Mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams

Efektyvus mokyklos valdymas – tvarios lyderystės pagrindas

Programą parengė

Dr. Ramutė Mečkauskienė

Programos anotacija

Mokyklos valdymas šiandien jau neapsiriboja vien žiniomis, įgytomis magistratūros studijose ar dalyvavime įvairiuose projektuose. Lietuvos švietimas tampa globalaus pasaulio švietimo sudedamąją dalimi, todėl nuolatinė kaita reikalauja iš mokyklos vadovo naujoviško mąstymo, svarbiu tampa gebėjimas įveikti pasipriešinimą pokyčiams ir sukurti mokyklos bendruomenės veiklos harmoniją. Nauji pokyčiai atveria vadovams naujas galimybes ir sudaro prielaidas kūrybiškam darbui, tačiau mokyklos vadovo darbą apsunkina tai, kad pati pareigybė savaime sukuria daugybę kliūčių, o dinamiškas dabarties laikmetis padidina vadovui priskiriamą atsakomybę ir atliekamų veikų apimtis. Nauji švietimo dokumentai sąlygoja naujų švietimo paslaugų formų mokykloje atsiradimą, o universitetinės studijos daugiausiai suteikia akademinių žinių. Deja, reali situaciją iš karto įsuka naują vadovą į sudėtingą švietimo sistemos verpetą, užkliaunant didžiulę darbų naštą. Atsižvelgiant į laikmečio iššūkius programa jos dalyviams suteikiama daugiau praktinio pobūdžio žinių, reikalingų vadovo vadovavimui mokyklai kompetencijoms susiformuoti. Mokyklos vadovo kompetencija tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, galinčios sąlygoti vadovo profesinę veiklą ir turinčios įtakos sėkmingai veiklai. Vadovo kompetencijoms priskiriama: švietimo politikos išmanymas, strategijos kūrimas, strateginio plano rengimas ir įgyvendinimas; ugdymo proceso valdymas; žmogiškųjų išteklių valdymas; mokyklos turto ir lėšų valdymas. Šias kompetencijas naujasis vadovas įgyja atlikdamas vadybininko funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą, ir kontrolę. Vykdydamas planavimo funkciją vadovas tobulina švietimo politikos išmanymo, strategijos kūrimo, strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo kompetencijas. Jis kuria mokyklos strategiją, strateginį planą, metinį veiklos planą taip formuodamas ir keisdamas mokyklos kultūrą bei sudarydamas sąlygas mokyklos savivaldos plėtotei.
Atlikdamas organizavimo funkciją tobulina ugdymo proceso valdymo kompetenciją, kuria edukacines aplinkas, padudenančias tenkinti mokinių poreikius, rūpinasi mokinių saugumu ir pagalba, siekia užtikrinti ugdymo procese lygias galimybes, informuoja ir konsultuoja mokinius jų gyvenimo ir karjeros klausimais, komunikuoja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) apie mokinio pažangą, ugdymo proceso kaitą.
Vykdydamas vadovavimo funkciją tobulina žmogiškųjų išteklių valdymo kompetenciją, vadovaudamas mokyklos bendruomenei, reglamentuodamas darbuotojų funkcijas, sudarydamas sąlygas darbuotojų karjerai bei kvalifikacijos tobulinimui, vertindamas darbuotojų veiklą, užtikrindamas darbuotojų saugumą bei kurdamas jiems palankią darbo aplinką.
Vykdydamas kontrolės funkciją tobulina ugdymo proceso, mokyklos turto ir lėšų priežiūrą, inicijuodamas mokyklos aprūpinimą.
Naujasis mokyklos vadovas turi išsiugdyti ir perkeliamąsias (bendrąsias) kompetencijas: mokymąsi kaip mokytis; komunikacinę; informacijos bei pokyčių valdymo.
Mokymosi kaip mokytis kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: organizuoti savo mokymąsi individualiai ir grupėje; įvertinti profesinės praktikos privalomus, trūkumus, galimybes ir grėsmes, numatant profesinio tobulėjimo perspektyvas; nuolat mokytis siekiant gyvenimo darnos ir veiklos karjeros; kurti mokyklą, kaip besimokančią organizaciją.
Komunikacinę kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: taisyklingai vartoti kalbą realioje ar virtualioje profesinėje aplinkoje; bendrauti užsienio kalbomis; konceptualiai ir vaizdžiai išreikšti savo idėjas bei interpretuoti mintis, faktus ir jausmus skirtinguose profesinės veiklos kontekstuose naudojant komunikacijos priemones.
Informacijos valdymo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: atrinkti mokyklos valdymui aktualią informaciją iš įvairių šaltinių, laikantis etikos normų; atlikti mokyklos valdymui aktualios informacijos paiešką: žinoti, atrinkti ir naudoti adekvačias duomenų bazes; naudotis kompiuterio technine ir programine įranga.
Pokyčių valdymo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: inicijuoti pokyčius vadovaujantis pokyčių valdymo teorijomis; atpažinti naudingų mokyklai pokyčių poreikį; įgyvendinti mokyklos strategijoje numatytus pokyčius.
Ši programa padės naujam mokyklos vadovui (pavaduotojui) suprasti vadovaujančio darbo subtilybes, praktines žinias pritaikant realiame mokyklos gyvenime.

Seminaro trukmė – 40 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos