Apie
Profesorė dr.
Laima Bulotaitė 1975-1980 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo psichologijos specialybę. 1980-1991 m. dirbo Higienos institute, Narkologinių problemų tyrimo laboratorijoje moksline bendradarbe. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo jos mokslo laipsnį. 1988-1994 m. dirbo konsultante Vilniaus Priklausomybių ligų centre (antraeilėse pareigose). Nuo 1991 iki 1995 m. dirbo Mokyklų psichologinės tarnybos centre Vilniuje vyr. psichologe. Nuo 1992 m. dirba Vilniaus Universitete. 1992-1994 m. - Klinikinės ir socialinės psichologijos katedroje. Nuo 1995 - Bendrosios psichologijos katedroje. 2002-2007 m. bei 2018- 2020 m. buvo šios katedros vedėja. Nuo 2020 iki dabar yra Sveikatos psichologijos katedros vedėja. 1998 metais įgijo docento mokslinį laipsnį, o 2020 m. jai suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. L. Bulotaitė yra dviejų monografijų, kelių vadovėlių aukštosioms mokykloms autorė ir bendraautorė, parengė virš 60 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose.
Mokslinių tyrinėjimų sritys: Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija, rizikinga elgsena.
Dėstomi dalykai: Sveikatos psichologija, Priklausomybių psichologija, Sveikatos stiprinimas ir prevencija.
 |
ORCID ID |
Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, 202 kab.
Telefonas: +370 5 2667605, +370 2667615
Publikacijos
Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje (eLABa) registruotos visos publikacijos
Svarbiausios mokslinės publikacijos (nuo 2016)
Bagdžiūnienė, D., Žukauskaitė, I., Bulotaitė, L., & Sargautytė, R.(2025). Study and personal resources of university students' academic resilience and the relationship with positive psychological outcomes. Frontiers in Psychology, 16, 1517359. DOI: 10.3389/fpsyg.2025.1517359
Bulotaitė L., Sargautytė R., Žukauskaitė I., Bagdžiūnienė D. (2024). Universiteto studentų ketinimo nutraukti studijas studijų aplinkos ir psichologiniai veiksniai/ Study Environmental and Psychological factors of University students intention to Drop out. Acta Paedagogica Vilnensia.53: 89–105. DOI: https://doi.org/10.15388/ActPaed.2024.53.7
Bulotaitė L., Žiedelis A., Kymantienė J. (2024). Ar gausi tai, ko tikėjaisi? Skirtingų lūkesčių naudotis socialiniais tinklais sąsajos supasitenkinimu gyvenimu ir socialiniuose tinkluose patiriamu socialiniu nerimu(Will you get what you had expected? The relationship between different social network use expectancies with life satisfaction and social anxiety). Visuomenės sveikata. 2(105): 72-82. DOI: https://doi.org/10.47458/VS.2024.2(105)-7
Kymantienė J., Žiedelis A., Bulotaitė L. (2023). Virtualios laimės beieškant: naudojimasis socialiniais tinklais siekiant pozityvių emocijų iš dalies kompensuoja neigiamą vienišumo ir nerimastingumo efektą gerovei“. Psichologija. Mokslo darbai. 69:59-71. https://doi.org/10.15388/Psichol.2023.69.4
Šlapikaitė D., Bulotaitė L. (2022). Nuotoliniu būdu dirbančių ir/ar studijuojančių jaunų suaugusiųjų psichologinės savijautos ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajos. Relationships between psychological state and psychoactive substance use in young adults working and/or studying remotely. Visuomenės sveikata, 4(99):88-97
Dechtiarytė D., Bulotaitė L. (2022). Suaugusių alkoholikų vaikų psichologinė savijauta ir psichologinis atsparumas. Resilience and psychological state of adult children of alcoholics. Visuomenės sveikata, 4(99):72-80. https://visuomenessveikata.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2022.4(99)/VS%202022%204(99)%20ORIG%20Psichologine%20savijauta.pdf
Poškaitė J., Bulotaitė L. (2022). Jaunų suaugusiųjų alkoholio atsisakymo ir vartojimo ribojimo motyvai ir jų sąsajos su asmenybės bruožais. Young adults‘ motives for abstaining from alcohol or decision to limit alcohol consumption, links between these motives and personality traits. Visuomenės sveikata, 3(98):36-43.
Bulotaitė L., Sargautytė R., Žiedelis A.,Bagdžiūnienė D.(2021). Skirtingus ketinimus skiepytis nuo COVID-19 ir laikytis kitų prevencinių priemonių turinčių asmenų psichologinės charakteristikos. Psychological characteristics of persons with different intentions to vacinate from COVID-19 and follow other preventive measures. Visuomenės sveikata, 3(94):75-82. https://visuomenessveikata.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2021.3(94)/VS%202021%203(94)%20ORIG%20Ketinimai%20skiepytis.pdf
Bulotaitė L., Bagdžiūnienė D., Žiedelis A., Sargautytė R. (2021). Išgyventi COVID-19 pandemiją: psichologinių veiksnių svarba ketinimams laikytis prevencinių priemonių. To survive COVID-19 pandemic: the importance of psychological factors for the intentions to follow preventive measures.Visuomenės sveikata, 1(92):80-90. https://visuomenessveikata.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2021.1(92)/VS%202021%201(92)%20ORIG%20COVID%20pandemija.pdf
Aginskytė I., Bulotaitė L.(2020). Suaugusių brolių ir seserų, kurių vienas (-a) piktnaudžiauja alkoholiu, tarpusavio santykių ypatumai. The relationship characteristics of adult siblings of whom one has alcohol problem. Visuomenės sveikata,2(89), 87-95.
Bulotaitė L., Zamalijeva O., Vičaitė S. (2020).Geležinkelio ir kelių darbininkų stresą keliančios darbo aplinkybės, patiriamą stresą prognozuojantys veiksniai bei sveikatos stiprinimo organizavimas darbo vietoje. Stressful working conditions, stress level predictors and organization of workplace health promotion among railway and road construction workers. Visuomenės sveikata,1(88), 46-55.
Lazauskaitė-Zabielskė J., Pociūtė B., Bulotaitė L. (2019). Karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmuo pasitenkinimui karjeros konsultavimu ir tikslų pasiekimui. The Role of Self-Efficacy for Satisfaction with Career Counselling and Goal Attainment Among Career Counsellors Working at Schools. Acta Paedagogica Vilnensia, 43, 141-155.
Pociūtė B., Bulotaitė L., Lazauskaitė-Zabielskė J. (2019). Konsultavimas mokykloje: keturių šalių konsultavimo profesionalų darbo ypatumų palyginimas. Counselling at School: A Comparison of the Work Characteristics of School Counselling Professionals in Four Different Countries. Acta Paedagogica Vilnensia, 42, 59-74.
Kazevičiūtė A., Bulotaitė L. (2018). Sąmoningas požiūris į sveikatą: samprata ir sąsajos su sveikatos kontrolės lokusu bei jaunų suaugusiųjų rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu. Health consciousness: concept and relations with health locus of control and health risk behaviourVisuomenės sveikata,4(83), 25-33.
Ruseckaitė E., Bulotaitė L. (2017). Jaunų žmonių alkoholio vartojimo įpročių ir lūkesčių bei alkoholio reklamų ir socialinių alkoholio prevencijai skirtų reklamų vertinimas. Young Adults Alcohol Consumption, Consumption Expectancies and Evaluation of Alcohol Advertising and Social Advertising against alcohol. Visuomenės sveikata,4(79), 74-82.
Curry I., Scott W.D., Bulotaite L. & Freng S. (2017). The Role of Implicit Associations and Explicit Expectancies Related to Alcohol Use: A Comparison of Lithuanian and U.S. College Samples. International Journal of Culture and Mental Health. 10(3), 250-260. DOI: 10.1080/17542863.2017.1296877
Bulotaitė L., Šorytė D., Vičaitė S., Šidagytė R., Lakiša S., Vanadziņš I., Kozlova L., Eglīte, M., Hopsu L., Salmi A., Lerssi-Uskelin J.(2017). Workplace Health Promotion in Health Care Settings in Finland, Latvia and Lithuania. Medicina 1-9.https://doi.org/10.1016/j.medici.2017.10.002 DOI: 10.1016/j.medici.2017.10.002
Bulotaitė L., Zamalijeva O. (2016). Studentų rizikingas elgesys ir aštrių pojūčių siekis. Interrelations of risky behavior and sensation seeking in the behaviour of students. Psichologija. Mokslo darbai, 54, 57-71.
Kymantienė J., Bulotaitė L. (2016). Kompleksinio sveikatos vertinimo modelis. Model of complex health assessment. Visuomenės sveikata, 2(73),46-53.
Bulotaitė L., Vičaitė S. (2016). Su sveikata susijusį elgesį aiškinančios teorijos ir modeliai: kas skatina keisti elgesį. Visuomenės sveikata, 1(72), 9-19. ISSN 1392-2696.