FSF įvykiai

disertacijaŠ. m. gruodžio 4 d. 12 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. JEKATERINA NAVICKĖ gins disertaciją „Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje: disciplinuoti, perskirstyti, įtraukti, investuoti” socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks anglų kalba.

Disertacijoje nagrinėjamas piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje, atsižvelgiant į akademinių ir politinių požiūrių į skurdo problemą įvairovę. Pirmoje disertacijos dalyje pasiūlyta teorinė analizės schema apima keturias skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Skurdo įveikimo strategijos, jų kaita, sąsajos ir socialinių išmokų vaidmuo analizuojami remiantis pasiūlyta teorine schema.

Skaityti daugiau

Ramune GrambaiteKviečiame dalyvauti dr. Ramunės Grambaitės paskaitų cikle, skirtame žmogaus neuropsicholgijai.
Paskaitų data: 2015 m. lapkričio  27 d. – gruodžio 4 d.;
Paskaitų laikas: 15.00–18.15 val. ( su 15 min. pertrauka);
Paskaitų vieta: VU Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9, 201 aud.).

  • Lapkričio 27 d.: Neuropsichologinis įvertinimas. Demencija, nedidelis kognityvinis sutrikimas ir normalus senėjimas.
  • Gruodžio 1 d.: Neurologinės ligos: Alzheimerio liga, kraujagysliniai sutrikimai ir frontotemporalinė demencija. Neuropsichologiniai šių ligų ypatumai.
  • Gruodžio 2 d.: Neurologinės ligos: Parkinsono liga,  Lewy kūnelių demencija, išsėtinė sklerozė ir epilepsija. Neuropsichologiniai šių ligų ypatumai.
  • Gruodžio 4 d.: Neuropsichologo vaidmuo dirbant su neurologiniais pacientais. Neuropsichologinė reabilitacija. 15.00 – 16.30 paskaita vyks 301 aud.; nuo 16.45 – 201 aud.
Skaityti daugiau

Doktorantu seminarasMaloniai kviečiame į tradicinį psichologų doktorantų seminarą, kuris vyks 2015 m. gruodžio 7 d. (pirmadienį) 15 val. VU Filosofijos fakulteto posėdžių salėje (208 aud.).

Seminaro „Trumpalaikių informacinėmis technologijomis grįstų psichosocialinių intervencijų veiksmingumas“ pranešėjas VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantas Jonas Eimontas. Seminaro moderatorius doc. dr. Evaldas Kazlauskas.

Vilniaus universiteto Psichologų doktorantų seminaruose, jaunieji tyrėjai skaito paskaitas apie savo vykdomų mokslinių tyrimų problematiką, pristato savo teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus. Tai puiki galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto psichologijos katedrose vykdomų mokslinių tyrimų kryptimis ir psichologijos mokslo naujienomis.

Seminarą organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.

Kontaktinis asmuo:
Evaldas Kazlauskas
tel.: +370 2667602
el. paštas:

Skaityti daugiau

Matulaicio logoPal. J. Matulaičio centras ieško naujo komandos nario – socialinio darbuotojo, psichologo ar socialinio pedagogo,  dirbsiančio su vaikais (7-12 m.) iš sunkumus patiriančių šeimų.

Darbo pobūdis:

  • Dienos užimtumo grupės veiklos koordinavimas, užsiėmimų vedimas;
  • Individualus darbas su vaiku;
  • Darbas su šeima;
  • Bendradarbiavimas su seniūnijomis, mokyklomis ir kt.;
  • Savanorių rengimas, palaikymas, mokymai ir kt.;
  • Darbas komandoje;
  • Laisvalaikio organizavimas (stovyklos, išvykos…).
Skaityti daugiau

VerbistŠ. m. gruodžio 3 d. (ketvirtadienį) 17.00-18.00 val. kviečiame diskutuoti mokesčių progresyvumo ir pajamų perskirstymo tema su žymia Herman Deleeck Socialinės politikos centro vyriausiaja tyrėja dr. Gerlinde Verbist (Belgija). Diskusija anglų kalba vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1).

Savo darbuose G. Verbist vieną po kito apverčia nusistovėjusius įsitikinimus pajamų, turto, socialinių paslaugų ir užimtumo pasiskirstymo tema.
Renginio prieiga Facebook'e.

Daugiau informacijos apie paskaitą – anglų kalba:

Skaityti daugiau

NE TIK VAIKŲ ŽAIDIMAI ERDVĖ AUGTI IR PAŽINTI2015 m. gruodžio 9 d. kviečiame Jus į septintąją vaikų psichikos sveikatai skirtą konferenciją, organizuojamą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro (buvęs PTMC, Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras, tik nauju pavadinimu).

Diskutuosime apie žaidimus – kaip nepelnytai pamirštą, nuvertintą ar neįvertintą vaikų [ir ne tik] veiklą.
Šiais metais VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras konferenciją organizuoja drauge su Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetu.

Konferencijos data ir laikas - gruodžio 9 d. 10-17 val.
Konferencijos programa – parsisiųsti
Konferencijos pranešimų santraukos – parsisiųsti
Konferencijos vieta - VU Teatro salė, Universiteto g. 3, Vilnius.
Registruotis prašome iki gruodžio 5 d. šiuo adresu

Konferencijos dalyvio mokestis – 15 EUR, studentams – 7 EUR.

Maloniai kviečiame dalyvauti psichologus, socialinius darbuotojus, pedagogus, edukologus, studentus, tiesiog tėvus ir ugdytojus, visus, kuriems rūpi vaikai ir jų psichikos sveikata.

Dalyvio mokestį prašome apmokėti iki gruodžio 7 d.

Skaityti daugiau

Jean Marie CarriereKviečiame į Jėzuitų pabėgėlių tarnybos vadovo Jean-Marie Carriere paskaitą ir diskusiją „Apie pabėgėlius Europoje ir geriausias pagalbos jiems praktikas: „Jėzuitų pabėgėlių tarnybos“ patirtys“ (angl. About refugees in Europe and best practices to help them: „Jezuit Refugee Servise“ experiences).

KADA? Lapkričio 27 d. 11.00-12.30 val.

KUR? VU Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, 302 auditorija

Paskaitos kalba: anglų.

Jėzuitų pabėgėlių tarnyba yra tarptautinė Katalikiška organizacija, dirbanti 50 pasaulių šalių, padedanti pabėgėliams, prieglobsčio prašantiems ir išvietintiems žmonėms (displaced persons ang.) švietimo, žmogaus teisių gynimo, skubios pagalbos, sveikatos paslaugų ir kt. srityse. Joje dirba iki 1400 žmonių, dauguma jų savanoriškais pagrindais. Daugiau informacijos apie organizaciją ir jos vykdomą veiklą rasite čia.

Skaityti daugiau

suicideVilnius, Lithuania — Modern Lithuania has a number of distinctions of which its 3 million people are proud.

It was the first of the former Soviet socialist republics to break away, declaring independence in March 1990.

It “grows” basketball players: Lithuania has won medals in both European basketball championships and the Olympics despite its small population.

It boasts a UNESCO-listed world heritage site in Vilnius, with its historic old center and an impressive melange of Gothic, Renaissance, Baroque, and Classical buildings

But the otherwise upbeat modern narrative has a darker strand – that of Europe’s suicide leader. The most recent available government statistics illustrate the country’s dilemma: in 2013, there were 36 suicides per 100,000 people, and in 2014, there were 31 per 100,000, the fourth-highest rate in the world and the highest in Europe. The next European country to appear on the list, according to the World Health Organization, is Russia, at 14th, with 19.5 suicides per 100,000.

In numerical terms, this means that approximately 1,000 Lithuanians, or about one out of every 2,000 citizens, kill themselves every year.

Skaityti daugiau

VU FsF po audros1Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytojai raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, norėdami dar kartą pabrėžti socialinių darbuotojų profesinės veiklos riziką. Kreipimesi, kurį parašyti paskatino įvykiai Kražiuose, valdžios atstovai raginami imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti socialinių darbuotojų saugą ir sudaryti tinkamas sąlygas jų profesinei veiklai, kartu konkurencingai padidinant socialinių darbuotojų atlyginimus.

Pasak VU Socialinio darbo katedros vedėjos prof. Laimutės Žalimienės ir doc. Eglės Šumskienės, reikia gerinti socialinio darbo specialistų, su jais dirbančių kitų darbuotojų, socialinių paslaugų teikėjų darbo sąlygas, profesinę gerovę plačiąja prasme. „Lietuvoje atlikta nemažai socialinių darbuotojų darbo sąlygų, profesinės gerovės tyrimų, rodančių, kad yra problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Tai fizinio saugumo didinimas, psichologinių, materialinių sąlygų gerinimas, socialinio darbo specialistų atsakomybės, funkcijų išgryninimas teisės aktuose ir organizaciniu lygmeniu. To nepadarius mūsų viešajame diskurse socialinio darbuotojo profesija menkinama, iki šiol nelabai aiški, daugelis ją suvokia kaip nekvalifikuotą ar nesvarbią, tad galbūt dėl to jai neskiriama pakankamai dėmesio“, – sako prof. L. Žalimienė.

Doc. E. Šumskienės nuomone, socialiniai darbuotojai sprendžia labai svarbias žmonių gyvenimo problemas. Tai neretai sunkiau, negu, tarkime, suteikti žmogui medicinines ar ugdymo paslaugas. Didelis savižudžių Lietuvoje skaičius rodo, kad jiems į pagalbą pirmiausia turėtų ateiti socialiniai darbuotojai su psichologais. Jie tiesiogiai mato kasdieninį žmonių gyvenimą ir problemas. Docentės įsitikinimu, socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantiems žmonėms gyventi visuomenėje, prie jos prisitaikyti ir integruotis nelengva, tad čia svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbuotojui. Tačiau dėl įvairių apribojimų, pavyzdžiui, nepakankamai išplėtotos socialinių paslaugų infrastruktūros, silpnos įstaigų materialinės bazės, riboto suvokimo apie profesionalaus socialinio darbo galimybes visuomenėje, socialinis darbuotojas negali padaryti to, ką pagal savo potenciją kaip specialistas galėtų padaryti.

Skaityti daugiau
Puslapis 182 iš 257
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos