Mokslo naujienos

orcid logoIeškant mokslinės informacijos dažnai susiduriama su autoriaus identifikavimo problema. Įvairios duomenų bazės bei sistemos tą patį autorių pateikia skirtingai. Paiešką apsunkina mokslinės veiklos eigoje pasikeitusi to paties autoriaus pavardė ar inicialai. Šioms problemoms spręsti siūlomi ORCID identifikatoriai.

Kas yra ORCID?
ORCID (angl. Open Researcher Contributor Identification Initiative) – atvira, nepelno siekianti ir į visuomenę orientuota iniciatyva, kurios tikslas sukurti mokslininkų unikalių identifikacijos numerių registrą bei skaidriu būdu susieti šiuos identifikatorius su jų kuriama moksline produkcija – straipsniais, monografijomis, konferencijų pranešimų medžiaga, recenzijomis, mokslinių tyrimų duomenimis, patentais ir kt.
ORCID identifikacijos numeris (angl. Open Researcher and Contributor ID) – tai 16 skaitmenų unikalus ir nekintantis numeris (pvz., 0000-0003-2414-6278). Šis numeris tampa pagrindu, kuris jungia ne tik visus mokslininko publikuotus darbus, bet ir jo mokslinėje veikloje registruotus įvairius dokumentus, tokius kaip stipendijų paraiškos, dalyvavimai projektuose, rankraščiai publikavimui, registravimui pateikti patentai ir kt.

Skaityti daugiau...

Karjeros planavimas VUIšleista VU Filosofijos fakulteto mokslininkų: Birutės Pociūtės, Ievos Urbonavičiūtės, Antano Kairio ir Audronės Liniauskaitės parengta metodinė priemonė „Karjeros planavimas: teorija, tyrimai, taikymai“. Metodinę priemonę sudaro dvi dalys, kuriose asmens karjeros raidai ir planavimui svarbūs reiškiniai analizuojami trimis lygiais: teoriniu, tyrimų ir praktiniu. Viršelis – parsisiųsti

Pirmoje dalyje aptariamos keturios šiandien aktualios teorinės paradigmos (bruožų, karjeros raidos, socialinė kognityvinė ir konstruktyvistinė). Antroje dalyje pateikiami leidinio autorių atlikto tyrimo rezultatai.

Metodinė priemonė skiriama visų pakopų studentams, praktikams, teikiantiems karjeros konsultavimo paslaugas, ir visiems besidomintiems karjeros raida.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015, 84 p., ISBN 978-609-459-541-6.

Išleistas 51 žurnalo „Psichologija“ numeris.

Publikuojami A. Norvilo, J. Miller, A. Dzimidienės, D. Bagdžiūnienės, L. Šeibokaitės, D. Genutytės, M. S. Poškaus, R. Sadauskaitės, I. Arūnaitės, K. Žardeckaitės-Matulaitienės, V. Jurkuvėno straipsniai.

Detalus naujojo numerio turinys.

„Psichologijos“ žurnalas referuojamas: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje PsycInfo; EBSCO duomenų bazėje Academic Search Complete.

Skaityti daugiau...

Juozeliunienes knygaIšleista VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorės Irenos Juozeliūnienės ir britų profesorės Julie Seymour sudaryta kolektyvinė straipsnių rinktinė „Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos“. Rinktinė išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Juozeliūnienė, I. ir J. Seymour (sud.) (2015). Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos [Family Change in Times of the De-Bordering of Europe and Global Mobility: Resources, Processes and Practices]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 380p. Rinktinės viršelis – parsisiųsti.

Bendram darbui buvo suburta tarptautinė mokslininkų grupė, atstovaujanti skirtingas šeimų tyrimo mokyklas. Kolektyvinėje straipsnių rinktinėje dalyvauja lietuvių autoriai: Irena Juozeliūnienė, Vida Česnuitytė, Danutė Tureikytė, Laima Žilinskienė, Rūta Butėnaitė ir pasaulinio lygio užsienio autoriai: vokiečių profesorius Bernhardas Nauckas, britų profesorė Julie Seymour bei jaunos britų mokslininkės Benedicte Brahic ir Julie Walsh. Rinktinės turinys lietuvių ir anglų kalbomis – parsisiųsti.

Atstovaudami tris teorines perspektyvas – kartų solidarumo, šeiminių praktikų ir simbolinės sąveikos – rinktinės autoriai analizuoja globalios migracijos sąlygojamus šeiminius pokyčius ir aptaria šeiminius resursus, praktikas ir procesus. Tarptautinis autorių kolektyvas pateikia įvairiose šalyse atliktų kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenis ir atskleidžia, koks yra santykių tarp kartų, giminės ir asmeninių tinklų, šeiminės atminties vaidmuo kuriant naujus šeiminius ryšius. Parodoma, kaip keičiasi šeimos sampratos ir šeimos narių elgsena, kaip formuojasi šeiminis „mes“ ir vyksta šeimos daryba abipus sienų.

Kolektyvinė straipsnių rinktinė parengta ir publikuota vykdant Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas projektą „Emigracija ir šeima: iššūkiai, šeiminiai resursai, sunkumų įveikos būdai“ – VAT- 39/2012.

Kontaktinis asmuo:
Vida Valatkaitė
tel.: +370 5 266 7626
el. paštas:

bibliotekaTyrėjai, viešai skelbdami savo mokslinių tyrimų duomenis, renkasi tarp mokslinių duomenų talpyklų arba žurnalų.

Daugelis mokslą finansuojančių institucijų lėšų gavėjams yra nustatę reikalavimus dėl mokslinių duomenų valdymo ir sklaidos. Taip pat mokslinius straipsnius publikuojančių žurnalų leidėjai vis dažniau reikalauja autorių pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo rengiama publikacija. Dalis jų to reikalauja privalomai, kiti prieigos suteikimą prie duomenų tik skatina bei remia kaip pageidautiną gerąją praktiką. Pagaliau patys mokslininkai, suvokdami duomenų dalijimosi naudą, renkasi viešai skelbti savo mokslinių tyrimų duomenis.

Skaityti daugiau...

2015 m. liepos 8 d. seminaro metu prof. Rūta Petrauskaitė pristatė Lietuvos mokslo tarybos planus 2016 metų pradžioje patvirtinti atvirosios prieigos nuostatas.

Mokslo bendruomenė ir mokslo politikoje dalyvaujančių valstybės institucijų atstovai 2015 m. liepos 8 d. buvo kviečiami į Lietuvos mokslo tarybos organizuotą seminarą „Atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų politika Lietuvoje: dabartis ir siekiniai“. Renginyje buvo diskutuojama apie atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų politikos formavimą Lietuvoje.

Skaityti daugiau...

duomenu saugyklaInternete 2012 metų antroje pusėje pasirodęs mokslinių tyrimų duomenų talpyklų registras re3data.org šiuo metu kas mėnesį vidutiniškai sulaukia daugiau kaip 5000 unikalių interneto lankytojų. Vokietijos mokslinių tyrimų fondo (angl. German Research Foundation, DFG) finansuojamu projektu yra siekiama paskatinti mokslinių duomenų dalijimąsi, užtikrinti jų pasiekiamumą ir didesnį matomumą.

Registre re3data.org jau aprašyta daugiau kaip 1200 mokslinių tyrimų duomenų talpyklų, įskaitant ir įrašus, perkeltus iš „Databib“. Teigiama, jog į šį sąrašą kiekvieną savaitę įtraukiama apytiksliai po 10 naujų duomenų archyvų. Informaciją apie talpyklas re3data.org galima tikslinti pagal mokslo sritis, duomenų rūšį ar talpyklos kilmės šalį, taip pat pagal prieigos sąlygas (pvz., atvirosios prieigos) ir kt.

Skaityti daugiau...

gyvenimas po lūžioIšleista kolektyvinė monografija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“. Monografijos sudarytoja – prof. Danutė Gailienė. Vilnius: Eugrimas, 2015. Viršelis – parsisiųsti.

Lietuva yra išgyvenusi ne vieną dramatiškąįvykį, okupacijų ir istorinių lūžių sukeltos traumos paveikė visą visuomenę, kiekvieną žmogų ir šeimą - ilgam liko paliesta žmonių sąmonė, atmintis, pakeistas tapatumas. Sunkias istorines traumas patyrusi šalis jau daugiau kaip du dešimtmečius yra atkūrusi nepriklausomybę. Tačiau klausimai apie patirtų kultūrinių traumų poveikį šiandien, apie traumų įveikos procesą reikalauja rimto mokslininkų dėmesio.

Skaityti daugiau...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos