingumo idėjos, kurias projekto vykdytojai sieks nuodugniai išanalizuoti, neabejotina, pasirodys kaip aktualios ir mūsų dienomis. Jau XVII a. pirmosios pusės Lietuvoje pradėjusios ryškėti modernėjimo ir sekuliarėjimo tendencijos, produktyviai apmąstytos Jono Gruževskio darbuose, tikėtina, padės geriau suvokti ir šiuolaikinės visuomenės sekuliarėjimo procesus. Racionalaus, morališkai svaraus ir sykiu tolerantiško argumentavimo būdas, kuriuo katalikiškajai minčiai atstovaujantis mąstytojas gebėjo įtaigiai, visiems suprantama bei priimtina kalba prabilti tiek patiems katalikams, tiek ir kitų krikščioniškųjų konfesijų atstovams bei visiems valstybės piliečiams, gali būti vertinamas kaip itin sėkmingo Bažnyčios komunikavimo precedentas.
Penkta, projekto rėmuose atliekami akademinės ir kitokios Jono Gruževskio veiklos, vykdytos ne tik pačioje LDK, bet ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje, tyrimai padės stiprinti dviejų strateginių partnerių – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos – bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse. Šių abiejų dvasiškai giminingų šalių ir tautų, susietų bendros istorijos saitais, glaudus bendradarbiavimas tampa ypač svarbus dabartiniais geopolitinio nestabilumo laikais.
Šešta, projektinio tyrimo rezultatai bus aktualūs ir visuomenės filosofinės bei teisinės edukacijos požiūriu, nes tyrimas atskleis istorinių precedentų paliudytą teisės ir politikos rehumanizavimo bei rehumanitarizavimo svarbą. Tai tampa ypač aktualu mūsų dienomis, kai politika vis labiau praranda etinį ir kultūrinį matmenis.
Gruodžio 8 d. rengiamo tarpdisciplininio seminaro metu VU Filosofijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis pristatys jo vadovaujamo tyrimo idėją ir konceptualiąją projekto viziją, įvardys projekto tikslą bei uždavinius, sieks pagrįsti šių tyrimų aktualumą. VU Istorijos fakulteto doktorantė Brigita Zorkienė apibūdins rektoriaus Jono Gruževskio asmenybę, atskleis svarbiausius jo biografijos faktus bei išryškins istorinį šio mąstytojo veiklos kontekstą. VU Filosofijos fakulteto profesorius Boguslavas Gruževskis atkreips dėmesį į visuomeninę rektoriaus idėjų reikšmę, jo darbuose plėtotas socialinio teisingumo bei religinės tolerancijos idėjas. VU Filosofijos fakulteto docentė Živilė Pabijutaitė pristatys tekstinį rektoriaus palikimą, į lietuvių kalbą verčiamus jo veikalo fragmentus, taip pat juose vartojamos filosofinės terminijos specifiką. VU Filosofijos fakulteto profesorė Rita Šerpytytė aptars šiuolaikinei filosofijai aktualias Jono Gruževskio idėjų sąsajas su šiuolaikiniais įstatymo ontologijos tyrimais.
Tarpdisciplininis mokslinis seminaras organizuojamas kaip viena iš projekto „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Gruževskio indėlis“ veiklų. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-25-26.
2025 12 05