Filosofijos fakultetas sveikina visus Valentino dienos proga! O kadangi mūsų fakultetą sudaro penki institutai, į amžiną klausimą – KAS YRA MEILĖ – turime net penkis atsakymus!
„Meilė Azijoje – tai: saulės palydėjimas geriant arbatą ir žvelgiant į Bosforą; mėlynas mėnulis ir šokoladas; lotosų žiedai lietui lyjant; 520 ir drugeliai; gėlės dykumoje ir žodžiai „사랑해 “, ištarti laikantis už rankų po ryškiomis Seulo šviesomis“, – sako VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius doc. dr. Deimantas Valančiūnas.
„Nežinau, ar įmanoma išsamiau, geriau ir gražiau apibrėžti meilę, nei tai padarė Šv. Paulius Pirmajame laiške korintiečiams ir filosofas bei psichologas Erichas Frommas. Mylėti – tai gerbti, pažinti, rūpintis, prisiimti atsakomybę ir duoti (be lūkesčio gauti atlygį ir be baimės prarasti). Be gebėjimo mylėti visos mūsų žinios, pastangos, veikla – tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“... Man meilė – tai atvirumas, bendravimas, dalinimasis, siekiant auginti save ir kitus. Kai esi ryšyje su savimi, kitais, pasauliu“, – teigia VU FsF Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.
„Meilė ugdyme randasi kaip veikimo pradžia ir kaip profesinė laikysena. Į ugdantį darbą turėtume eiti su meile, nes be jos labai sudėtinga atrasti savyje jėgų įsiklausyti į kitą ir padėti jam augti ne pagal iš anksto kažkieno sukurtą formatą ar bandant įsprausti į rėmą. Taip augti, kad tam žmogui būtų prasminga. Kai nemyli – labai sunku tos prasmės kartu ieškoti, tame ieškojimo ir augimo santykyje būti. Kaip sakė vienas mano tyrimo dalyvių, „kai nežinai, ką (besimokančiųjų) grupei duoti, prisimink, kad žmogui visada reikia meilės“, – samprotauja VU FsF Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Justina Garbauskaitė–Jakimovska.
„Meilė – tai socialinis konstruktas, į kurį sudedame savo patirtis, įsivaizdavimus ir lūkesčius apie gražų ir laimingą gyvenimą :)“, – apibendrina VU FsF Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė doc. dr. Aušra Pocienė.
Ir galiausiai, bet ne paskiausiai, kas yra meilė titulinėje mūsų fakulteto srityje – filosofijoje?
„Meilė yra atrandama pačioje filosofijos šerdyje. Platonas savo dialoge „Puota“ pateikia tai, ką galėtume pavadinti steigiamuoju filosofijos mitu: čia pusdievis Erotas yra vaizduojamas kaip kiekvieno tikro filosofo provaizdis ir etalonas. Eroto aistra suvokiama ne kaip kūninė, o kaip dvasinė aistra – aistra išminčiai.
Pats graikiškos kilmės žodis „filosofija“, reiškiantis meilę išminčiai, kaip teigia tradicija, į kalbinę apyvartą įvestas Pitagoro. Remiantis šio žodžio etimologija, filosofija numano tiek kuklumą, kylantį iš suvokimo, kad žmogus nėra ir niekada netaps pajėgus įgyti tobulo – dieviškojo – žinojimo ir dėl to niekada netaps išminčiumi, nes išminčiais gali būti tik dievai, tiek ir aistringą („erotišką“ – panašų į pusdievio Eroto) išminties siekį.
Panašią filosofijos ir meilės jungtį regime ir Platono dialoge „Faidras“, kuriame reiškiama mintis, kad žmogaus siela, kontempliuodama juslinį fizinių kūnų grožį, vėliau tampa pajėgi įžvelgti ir antjuslines idėjas – tai, kas gražu antjusline prasme, taip pakildama iki transcendentinio lygmens“, – išsamiai paaiškina VU FsF Filosofijos instituto profesorius dr. Naglis Kardelis.
Mylėkime ir gerbkime vieni kitus!
2026 02 14