ISTORIJA. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra įsteigta 2018 metais siekiant užtikrinti nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tęstinumą. Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa VU Filosofijos fakultete buvo parengta dar 1992 m. pavasarį. Tuomet pradėjome organizuoti socialinio darbo magistrantūros studijas pagal sutartį su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
KUR DIRBA MŪSŲ ABSOLVENTAI. Rengiame socialinio darbo profesionalus, kurie sėkmingai veikia socialinio darbo lauke ir teikia socialines paslaugas, plėtoja socialinio darbo mokslą, užima reikšmingas pareigas ministerijose, savivaldybėse ir jų administruojamose įstaigose, steigia ir vadovauja nevyriausybinėms organizacijoms, kuria ir plėtoja socialinį verslą.
VISUOMENINĖ IR MOKSLO VEIKLA. Esame vieni pagrindinių veikėjų Lietuvoje inicijuojant ir formuojant akademinį socialinio darbo diskursą: intensyviai vykdome socialinio darbo lauko ir socialinio darbuotojo profesijos ypatumų tyrimus, leidžiame pirmąjį socialinio darbo žurnalą STEPP, rengiame mokslo publikacijos. Kasmet organizuojame mokslo renginius, skirtus aptarti aktualiausioms socialinio darbo temoms – lyderystei, socialinėms inovacijoms, socialinio darbo ekologijai bei kitiems Lietuvai ir pasauliui reikšmingiems klausimams. Dalyvaujame formuojant socialinę politiką įstatymų leidybos procesuose, vykdome patariamąją ir konsultacinę veiklą nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje.
KATEDROS VYKDOMI TYRIMAI orientuoti į aktualiausias socialinio darbo sritis ir jų raidą. Jie nagrinėja Lietuvos visuomenei kylančius socialinius iššūkius. Socialinis darbas kaip žmogaus teisių profesija labai svarbus sprendžiant nelygybės, socialinio neteisingumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Tad socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirties, diskriminacijos, o taip pat – integracijos ir įgalinimo tyrimai žmogaus teisių kontekste yra vienas esminių mūsų tyrimo laukų. Visuomenės senėjimas Lietuvoje kaip visoje Europoje verčia skirti ypatingą dėmesį tarptautiniams palyginamiesiems ilgalaikės pagyvenusių žmonių globos tyrimams. Tęsiame socialinio darbo profesijos raidos tyrimus, socialinio darbo metodų, strategijų, paslaugų politikos transformacijų analizę, ieškome inovatyvių metodų besikeičiančių socialinių, ekonominių sąlygų bei globalizacijos kontekste.
Su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame moksliniuose projektuose bei taikomojo pobūdžio projektinėje veikloje. Šie projektai orientuoti į socialinio darbo ir socialinės gerovės mokslinių tyrimų plėtrą, inovacijų socialiniame darbe bei socialinių paslaugų organizavime diegimą, patirties sklaidą besivystančiose šalyse, reikminių tyrimų vykdymą. Mūsų vykdomi tyrimai, patirties sėmimasis prestižiniuose mokslo renginiuose, akademinės publikacijos ir kita mokslinė veikla užtikrina mokslo ir studijų vienovę, prisideda prie studijų programose dirbančių mokslininkų gebėjimų stiprinimo ir sudaro prielaidas naujausių mokslo žinių integracijai į dėstomus dalykus.
Nuo 2018 iki 2021 metų katedrai vadovavo doc. Dr. Eglė Šumskienė. Nuo 2021 m. vasario mėn. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėjos pareigas eina doc. dr. Donata Petružytė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra, adr. Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 266 7610, el. paštas:
Katedros tyrimai prisideda prie šių JT Darnios plėtros tikslų įgyvendinimo:
Nauja tyrimų kryptis, vykdoma nuo 2018 metų yra technologinės inovacijos ir socialinio darbo modernizacija. Katedros tyrėjai bando atsakyi į klausimus, kaip šiuolaikinės technologijos praplečia galimybes padėti klientams? Kokie yra technologinių inovacijų keliami iššūkiai socialinio darbo praktikai? Kaip modernicazijos procesai veikia socialinio darbuotojo tapatybę ir įvaizdį visuomenėje? Kryptis vykdoma bendradarbiaujant su partneriais iš Den-en Chofu University ir Japan Lutheran Colege (Tokijas, Japonija).
Socialinis darbas ir lyderystė yra dar viena nauja katedros tyrimų kryptis, pradėta 2018 metais. Ji pradėta siekiant ugdyti socialinio darbo magistrus būsimais socialinių pokyčių lyderiais. Kryptis vykdoma bendradarbiaujant su Essex University ir Silver School of Social Work, New York University (Niujorkas, JAV).
Įsitvirtina studentams ypač patraukli socialinio verslo studijų ir tyrimų kryptis. Gausėja mūsų katedros narių ir studentų vykdomi šios srities tyrimai. Vykdydami projektą „Verslumo vėjas“ turėjome galimybę mūsų katedros studentus įtraukti į realiai veikiančius socialinius verslus. 2019 rudenį organizavome pirmąjį Lietuvoje socialinio verslo renginį studentams iš visų šalies aukštųjų mokyklų #GoSocial. Taip pat vykdomi tęstiniai inovatyvių socialinio darbo ir socialinių paslaugų paradigmų ir modelių tyrimai apimant tokias aktualiausias socialinio darbo sritis kaip socialinio darbo profesijos raida ir plėtra, socialiai pažeidžiamų grupių integracijos, įtraukties, įgalinimo tyrimai, žmogaus teisės, socialinė atskirtis ir jos įveikos būdai, gyvenimo kokybė, šeimos ir jaunimo gerovė, psichosocialiniai gerovės veiksniai, socialinių paslaugų sistema, ilgalaikė pagyvenusių ir neįgalių žmonių globa, inovacijos socialiniame darbe.
Vykdomi projektai
Horizon 2020, Twinning projektas. Naujo šiuolaikinės Europos motinystės tyrėjų tinklo plėtra – MotherNet, Nr. 952366, VU Filosofijos fakulteto koordinatorė dr. E. Šumskienė. 2020–2023 m. Mokslinė teminė grupė Apmąstant motinystę – 18 VU mokslininkų grupė, iš kurių 4 yra jaunieji mokslininkai – skirta plėtoti mokslinių tyrimų tinklus, bendradarbiauti vykdant kokybiškus tarpdisciplininius mokslinių tyrimų projektus ir publikuoti savo tyrimų rezultatus aukšto lygio recenzuojamuose tarptautinio lygio žurnaluose. Dviejų aukštą reitingą turinčių Europos universitetų mokslo grupės bendradarbiaus su VU mokslininkais, kad padidintų jų mokslinių tyrimų pajėgumus ir pagerintų jų mokslinių tyrimų matomumą. Prof. dr. Eglė Šumskienė ir dr. Lina Šumskaitė yra darbo paketo Nr.7 (Akademinė sklaida ir viešoji komunikacija) vadovės. Doc.. Violeta Gevorgianienė yra darbų paketo Nr.6 (Tyrimo koordinavimas ir tobulinimas) vadovė. Dr. Jūratė Charenkova yra projekto vadybininkė, atsakinga už projekto administracinių užduočių valdymą, savalaikį projekto rezultatų pasiekimą ir pagalbą projekto vadovui bendrame projekto koordinavime.
Erasmus+ KA2 projektas. Iš patirties kylantis žinojimas aukštajame moksle, Nr. 2021-1-NL01-KA220-HED-000035868. Pagrindinė koordinatorė Stichting Hogeschool Utrecht, VU projekto vadovė dr. Jolita Buzaitytė Kašalynienė. Iš patirties kylantis žinojimas aukštajame moksle yra strateginė partnerystė tarp dvylikos universitetų iš dešimties Europos šalių. Trejus metus trunkančiame projekte pagrindinis dėmesys skirtas iš patirties kylančio žinojimo panaudojimui rengiant socialinius darbuotojus ir slaugytojus, siekiant stiprinti studentų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, padėti jiems geriau atlaikyti įvairius socialinio darbo iššūkius, būti ištvermingiems ir kūrybingiems atliekant sunkų ir svarbų darbą. Partnerystė siekia: 1) Išskirti pagrindinius ugdymo principus (įskaitant etinius principus) padedančius integruoti iš studentų patirties kylantį žinojimą ir paslaugų gavėjų žinojimą į profesinį rengimą. 2) Parengti metodinę priemonę apie didaktinius ir pedagoginius metodus ir priemones padedančius skirtus iš patirties kylančio žinojimo ir paslaugų gavėjų žinojimo panaudojimui ugdymo procese. 3) Parengti mokymo programą dėstytojams, padedančią pasiekti visapusišką ir lygiavertę paslaugų gavėjų (ekspertų) integraciją į ugdymo procesą. 4) Pagalbos priemonės patirtiems ekspertams (paslaugų gavėjams), dirbantiems drauge su dėstytojais.
ERASMUS+ projekte „Socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo tarpsektorinėje veikloje siekiant geresnio švietimo ir tvarių inovacijų“ (SHOUT), (Nr. 612364-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-KA). 2019–2023 m. Pagrindinis koordinatorius – VU. Dr. Ieva Adomaityte-Subačienė; Dr. Jūratė Charenkova) SHOUT konsorciumo tikslas - stiprinti SSH studentų ir specialistų inovacinius gebėjimus bei aukštųjų mokyklų, MVĮ ir nevyriausybinių organizacijų transformacinį vaidmenį sprendžiant sudėtingus darnaus vystymosi iššūkius ir kuriant inovatyvius ir tvarius sprendimus, pasitelkiant tarpsektorinio bendradarbiavimo modelį, įvairių suinteresuotųjų šalių dalijimąsi žiniomis.
2020-2022. Reakcijos į nepilnamečių delinkvenciją ir jų pasekmės Lietuvoje: nuo žiniasklaidos kuriamo ažiotažo iki profesionalaus veikimo. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovas: doc. dr. Gintautas Sakalauskas
Nepilnamečių delinkvencija susijusi su biologinės ir socialinės brandos procesais – tokia kriminologiniais tyrimais paremta įžvalga konstruojami ir valstybės reakcijos į ją modeliai. Ši reakcija remiasi nuostata, kad pagrindinis tikslas yra padėti jaunam žmogui suaugti, todėl ji turi būti nuosaiki, profesionali ir kokybiška, nestigmatizuojanti ir orientuota į jauno žmogaus ateitį. Kita vertus, nepilnamečių delinkvencija, ypač jei ji susijusi su smurtu, dažnai iššaukia neadekvačią ir neproporcingą reakciją žiniasklaidoje ir jos sistemingas eskalavimas viešumoje ne tik iškreipia realų nepilnamečių delinkvencijos, jos sunkumo ir tendencijų vaizdą, bet sukuria didelį spaudimą profesionaliam veikimui, skatinant nepasitikėjimą juo ir siūlant savas, neva tinkamesnes, griežtas priemones.
Pagrindinis šio mokslinio projekto sumanymas ir tikslas yra nustatyti, kaip Lietuvoje reaguojama į nepilnamečių delinkvenciją bei kokius padarinius šios reakcijos sukelia. Bus siekiama ištirti ne tik ugdymo, pagalbos ir kontrolės sistemų profesionalų, sprendžiančių nepilnamečių delinkvencijos atvejus, veikimą (kaip profesionalią reakciją), bet ir reakcijas medijose, taip pat visų Lietuvos gyventojų nuostatas nepilnamečių delinkvencijos atžvilgiu ir jų reakcijas, darant prielaidą, jog visa tai susiję tarpusavyje. Kaip vienas iš svarbių šio mokslinio tyrimo siekinių yra ne tik atlikti platų mokslinį tyrimą ir viešinti jo radinius, bet ir savo mokslinėmis įžvalgomis prisidėti prie profesionalų, sprendžiančių nepilnamečių delinkvencijos atvejus, veikimo kokybės gerinimo.
2020-2021. Žmonės ir vietos: bendruomenių gerovės transformacijos globos paslaugų deinstitucionalizacijos procese. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: doc. dr. Eglė Šumskienė
2014 metais Lietuvoje prasidėjo stacionarios globos sistemos pertvarka, kuria siekiama perkelti negalią turinčius asmenis iš didelių globos institucijų į bendruomenę. Reformos būtinybę pripažįsta žmogaus teisių gynėjai, nacionalinės ir tarptautinės NVO, tačiau Lietuvoje susiduriama su nepalankiu viešuoju diskursu: vietos bendruomenės priešinasi negalią turinčių asmenų kaimynystei. Siekiant geriau suvokti šį fenomeną ir pasiūlyti sprendimo būdus, projekte bus tiriama suaugusių neįgalių asmenų deinstitucionalizacijos proceso eiga ir iššūkiai bendruomenės gerovės perspektyvoje. Pasitelkiant ekologinės sistemų teorijos bei Bourdieu teorijos metodologinius principus, bus nagrinėjamos visų bendruomenės narių kintančios gerovės perspektyvos: galimybės užmegzti prasmingus socialinius ryšius, gauti prieinamas ir kokybiškas paslaugas.
Projekto tikslas yra ištirti, kaip deinstitucionalizacijos procese transformuojasi bendruomenės gerovės samprata ir jos kūrimo praktikos. Analizė bus atliekama derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus, tyrimuose dalyvaus negalią turintys asmenys, jų globėjai, bendruomenės gyventojai, bus atliekamas viešojo diskurso tyrimas. Bus organizuojami viešinimo ir sklaidos renginiai, o surinktų duomenų pagrindu SADM bei savivaldybėms bus pateiktos rekomendacijos dėl bendruomenės gerovės plėtros komponento integravimo į pertvarkos proceso organizavimą.
2019-2021. Vaiko gerovės profesionalų darbo vietos kokybė Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: prof. Dr. Laimutė Žalimienė.
Lietuvoje, įgyvendinant vaiko gerovės politikos reformą, susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų stoka. Šio projekto idėjos atsiradimą paskatino pastarųjų metų įvykiai, susiję su vaiko paėmimo iš šeimos problema bei visuomenės kritika darbuotojams dėl jų elgesio. Visa ši situacija mus, kaip tyrėjus, sudomino iš kitos, kol kas net tarptautinėje arenoje nedaug tyrinėtos perspektyvos. O būtent, kad pats vaiko paėmimo iš šeimos veiksmas turi agresijos elementų, kas daro šią darbo vietą nepatrauklią. Tuo tarpu darbo vietos kokybės tyrimuose agresija darbo vietoje nesiejama su paties darbuotojo agresija kliento atžvilgiu.
Projekto tikslas – rekonstruoti vaiko gerovės profesionalų darbo vietos agresijos sampratą darbo vietos kokybės požiūriu bei pateikti šių profesionalų darbo vietos kokybės gerinimo modelį.
2019-2020. Technologijų naudojimas socialinėje globoje: diskusijos apie socialinio darbo profesionalų ateities veiklos kryptis Lietuvoje ir Japonijoje autorė ir vadovė. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: doc. Dr. Eglė Šumskienė.
Projekto idėja subrandinta vertinant aplinkybes, kad tiek ES valstybės, tiek Japonija, susiduria su visuomenės senėjimo nulemtomis demografinėmis problemomis, kurių sprendimas reikalauja naujų požiūrių. Darbo jėgos globos sektoriuje deficito augimas, inovacijų šiame sektoriuje stoka apriboja galimybes tenkinti pagyvenusių ir neįgalių žmonių poreikius pagalbai, didinti paslaugų įvairovę, asortimentą, užtikrinti orias gyvenimo sąlygas. Įvertinant socialinių paslaugų plėtros poreikį Lietuvoje, šių technologijų taikymo poreikis ateityje didės, tam turi ruoštis socialinio darbo profesionalai, aprūpinimu techninės pagalbos priemonėmis besirūpinančios institucijos, socialinio darbo studijų programų dėstytojai, tam, kad suteiktų studentams žinių apie šių technologijų taikymą, organizacines, vertybines, etines problemas.
Projekto tikslas – bendradarbiaujant Japonijos ir Lietuvos mokslininkams aptarti naujausių skaitmeninių technologijų taikymo socialiniame darbe galimybes bei dilemas ir aktualizuoti veiksmų sinergiją diegiant šias inovatyvias technologijas į socialinio darbo praktiką.
2019 Socialinio verslo festivalis #GoSocial. Rėmėjas: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vadovė: Dr. Ieva Adomaitytė – Subačienė.
Podoktorantūros stažuotės temos
Research Council of Lithuania. Delevopment of the researcher‘s academic competences through the analysis of the social work professional field. No. 09.3.3-LMT-K-712-19-0197. 2020 – 2022. Posdoctoral fellow Dr. I. Adomaitytė-Subačienė, research supervisor prof. A. Poviliūnas.
Research Council of Lithuania. “Preconditions, motives and process of (in)formal care choices: the perspective of informal carers”, grant agreement no. 09.3.3-LMT-K-712-23-0192, 2021-2023. Postdoctoral fellow dr. J. Charenkova, research supervisor prof. dr. L. Žalimienė.
Rengiamos disertacijos
Uršulė Toleikytė. Disertacijos tema „Socialinis menas - tarp meninio-socialinio proceso ir transformacijos“. Mokslinė vadovė: Doc. dr. Donata Petružytė.
Ignas Brazauskas. Disertacijos tema „Savanoriško masinio bendradarbiavimo ir sutelktinio darbo įtaka socialiniam kapitalui ir pilietinei galiai“. Mokslinė vadovė: doc. Dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.
Žygimantas Bučius. Mokslinė vadovė: doc. dr. Violeta Gevorgianienė.
Mindaugas Ignotas. Disertacijos tema „Sociokultūrinio konteksto reikšmė tvaraus vartojimo pasirinkimui: Lietuvos ir Japonijos atvejai“. Mokslinė vadovė doc. Dr. Violeta Gevorgianienė.
Jolanta Malažinskienė. Disertacijos tema „Motinystė intymaus partnerio smurto kontekste“. Mokslinė vadovė: prof. dr. Eglė Šumskienė.
Apgintos disertacijos
Miroslavas Seniutis. Disertacijos tema "Inovatyvus socialinio darbo modelis: skirtingų klientų grupių sąveikos derinimas ir jų stiprybių panaudojimas socialinės pagalbos procese". Mokslinė vadovė: Doc. dr. Donata Petružytė.
Disertacija apginta Vilniaus universitete, 2023 m.
Rasa Genienė. Disertacijos tema: "Development and provision of social services to persons with psychosocial disabilities in the perspective of social care reform". Mokslinė vadovė: Doc. dr. Eglė Šumskienė. Disertacija apginta Vilniaus universitete, 2021 m.
Jūratė Charenkova. "Sėkmingo senėjimo veiksniai socialinės globos įstaigose". Mokslinė vadovė: Doc. dr. Violeta Gevorgianienė.
Disertacija apginta Vilniaus universitete, 2020 m.
Ieva Adomaitytė-Subačienė. "Socialinių paslaugų kokybės standartizavimo ir subjektyvios kliento gerovės problema". Mokslinė vadovė: Prof. dr. Laimutė Žalimienė.
Disertacija apginta Vilniaus universitete, 2019 m.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika.
Daugiau informacijos
