Karantino dienoraštis

juozel1Vilniaus universiteto ekspertų pasisakymai laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ atskleisdavo vis naujas karantino laikotarpio pasekmes žmonių gyvenimui, padėdavo susimąstyti apie galimus ateities scenarijus. Ekspertai pabrėždavo, kad netikslinga kalbėti apie žmonių elgseną bendrąja prasme, nes sociumas yra labai įvairus ir jo narių socialinė aplinka labai skiriasi. Pats pokalbių formatas nulėmė tai, kad ekspertai kalbėdavo savo vardu, tačiau ekspertinio vertinimo „sūkuryje“ nepastebimai išnyko studijuojančiųjų „balsas“. Jie savaime buvo įtraukiami į žmonių, visuomenės, fakulteto bendruomenės sąvokas. Taip, jie yra fakulteto bendruomenės nariai, bet pasiteiraukime jų pačių, kaip jie gyveno karantino laikotarpiu, kaip koregavo savo kasdienes veiklas ir asmeninį gyvenimą.

VU Filosofijos fakulteto 3 kurso sociologijos bakalauro studentai - Morta Vanagaitė, Inidė Jasnauskaitė, Daiva Pavilonytė, Matas Čičelis ir Guoda Gudelytė – pristato „Šeiminiai ryšiai ir intymūs gyvenimai“ studijų dalyko (prof. Irena Juozeliūnienė) metu atlikto atvejų tyrimo rezultatus. Siekdami įvaldyti vizualųjį koncentrinių apskritimų taikymo metodą, individualiam tyrimo projektui studentai pasirinko ne studijų dalykui įprastas partnerio paieškos, skyrybų/išsiskyrimo, draugystės temas, o prioritetų viršūnėje atsidūrusią temą, ar/kaip karantino laikotarpiu keičiasi studentų studijų ir darbinės veiklos prioritetai bei jų derinimas, ar/kaip persitvarko studentų asmeninių bendruomenių struktūra ir bendravimas su reikšmingais asmenimis, ar pandemijos padiktuotos sąlygos pakoreguoja asmens reikšmingumo sampratas. Tyrime dalyvavo 6 nuolatinėse VU Filosofijos fakulteto studijų programose besimokantys ir dirbantys (samdomą darbą paslaugų, verslo, nevyriausybiniame sektoriuje, pagal verslo liudijimą) studentai.

Skaityti daugiau

zm 1 642x410Nors žmonių psichologinės savijautos vidutinis lygis karantino metu kito nedaug, tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius, atskleidė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas.
 
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18 – 69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas atliktas karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20-23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas vyko balandžio 17 – 20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 33 metai, 88% dalyvavusių tyrime – moterys.
Skaityti daugiau

classroom 2787754 1280Tiek laiko svarstymams ir debatams, kritikai ar pagyroms apie tautos mobilizavimąsi bendram reikalui virtualioje erdvėje dar niekad neturėjome. Laukėme ir dar tebelaukiame „pirmosios bangos“ pabaigos, saugiai pasislėpę, tapę „urviniais“ ir globaliai ar lokaliai mąstome: kaip čia bus su tuo pasauliu po epidemijos ir karantino, kaipgi atrodys švietimas? Universitetai? Mokykla? Verslas? Menas? Kas keisis, o kas išliks? Kartais atrodo, kad nieko grąžinti į įprastas vėžes nereikia, visi gali saugiai dirbti iš namų: kam tie mokyklų pastatai? Universitetai? Kultūros ir meno institucijos? Jokios akivaizdžios naudos, skirtingai nei verslas, kurio neabejotinai reikia, kad išgyventume. Mokyklų bei universitetų pastatai reikalingi tik tiek, kiek jie išreiškia materialų turtą – pasakytų ne vienas politikas ar verslininkas. Yra ir visiškai priešingų nuomonių, reiškiančių realaus žmogiško santykio, emocijų, empatijos ilgesį.
Skaityti daugiau

ruta braziene 5ebeab55504c12020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, darbo rinka patyrė iki tol neregėtą šoką, kai dėl karantino apribojimų veikla buvo visiškai sustabdyta daugelyje ekonominės veiklos sektorių.
 
Visiškas veiklos apribojimas kai kuriuose sektoriuose užtruko net keletą savaičių, su tam tikromis išimtimis ir karantino priemonių švelninimu veikla jau pradėta vykdyti kai kuriuose sektoriuose. Sukelta krizė jau transformavosi į ekonomikos ir darbo rinkos šoką, sukeldama tiek pasiūlos (prekių ir paslaugų) bet ir paklausos disbalansą (vartojimas, investicijos).
Skaityti daugiau

COVID19 sablonas Kairys 642x410Karantinui einant į pabaigą ir kalbant apie postkarantininį laikotarpį pradeda blankti medicinos, gyvybės mokslų žinovų aiškinimai, žmonėms vis svarbesni tampa psichologiniai aspektai.

„Bet kuris gyvenimo reiškinys turi ir psichologinį komponentą. Net ir viruso plitimas, nes tai yra susiję su žmonių tarpusavio kontaktais, su grėsmės supratimu“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys. Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ mokslininkas bando nusakyti tiek koronaviruso grėsmės, tiek karantino laikotarpio psichologinius padarinius.

Skaityti daugiau

MicrosoftTeams image 642x410Mokslininkai pripažįsta – vertinti, kaip koronaviruso krizė mus paveikė psichologiškai, kol kas anksti, tačiau manoma, kad ši situacija ateityje neišvengiamai turės tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių psichologinių padarinių.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorės Danutės Gailienės teigimu, norint šiuos padarinius sušvelninti, atsakingos institucijos turėtų atsižvelgti į specialistų teikiamas rekomendacijas, o politikai – nedelsiant įgyvendinti pokyčius Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

Profesorė įžvalgomis apie iššūkius, kuriuos patiriame koronaviruso pandemijos metu, išryškėjusias psichikos sveikatos sistemos problemas ir tai, kaip pasirengti užtikrinti psichologinę pagalbą, kurios netrukus prireiks daugybei žmonių, dalijosi laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“.

Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos