Sociologijos katedra - VU Filosofijos fakultetas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra įkurta, 1989 m. atkūrus Filosofijos fakultetą. Jos pirmtakas – nuo 1973 m. VU veikusi Sociologijos laboratorija. Pirmasis katedros vedėjas – Arvydas Matulionis. Vėliau katedrai vadovavo Rasa Ališauskienė, Irena Eglė Laumenskaitė, Vida Kanopienė, Arūnas Poviliūnas. 1996 m. fakultete buvo įsteigta Socialinės teorijos katedra (vedėjas – Aleksandras Dobryninas), 2002 m. susijungusi su Sociologijos katedra. Nuo 2018 m. katedra veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.

Sociologijos katedros misija – užtikrinti sociologijos kaip savarankiškos ir nepakeičiamos socialinių mokslų disciplinos tyrimų ir studijų tradicijos inovatyvią tąsą Lietuvoje.

Katedros veiklos kryptys:

Koordinuoti katedros mokslininkų vykdomus mokslo ir švietimo, politikos, šeimos, gyvenimo kelio, miesto, istorinės lyginamosios sociologijos tyrimus
Bendradarbiaujant su studijų programų komitetais užtikrinti sociologijos bakalauro ir sociologijos magistro studijų programų vykdymą
Bendradarbiaujant su Sociologijos doktorantūros komitetu ir kitais Sociologijos ir socialinio darbo instituto padaliniais, dalyvauti sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme
Drauge su Klaipėdos universiteto sociologais leisti žurnalą „Sociologija. Mintis ir veiksmas“.

Kontaktai:

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Sociologijos katedra, adr. Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 2667603, el. paštas:

Katedros tyrimai prisideda prie šių JT Darnios plėtros tikslų įgyvendinimo:

Nariai

Katedros vedėjas profesorius habil. dr. Zenonas Norkus

Profesorius dr. Arūnas Poviliūnas

Profesorė dr. Irena Juozeliūnienė

Docentė dr. Vikinta Rosinaitė

Docentė dr. Rūta Žiliukaitė

Docentė dr. Laima Žilinskienė

Docentas dr. Liutauras Kraniauskas

Docentė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė

Docentas dr. Daumantas Stumbrys

Asistentė dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska

Asistentas dr. Karolis Jonutis

Asistentas dr. Tadas Šarūnas

Asistentė dr. Aušra Širvinskienė

Jaunesnioji asistentė Milda Pivoriūtė

Asistentė dr. Ingrida Gečienė-Janulionė

Podoktorantūros stažuotojas Karolis Dambrauskas

Asistentė dr. Dovilė Galdauskaitė

Lektorė Agnė Girkontaitė

Lektorius Regimantas Juras

Doktorantė Laura Daukšaitė

Doktorantė Rima Žilinskaitė

Tyrimai

Pagrindinės tyrimų tematikos:

Pokomunistinės transformacijos Lietuvoje lyginamieji tyrimai

Lyginamoji istorinė sociologija

Mokslo sociologija

Ugdymo sociologija

Šeimos ir intymaus gyvenimo sociologija

Miesto sociologija

Racionalaus pasirinkimo prieiga sociologija

Sveikatos sociologija

Teorinė deviacijos ir socialinės kontrolės analizė

Migracija, tarpkultūrinis mokymasis ir komunikacija

Projektai

Katedros mokslininkai dalyvauja vykdant šiuos Lietuvos mokslo tarybos / ES Struktūrinių fondų administruojamus projektus:

Quantitative data about societal and economic transformations in the regions of the three Baltic States during the last hundred years for the analysis of historical transformations and the overcoming of future challenges (BALTIC100). [Kiekybiniai duomenys apie visuomenės ir ekonominius pokyčius trijų Baltijos šalių regionuose per pastaruosius šimtą metų istorinių pokyčių analizei ir ateities iššūkių įveikai]. Projekto numeris: EEA-RESEARCH-174. Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-05-01 – 2024-04-03. Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo pagal Baltijos mokslinių tyrimų programą. Projekto vadovas: prof. Zenonas Norkus. Projekto aktualumas ir naujumas. Susijęs su kiekybinių duomenų stoka apie visuomenės ir ekonominę plėtrą Baltijos šalyse per pastaruosius 100 metų. Esami duomenys yra fragmentiški, nepakankami ir dažnai nepalyginami. Tyrimo metu gauti duomenys leis geriau suprasti visuomenės reakcijas ir ilgalaikius socio-ekonominius procesus Baltijos šalyse ir jų regionuose. Kiekybinių duomenų bazė padės suprasti ilgalaikes plėtros kryptis Baltijos šalyse ir bus naudinga tiek geresniam istorinių tendencijų supratimui, tiek ir ateities regioninės politikos vystymui. 100 metų laikotarpio duomenų surinkimas ir analizė yra būtinybė komplikuotos istorijos požiūriu. Skirtingi politiniai ir ekonominiai modeliai įtakojo Baltijos šalių ir jų regionų vystymąsi ir šis poveikis vis dar jaučiamas. Papildomi iššūkiai yra susiję su skirtingomis istorijos interpretacijomis informaciniame lauke. Tendencija naudoti istoriją kaip propagandos priemonę reikšmingai auga per pastaruosius dešimtmečius. Duomenų surinkimas ir Baltijos šalių istorinių duomenų lyginamoji analizė yra svarbūs ir dėl strateginės komunikacijos, ir dėl medijos raštingumo. Gauti duomenys bus prieinami plačiai auditorijai ir galės būti naudojami duomenimis grįstoje diskusijoje. Projekto tikslas: sukurti kiekybinių duomenų bazę apie visuomenės ir ekonomines transformacijas trijų Baltijos šalių regionuose per pastaruosius šimtą metų ir pateikti ilgalaikių tarpregioninių skirtumų ir nelygybių raidos tendencijų kiekybinę analizę (nuo 1920). Projekto įgyvendinimas apima du uždavinius: (1) duomenų bazės apie ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Baltijos šalių regionų sukūrimas; (2) ilgalaikių tarpregioninių skirtumų ir nelygybių raidos tendencijų kiekybinė analizė (nuo 1920). Projekto partnerių skaičius ir žinomumas. Projektą, kartu su Vilniaus universitetu įgyvendina keturi partneriai: Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas (Latvija) yra ir projekto koordinatorius, Norvegijos ekonomikos mokykla (Norvegija), Vilniaus universitetas (Lietuva), Tartu universitetas (Estija). Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas yra tarptautiniu mastu pripažinta regioninė mokslinė institucija dėl aukštojo mokslo, tyrimų, žinių perdavimo ir lyderystės. Universitetas suteikia modernią tyrimų aplinką (laboratorijas, įrangą, prieiga prie mokslinių duomenų bazių) reikiamą projekto įgyvendinimui. Projekto vadovas Gatis Krūmiņš yra šio universiteto vyriausias mokslininkas ir profesorius, turintis vadovavimo patirties mokslinių tyrimų grupėms daugelyje projektų. Šis projektas suburia geriausius Baltijos šalių ir Norvegijos ekspertus, kuria 6 tarpdisciplininę mokslininkų grupę, kuri galės plėtoti savo mokslinius tyrimus ateityje perduodant žinias kitoms šalims ir sritims. Projektas įtraukia žinomus mokslininkus iš Estijos (Olaf Mertelsmann ir Martin Klesment, Tartu universitetas), Lietuvos (Zenonas Norkus, Vilniaus universitetas) ir Norvegijos (Ola Honningdal Grytten, Norvegijos ekonomikos mokykla), kurie kuria ir perteikia metodologines žinias nacionalinėje ir regioninėje kiekybinėje socio-ekonominėje istorijoje. Į projekto įgyvendinimą taip pat įtraukti doktorantai ir jaunieji mokslininkai. Tai užtikrina naujos mokslininkų kartos formavimą Baltijos šalyse. Projekto rezultatai: (1) Bus parengtos ir publikuotos 8 tarptautinės publikacijos kartu su bendraautoriais. (2) Parengta 60 statistinių duomenų laiko eilučių (po 20 kiekvienai šaliai) apie populiacijos amžių, lytį, etninę priklausomybę, religiją, gyvenamąją vietą, žemdirbystę, pramonę, užimtumą, pragyvenimo kainas, sveikatos apsaugą, švietimą ir t.t. 1920 – 2020 metų laikotarpiu. Ši duomenų bazė pasitarnaus kaip patikima informacija scenarijų planavimui ir prognozavimui regioninės politikos kūrimui, medijų raštingumui ir strateginės komunikacijos poreikiams). (3) Suorganizuoti seminarai ir konferencijos skirti aptarti tarpinius ir galutinį projekto rezultatus (konferencijose dalyvaus regioniniai tyrėjai ir regioninės plėtros vyriausybinių agentūrų darbuotojai. Seminarai ir konferencijos vyks su spaudos konferencijomis. (4) Numatoma parengti ir pateikti knygos pasiūlymą leidybai tarptautiniu mastu pripažintai leidyklai apie Baltijos šalių ekonomikos istoriją 20-21 amžiuje.
Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai. Projekto vadovė: doc. dr. Laimutė Žilinskienė. 2021-2024. Globalaus mobilumo, ekonominių ir struktūrinių pertvarkų kontekste formuojasi karta, kurios pasirinkimai yra svarbūs Lietuvai demografiniu, šeiminių formų ir praktikų, kartų ryšių ir įsipareigojimų vaikams ir pagyvenusiems tėvams požiūriu. Projekte keliamas tikslas ištirti kaip socialiniuose-ekonominiuose kontekstuose po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais formuojasi 1980-2000 m. gimusiųjų gyvenimo eigos struktūriniai ypatumai, elgsenos strategijos, šeiminiai ir genealoginių kartų ryšiai, kaip šiuose procesuose dalyvauja šeimos atmintis, siekiant išryškinti naujosios kartos bruožus. Analizuojami keturi socialinio konteksto veiksniai, apsprendžiantys naujosios kartos pasirinkimo galimybes: ekonominiai veiksniai, susiję su rinkos ekonomika, privatizacija; instituciniai veiksniai, susiję su LR socialinės politikos prioritetų paieškomis, švietimo reformos pasekmėmis; laisvo judėjimo galimybės, kurias suteikė Šengeno erdvė; Covid-19 pandemijos iššūkiai. Užsienyje plačiai pripažinta esminių istorinių socialinių transformacijų įtaka kartų formavimuisi, jų identitetui, jaunimo socializacijos procesui ir prisitaikymo strategijoms, kasdienei veiklai, socialiniams vaidmenims, (ne)saugumo jausmui. Iki šiol Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama sovietmečio kartų tyrimui, nėra atskirų tyrimų išryškinančių 1980-2000 m. gimusiųjų specifiką. Projekto tyrimas apibūdins Lietuvos naująją kartą Lietuvos visuomenės raidos ypatumų kontekste, papildys dabartinį vyresnių kartų gyvenimo istorijų archyvą ir suteiks galimybę kartų lyginamajai analizei. Projekto mokslinę vertę užtikrins ir inovaciniai tyrimo metodologijos sprendimai – vizualieji metodai bus integruojami į gyvenimo istorijų interviu. Projektą vykdys VU ir KU universitetų mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su JK mokslininkais. Planuojamas tyrimas pratęsia nuo 1995 m. atliekamus kartų tyrimus Lietuvoje. Tyrimo pagrindu bus parengta kolektyvinė monografija, straipsniai ir trumparaščiai socialinės politikos formuotojams.
Lietuvos migrantai: reprezentacijų viešojoje erdvėje ir kasdienių reikšmių tyrimas. Projekto vadovė: prof. dr. Irena Juozeliūnienė. 2021-2023. Projektu siekiama atskleisti, kaip keičiasi lietuvių migrantų reprezentacija viešajame diskurse ir kaip nauja nerimą kelianti situacija, susijusi su Covid-19 pandemija, veikia migracijos reikšmes kasdieniame kontekste, taip pat socialinę lietuvių migrantų sąveiką kilmės šalyje.
Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas. Prof. dr. Zenonas Norkus. 2018-2021. Projekto tikslas: sukurti ir empiriškai pritaikyti (pokomunistinės transformacijos Baltijos šalyse lyginamajai analizei) naują sociologinę teoriją, kurios objektas yra socialinės restauracijos modernėjančiose ir moderniose visuomenėse. Numatomi pasiekti rezultatai: parengtas bei recenzuotas monografijos anglų kalba rankraštis, paskelbti arba priimti spaudai 7 straipsniai tarptautiniuose recenzuojamuose socialinių mokslų ir istorijos leidiniuose, 14 pranešimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo renginiuose, parengta ir paskelbta elektroninė tyrimo duomenų bazė, apimanti 200 duomenų rinkinių, kurie bus pristatyti projekto pabaigoje surengtuose seminaruose. Parengta ir paskelbta elektroninė tyrimo duomenų bazė, apimanti 200 duomenų rinkinių. Projekto santrauka: Lyginamieji moderniųjų revoliucijų tyrimai yra sena klestinti tarpdisciplininių socialinių tyrimų sritis. Tačiau nors didžiausios moderniųjų laikų revoliucijos (Anglijos, Prancūzijos, Rusijos) revoliucijos pasibaigė restauracijomis, sociologinės restauracijų teorijos nėra. Vykdant projektą siekiama tokią sukurti ir empiriškai patikrinti jos vaisingumą, lyginant Baltijos šalių ekonominę ir socialinę raidą pokomunistiniu ir tarpukario laikotarpiais. Empiriniam pritaikymui Baltijos šalys geriausiai tinka kaip yra ryškiausi (idealiai tipiški) pokomunistinės restauracijos atvejai, nes čia ji apėmė ne tik laisvos rinkos ekonomikos (kapitalizmo) ir demokratijos, bet ir nepriklausomų valstybių atkūrimą, likviduojant importuotos revoliucijos padarinius. Pokomunistinės transformacijos kaip restauracijos samprata pagrindžia naują jos rezultatų vertinimo metodą: diachroniškai lyginant tarpukario, komunistiniu ir pokomunistiniu laikotarpiu pasiektos ekonominės ir pažangos mastą. Pritaikyti šį metodą trukdo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų kiekybinių duomenų stoka apie tarpukario laikotarpį. Sprendžiant šią problemą, ES struktūrinės paramos lėšomis jau sukurta internetinė istorinės statistikos duomenų bazė (IISDB), integruota į Lietuvos HSM duomenų archyvą (LiDA), papildoma naujais istorinės statistikos duomenimis, leidžiančiais palyginti Baltijos šalių tarpukario ir atkurtos nepriklausomybės laikų pažangą. LiDA IISDB praturtinimas naujais duomenimis, dokumentuotais anglų ir lietuvių kalbomis pagal tarptautinius standartus (DDI, DC, MARC21) ir laisvai prieinamais standartinėmis paieškos priemonėmis per OAI-PMH, užtikrina ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo kumuliatyvų tęstinumą, padeda visiems istorinės statistikos duomenų vartotojams Lietuvoje iki priešakinių ES šalių lygio sustiprinti savo gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.
S-MOD-17-14	Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose	Valstybės užsakomieji tyrimai: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“	2017.03.01	2019.12.31	Laimutė Žilinskienė
Projekto „Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose“ aprašymas: Projektas yra sociologinis tyrimas apie paskutiniąją sovietmečio kartą, siekiant nustatyti, kokią įtaką jos formavimuisi turėjo XX a. pabaigoje kintantys modernybės režimai – sovietinis ir vakarietiškas. Kartos analizė paremta lyginamuoju trijų kohortų tyrimu ir apims paskutinės sovietmečio kartos identiteto apraiškų bei chronologinių ribų nustatymą. Tyrime taikoma biografinė metodologija, grupės diskusijų medžiaga, kiekybinių duomenų antrinė analizė. Kartos(-ų) identitetas/identifikacija bus nagrinėjamas iš dviejų perspektyvų. Pirmiausia, gyvenimo istorijose bei grupės diskusijose bus empiriškai analizuojama kartos savimonė, kolektyvinės reprezentacijos bei vaizdiniai apie kitas kartas. Taip pat bus nagrinėjama šios kartos sovietmečio ir posovietinių transformacijų atmintis ir jos reikšmė kartos identitetui. Antra, kartų identiteto savitumas bus analizuojamas pasitelkiant objektyvius kriterijus ir kartos narių institucionalizuotos elgsenos komponentus, fiksuojamus gyvenimo istorijose bei kiekybiniuose demografinio pobūdžio duomenyse. Dėmesys bus skiriamas kartų gyvenimo eigos struktūriniams pokyčiams bei juos lėmusioms modernybės institucijoms. Bus tiriama, kaip skirtingi modernybės komponentai lėmė kartos patirtis ir kaip ta patirtis atsispindi gyvenimo pasakojimuose. Projekto metu planuojama surinkti 80 skirtingų kartų gyvenimo istorijų, pravesti 3 diskusijų grupes su skirtingų kartų nariais. Projekte dirbs 4 mokslininkai iš skirtingų Lietuvos mokslo institucijų ir viena iš Didžiosios Britanijos ekspertė-konsultantė, turintys nemenką įdirbį vėlyvojo sovietmečio ir biografiniuose tyrimuose. Projekto rezultatų sklaida orientuota į tarptautinę mokslo bendruomenę, jie bus skelbiami tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei mokslo renginiuose.
S-MIP-17-105	Vertybių kaitos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamasis tyrimas	Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai	2017.09.01	2019.09.30	Rūta Žiliukaitė
S-MIP-17-111	Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje	Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai	2017.10.02	2019.10.30	Eugenijus Lesinskas
Projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ aprašymas: Moksliniai tyrimai rodo, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su nuoseklia klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama nuo 1999 m. Dauguma šios srities mokslinių tyrimų nagrinėja medicinines ir technines klausos implantacijos problemas. Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos probleminiai aspektai pradėti nagrinėti tik pastaraisiais metais, o Lietuvoje ši sritis iš viso netyrinėta. Sudėtingas vaikų su klausos implantais socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių pedagogų, psichologų, klausos terapeutų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Šio projekto tikslas – įvertinti vaikų su kochleariniais implantais makro ir mikro lygmenų socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos rekomendacijos vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos programos kūrimui. Tiriant bus pasitelkti sveikatos sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos mokslų metodai. Pasitelkus biopsichosocialinę teorinę prieigą ir derinant įvairius tyrimų metodus bus siekiama visapusiškai atskleisti vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos problemas. Tarpdisciplininis tyrimas praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias bei sudarys prielaidas optimizuoti kurčiųjų vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinius pagrindus sudarys keletas informacijos šaltinių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentai ir teisės aktai, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, anketinės apklausos ir pusiau struktūruotų interviu duomenys.
S-MIP-17-117	Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos	Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai	2017.10.02	2019.12.15	Irena Emilija Juozeliūnienė
Projekto „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ aprašymas: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės plėtra sukūrė prielaidas tarptautinės migracijos tendencijoms Lietuvoje. EK dokumentuose atkreipiamas dėmesys į migracijos pasekmes. Lietuvos strateginiuose dokumentuose dėmesys sutelkiamas į migracijos poveikį šalies darbo rinkai, depopuliacijai, tačiau nepakankamai įvertinta socialinių ryšių restruktūrizacija, naujų transnacionalinių šeiminių darinių ir praktikų įsitvirtinimas, jų vaidmuo migraciniuose procesuose. Nuo 2004m. vykdyti VU mokslininkų tyrimai, LMT finansuotas projektas (2012-2014) parodė, kad šeiminiai resursai ir šeiminės praktikos aktyviai dalyvauja formuojant išvykimo/ sugrįžimo, gyvenimo abipus sienų strategijas. Užsienyje plačiai pripažintas šeimų vaidmuo migracijos procesuose; tiriamos mobilios šeimos, ypač transnacionalinės. Lietuvoje šeiminis potencialas nagrinėjamas fragmentiškai, tik netiesiogiai šeimines praktikas siejant su migracija; trūksta kompleksinių migracijos šeimų tyrimų, galinčių ne tik iškelti atskirą problemą, bet ir pasiūlyti proaktyvius sprendimus. VU ir Romerio universiteto mokslininkų grupė, tęsdama nuo 2004 m. vykdomus tyrimus ir bendradarbiaujant su JK mokslininkais bei Tarptautine migracijos organizacija, siūlo migracijos šeimos diskursu, sąveikų ir praktikų analize pagrįstą Lietuvos migracijos šeimų tyrimą, susiejantį institucinės aplinkos analizę su struktūriniais šeimos pokyčiais, šeiminėmis praktikomis ir globos organizavimu abipus sienų. Planuojamas tyrimas pratęsia Lietuvos migracijos šeimų tyrimus ir išryškina migracijos procesų valdymui svarbius aspektus – transnacionalinių ryšių įsitvirtinimą šeiminių tinklų ir praktikų pavidalu; migracijos sąlygomis besikeičiančius lyčių ir kartų santykius, motinystės/tėvystės strategijas, Lietuvoje liekančių mažamečių vaikų, pagyvenusių žmonių globos organizavimą; analizuojamos institucinės pagalbos spragos, išryškinamos galimybės sukurti šeimai palankią aplinką sugrįžti. Tyrimo pagrindu bus publikuota lietuvių/ užsienio autorių straipsnių rinktinė, sukurtas dokumentinis filmas ir teikiami pasiūlymai dėl sugrįžimą skatinančios proaktyvios į migrantų šeimas orientuotos socialinės politikos.
09.3.3-LMT-K-712-01-0006	Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas	2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa (Aukšto lygio MTEP tyrimai)	2018.01.08	2022.01.07	Zenonas Norkus
Projekto „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“ aprašymas: Projekto tikslas yra sukurti ir empiriškai pritaikyti naują sociologinę teoriją, kurios objektas yra socialinės restauracijos modernėjančiose ir moderniose visuomenėse. Naujos teorijos vaisingumas tikrinamas lyginamuoju tyrimu, kuriame lyginama Baltijos šalių ekonominė, demografinė, socialinė, politinė raida pokomunistiniu ir tarpukario laikotarpiais. Diachroniniais palyginimais išryškinti abiejų laikotarpių raidos panašumai ir skirtumai aiškinami priežastinėmis hipotezėmis, kurios tikrinamos palyginimais su kitais moderniųjų restauracijų atvejais, pradedant klasikinėmis XVII a. ir XIX a. pradžios restauracijomis Anglijoje bei Prancūzijoje ir baigiant žydų valstybės atkūrimu kaip radikaliausiu modernios socialinės restauracijos atveju. Baltijos šalys yra ryškiausi pokomunistinės restauracijos atvejai, nes čia ji apėmė ir nepriklausomų valstybių atkūrimą. Pokomunistinės transformacijos kaip restauracijos samprata pagrindžia naują jos rezultatų vertinimo metodą: lyginant tarpukario ir pokomunistiniu laikotarpiu pasiektos pažangos mastą. Pritaikyti šį metodą trukdo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų duomenų stoka apie tarpukario ir ankstesnį laikotarpį. Sprendžiant šią problemą, ES struktūrinės paramos lėšomis jau sukurta internetinė istorinės statistikos duomenų bazė (IISDB), integruota į Lietuvos HSM duomenų archyvą (LiDA), papildoma naujais istorinės statistikos duomenimis, leidžiančiais palyginti Baltijos šalių tarpukario ir atkurtos nepriklausomybės laikų pažangą. LiDA IISDB praturtinimas naujais duomenimis, dokumentuotais anglų ir lietuvių kalbomis pagal tarptautinius standartus (DDI, DC, MARC21) ir laisvai prieinamais standartinėmis paieškos priemonėmis per OAI-PMH, užtikrina ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo kumuliatyvų tęstinumą, padeda visiems istorinės statistikos duomenų vartotojams Lietuvoje iki priešakinių ES šalių lygio sustiprinti savo gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.
09.3.3-LMT-K-712-02-0165	Demokratinės kairės trajektorijos pokomunistinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse	2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa (Podoktorantūros stažuotės)	2017.12.04	2019.12.03	Liutauras Gudžinskas (mokslinis vadovas Zenonas Norkus)
Projekto „Demokratinės kairės trajektorijos pokomunistinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse“ aprašymas: Projekto metu bus tiriama socialdemokratinių partijų raida Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione bei aiškinamasi, dėl kokių priežasčių yra išsiskyrusios jų trajektorijos. VRE regionui priklausančiomis valstybėmis šiame tyrime laikomos vienuolika pokomunistinių valstybių, kurios 2004 m. ar vėliau buvo priimtos į ES. Nepaisant bendros komunistinės praeities ir euroatlantinės integracijos krypties, VRE valstybių vidaus politika vystosi nevienodai. Ryškėjanti kairiųjų jėgų regione politinės padėties, plėtojamos ideologijos ir perspektyvų įvairovė gerai atspindi šį išsiskyrimą ir yra vienas šios nevienodos politinės raidos faktorių. Projektas susidės iš trijų dalių. Pirma, bus siekiama įvertinti patį socialdemokratijos pokomunistinėje Vidurio ir Rytų Europoje fenomeną ir jo raišką. Antra, bus atliekama lyginamoji visų pokomunistinių ES priklausančių VRE šalių socialdemokratinių partijų raidos analizė. Trečia, bus atliekama Lietuvos ir dar dviejų kitų VRE šalių sisteminio proceso analizė, kuri leistų nustatyti detalesnius demokratinės kairės partijų šiame regione funkcionavimo priežastinius mechanizmus. Įgyvendinant projektą planuojama parašyti monografiją nagrinėjama tema, taip pat publikuoti keturis mokslo straipsnius tarptautiniuose ir Lietuvos recenzuojamuose mokslo žurnaluose, padaryti keturis mokslo pranešimus tarptautinėse konferencijose. Tikimasi, kad atliktas lyginamasis tyrimas leistų įdėmiau pažvelgti į demokratinės kairės būklę šiuolaikinėje Lietuvoje ir bendrai VRE regione, padėtų tiksliau ir aiškiau įvertinti pagrindines šios pakraipos politinių jėgų nuosmukio priežastis, leistų prognozuoti dėl šiuolaikinėje Lietuvoje ir bendrai VRE regione, leistų prognozuoti dėl jų tolesnės raidos perspektyvų.

2018 m. įgyvendinti tyrimo projektai

Universiteto biudžeto lėšomis finansuoti projektai

Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė. Prof. A. Poviliūnas. 2017–2018 m., Prof. Z. Norkus 2018–2021 m.

Įgyvendinant šį tyrimo projektą vykdoma tarptautinio lygio tyrimų apie pagrindinius sociologijos klausimus (socialinę struktūrą ir socialinius pokyčius) stebėsena siekiant atrasti ir pritaikyti empiriškai naujas idėjas, kurios padėtų nušviesti nūdienos Lietuvos visuomenės būklę, sykiu atkreipiant įvairių suinteresuotųjų asmenų dėmesnį ir supažindinant juos su nuolatinėmis visuomenės reiškinių tendencijomis bei naujai besiformuojančiais reiškiniais. Ypatingas dėmesys skiriamas senų ir naujų socialinių patologijų diagnostikai, kurias kaip problemas traktuoja politikai ir įtakingi visuomenės nuomonės formuotojai. Vykdant sociologinę stebėseną ir teoriškai analizuojant vykstančius Lietuvos visuomenės pokyčius, naudojama besivejančio pokomunistinio vystymosi globalizuotoje pasaulio sistemoje teorinė schema, kuri taikoma tiek trumpojo laikotarpio, tiek ir ilgojo laikotarpio sinchroninei ir diachroninei lyginamajai analizei. Naujausias mokslinis indėlis sutelkia dėmesį į emigracijos ir šeimos gyvenimo klausimus, kritinę socialinės politikos diskurso analizę ir vertybinių orientacijų dinamiką Lietuvoje.

Nacionaliniai mokslinių tyrimų projektai

Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas (sutarties Nr. DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006) / LSS-250000-54 )), finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Prof. Z. Norkus (2018-2022 m.).

Surinkti ir išanalizuoti duomenys, publikuotas 1 straipsnis, perskaityti 5 pranešimai tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, paskelbti 22 istorinių statistinių duomenų rinkiniai Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve LiDA (http://lidata.eu/index.php?file=files/duomenys/histat/Baltijos.html).

Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos (sutarties Nr. P-MIP-17-330). Prof. I. Juozeliūnienė (2017-2019 m.).

Įgyvendinant projektą apibendrinti Lietuvoje atliktų šeimos ir migracijos tyrimų duomenys (2005-2017 m.), atlikta antrinė duomenų analizė; Lietuvos situacija buvo lyginama tarptautiniu mastu. Atliktas Lietuvos gyventojų (N = 1000) ir keturių skirtingų transnacionalinės vaikų priežiūros patirties turinčių gyventojų grupių (N = 300) bei vyresnio amžiaus šeimos narių priežiūros (N = 100) tyrimas. Tyrėjų grupė analizavo, kokią įtaką migracijos patirtis turi šeimos konfigūracijoms, šeiminėms praktikoms, šeimos konceptualizacijai, intergeneraciniam solidarumui, asmeniniams tinklams, ketinimui turėti vaikų, šeimos atminčiai, globos cirkuliacijai, pasitikėjimui valdžios institucijomis ir valstybės parama. Atlikti interviu su grįžtamosios migracijos ekspertais (taikant vizualinę metodiką).

Paskutinė sovietinė karta kintančios modernybės kontekstuose (sutartis Nr. S_MOD_17_14). Projekto vadovė – doc. L. Žilinskienė (2017-2019 m.).

Surinkti 80 biografinių interviu su trijų kartų atstovais, gimusiais 1960–1969, 1970–1979 bei 1980 ir vėliau. Gauta empirinė medžiaga panaudota kaip pagrindas analizuoti šių kartų gyvenimo scenarijus, gyvenimo tarpsnių ypatumus, tipiškus kartų adaptacijos modelius, skirtingų kartų vertybes, požiūrius ir elgesio pokyčių kontekstą pereinant nuo sovietinės į posovietinę modernybę, kartos ir savęs tapatumo ir jo ribų suvokimą bei sovietinių ir pokomunistinių transformacijų atmintį kaip vieną iš kartos tapatybės bruožų. Buvo pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose.

Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektas su užsienio partneriais: „Vertybių kaitos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamasis tyrimas“ (sutarties Nr. P-MIP-17-492) Doc. R. Žiliukaitė (2017-2019 m.).

Projekto tikslas – analizuoti religinių, šeimos, darbo, socialinių ir politinių vertybių kaitos trajektorijų panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomenių per pastaruosius trisdešimt metų ir vertybių (kultūrinio konteksto) poveikį šių šalių socialinei politika ir tarptautiniams santykiams, remiantis keturių Europos vertybių tyrimo (EVS) bangų duomenimis (1990 m., 1999 m., 2008 m. ir 2017 m.). 2018 m. buvo parengti dviejų mokslinių straipsnių juodraštiniai variantai, pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose ir du pranešimai nacionalinėse konferencijose.

Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje (S-MIP-17-111). Projekto vadovas Prof. Eugenijus Lesinskas (2017–2019 m.).

Ankstesni tyrimai parodė, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingas socialinę integraciją vaikams, turintiems neurosensorinį kurtumą. Kochlearinis implantavimas Lietuvoje įgyvendinamas nuo 1999 m. Dauguma šioje srityje atliktų tyrimų yra susiję su klinikiniais ar techniniais šios procedūros aspektais. Trūksta mokslinių tyrimų, susijusių su socialiniais klausos implantacijos aspektais, pvz., socialinės integracijos sunkumais ar gyvenimo kokybe. Autorių žiniomis, Lietuvoje tai yra pirmasis tyrimas skirtas socialiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti. Kompleksiškas vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių darbuotojų, logopedų, psichologų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Pagrindinis šio projekto tikslas – įvertinti vaikų, turinčių cochlearinius implantus makro ir mikro lygmens socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Atlikus šį tyrimą bus parengtos rekomendacijos vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos programai. Šiame projekte bus naudojami sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos tyrimų metodai. Vaikų, turinčių kochlearinius implantus, socialinės integracijos sunkumai bus analizuojami iš biopsichosocialinės perspektyvos ir derinant skirtingus tyrimo metodus. Šie nauji ir išsamūs tarpdisciplininio projekto rezultatai praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias. Be to, projekto rezultatai sudarys prielaidas optimizuoti klausos sutrikimų turinčių vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinė dalis grindžiama keletu duomenų bazių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentais ir teisės aktais, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, apklausų ir pusiau struktūruotų interviu duomenimis.

Tarptautinio lygio ekspertinis vertinimas ir tyrimai

Atlikta socialinės politikos padėties Lietuvoje analizė ir parengta ataskaita Europos socialinės politikos tinklui (ESPN).

Publikacijos

Zilinskiene, Laima and Ilic, Melanie (eds.) Soviet and post-Soviet Lithuania – Generational experiences. Routledge: London and New York, 2022.

Norkus, Zenonas. Nie tytuł czyni imperium... Wielkie Księstwo Litewskie w perspektywie porównawczej socjologii historycznej imperiów. Kraków : Księgarnia Akademicka, 2019. 440 p. ISBN 9788376382517. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Norkus, Zenonas. An unproclaimed empire: the Grand Duchy of Lithuania from the viewpoint of comparative historical sociology of empires / Zenonas Norkus ; translation from Lithuanian by Albina Strunga. Abingdon : Routledge/Taylor & Francis Group, 2017. 426 p. ISBN 9781138281547. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Norkus, Zenonas (2022). “'Weber's thesis' and the restoration of capitalism in Baltic countries” in: Sica, Alan (ed.) The Routledge International Handbook on Max Weber. London : Routledge, 2022. p. 182-194. https://doi.org/10.4324/9781003089537

Norkus, Zenonas. Norkus, Z. (2022). Chapter 6: Varieties of currency nationalization and denationalization, in Pickel, Andreas (Ed.) Handbook of Economic Nationalism, Cheltenham, UK: Edward Elgar, pp. 81-99. https://www.elgaronline.com/view/book/9781789909043/book-part-9781789909043-14.xml

Norkus, Zenonas; Domantas Jasilionis, Ola Honningdal Grytten, Ilmārs Mežs & Martin Klesment (2022) Mortality transition in the interwar Baltic states: findings from cross-country comparison of new life tables, Scandinavian Economic History Review, DOI: 10.1080/03585522.2022.2106301

Grytten, Ola; Norkus, Zenonas; Markevičiūtė, Jurgita; Šiliņš, Jānis. Can the economic growth of interwar Latvia be estimated by contemporary national accounts? // Baltic journal of economics. A 2022, vol. 22, no. 2, p. 90-109. DOI: 10.1080/1406099X.2022.2097370.

Norkus, Zenonas, Markevičiūtė, Jurgita, Grytten, Ola Honingdal, Šiliņš, Jānis, Klimantas Adomas. Benchmarking Latvia’s Economy: a New Estimate of Gross Domestic Product in the 1930s Cliometrica. https://doi.org/10.1007/s11698-022-00260-x

Norkus, Zenonas; Morkevičius, Vaidas; Ambrulevičiūtė, Aelita; Markevičiūtė, Jurgita. The Estonian antebellum paradox: a venture into the comparative anthropometric history of the Baltic countries in the early twentieth century // Journal of Baltic studies. ISSN 0162-9778. eISSN 1751-7877. 2022, first published online, p. [1-21]. DOI: 10.1080/01629778.2022.2042341.

Morkevičius, Vaidas; Norkus, Zenonas; Markevičiūtė, Jurgita. Risky health behaviours and socioeconomic inequalities in European countries: new insights from European Social Survey // Central European journal of public health. Prague : National Institute of Public Health. ISSN 1210-7778. eISSN 1803-1048. 2020, vol. 28, no. 4, p. 251-259. DOI: 10.21101/cejph.a6112.

Norkus, Zenonas; Markevičiūtė, Jurgita. New estimation of the gross domestic product in Baltic countries in 1913–1938 // Cliometrica. Heidelberg : Springer. ISSN 1863-2505. eISSN 1863-2513. 2021, vol. 15, iss. 3, p. 565-674. DOI: 10.1007/s11698-020-00216-z.

Norkus, Zenonas. The glory and demise of monetary nationalism in the post-communist Baltic states // Nations and nationalism. Hoboken. ISSN 1354-5078. eISSN 1469-8129. 2018, vol. 24, no 4, p. 871-892. DOI: 10.1111/nana.12404.

Norkus, Zenonas; Morkevičius, Vaidas; Markevičiūtė, Jurgita. From warfare to welfare states? Social and military spending in the Baltic States 1918–1940 // Scandinavian economic history review. Abingdon : Taylor & Francis. ISSN 0358-5522. eISSN 1750-2837. 2021, vol. 69, no. 1, p. [1-21]. DOI: 10.1080/03585522.2020.1716060.

Norkus, Zenonas. A qualitative comparative analysis of patterns in the acceleration and the catching up performance of the former Soviet Union Republics // Comparative sociology. Leiden: Brill Academic Publishers. ISSN 1569-1322. eISSN 1569-1330. 2017, vol. 16, no 1, p. 39-65. DOI: 10.1163/15691330-12341417.

Norkus, Zenonas. Long waves and changes in the structure of the capitalist world system // Global inequalities in world-systems perspective: theoretical debates and methodological innovations / ed. by by Manuela Boatca, Andrea Komlosy, Hans-Heinrich Nolte. London : Routledge, 2018. ISBN 9781138106772. eISBN 9781315101392. p. 78-93.

Norkus, Zenonas. Varieties and patterns of post-communist transformations: a qualitative comparative retrospective scenario analysis // The Routledge International Handbook of European Social Transformations / ed. by Peeter Vihalemm, Anu Masso, and Signe Opermann. London : Routledge, 2018. ISBN 9781472477941. p. 71-83. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Juozeliūnienė, I. Visual Family Research Methods. In The Palgrave Handbook of Family Sociology in Europe. London: Palgrave McMillan, 2021, p. 133-156. DOI: 10.1007/978-3-030-73306-3.

Juozeliūnienė, I., Martinkėnė, G., Budginaitė-Mačkinė, I, ir L. Žilinskienė. Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir šeimos narių globą? - Filosofija. Sociologija, T.32, Nr.4, 2021, p. 325-334. ISSN 0235-7186.

Juozeliūnienė, I. and Seymour, J. (eds.) Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I. Framing the Study of Transnational Families in Lithuania. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 30-48. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I. and I. Bielevičiūtė. ‘Troubling’ Migrant Families: Representations of Family and Migration in Official Lithuanian Policy Documents. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 51-62. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Bielevičiūtė, I., and I. Budginaitė-Mačkinė. Parenting and Migration in Academic Publications: What is Seen to be ‘Troubling’? In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 77-96. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Martinkėnė, G., and I. Budginaitė-Mačkinė. Transnational Displays of Parenting and Caring for Elderly Parents. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 127-154. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Bielevičiūtė, I. ir Budginaitė-Mačkinė, I. Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 84. (ISBN: 978-609-07-0208-6.)

Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. How Transnational Mothering is Seen to be ‘Troubling’: Contesting and Reframing Mothering. – Sociological Research Online, special section: „Troubling Families“, 2018, p. 1-20, DOI: 10.1177/1360780417749464.

Juozeliūnienė, I., Budginaitė, I., I. Bielevičiūtė. Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization. In Crespi, I., Meda, S., Merla, L. (eds.). Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations. - Palgrave MacMillan, 2018. (ISBN 9783319597546. e ISBN 9783319597553), p. 165-181.

Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. Global migration and Family Change in the Baltic Sea Region. - Journal of Comparative Family Studies, special issue „Reshaping Families in Northern Europe“, January-February, Volume XLVII, 2016, No.1, p. 65-86.

Rosinaite, V., Ashkanani, H. Social Workers’ Career Development Competencies in Kuwait// Journal of International Cooperation and Development, 5 (2), p. 10-19, 2022.

Aslan, M., Rosinaite, V. Theoretical Framework of Attachment Models in Education: Analysis of Social Control Theory Variables// Social Education, 56(2), p. 81-93, 2021.

Wisker, Z., L., Muniapan, B., Rosinaite, V. Religiosity and Sustainable Practices In Small To Medium-Sized Businesses: A Mixed-Method Analysis// Malaysian Journal of Business and Economics, 6 (2), p. 147-168, 2020.

Aslan, M., Rosinaite, V., Khojanashvili, L. Social Control Theory Variables in Conceptualizing Bonding Models of Attachment Theory and Adolescent Development // Academic Journal of Interdisciplinary Studies, 8 (2), p. 199-207, 2019.

Rosinaitė, V. The Transformation of Career Concept from Socialistic to Capitalistic Discourse // In Value of Work in Contemporary Society, ed. by Dominyka Polkovska, p. 53-63. Leiden: Brill, 2019.

Wisker, Z., L., Rosinaite, V., Muniapan, B. The Effect of Religiosity, Spirituality and Family Power Influence on Family Business Sustainable Values// Journal of Asia Entrepreneurship and Sustainability, 15 (1), p. 172-211, 2019.

Wisker, Z., L., Rosinaite, V. The Effect of Religiosity and Personality on Work Ethics: A Case of Muslim Managers // Science Journal Of Business And Management, 4 (1-1), p. 1-9, 2016.

Žiliukaitė, Rūta. "What Do We Choose?". In The Nonprofit Sector in Eastern Europe, Russia, and Central Asia. Leiden, The Netherlands: BRILL. doi: https://doi.org/10.1163/9789004380622_003

Žiliukaitė, Rūta. „Intergenerational Value Differences in Contemporary Lithuanian Society”. – Sociologija: mintis ir veiksmas, 2016 Nr. 2, p. 82-98.

Žilinskienė L. and Ilic M. (2022). Introduction: Social time and generations in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p.1-13.

Žilinskienė L. (2022). Particularities of the Behavioural Models of the Last Soviet Generation (Chapter 07) in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p. 110-126.

Žilinskienė L. (2022). Communicative Family Memory across Generations (Chapter 10) in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p.170-190.

Žilinskienė L. (2021). (Bendraautoriai I. Juozeliūnienė, G. Martinkėnė, I.Budginaitė-Mačkinė) „Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą? FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 4, p. 325–334.

Žilinskienė L. (2018). (Co-author Ilic, M.) Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science Routledge, ISSN 2158-2041.

Žilinskienė L. (2018). Woman’s Social Adaptation Models in Soviet Lithuania in (ed.) Melanie Ilic, Palgrave Handbook on Women and Gender in Twentieth-Century Russia and the Soviet Union, Palgrave MacMillan, (Chapter 21), p. 315-330, ISBN 978-1-137-54904-4.

Žilinskienė, L. (2016). (Co-author S. Kraniauskienė) Research Ethics in Soviet Memory Studies in „The Soviet Past in the Post-Socialist Present: Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies“, (eds) Melanie Ilic, Dalia Leinarte. New York: Routledge, eISBN 97813156781914, p. 92-109.

Blachnicka-Ciacek, D., A. Trąbka, I. Budginaite-Mackine, V. Parutis ir P. Pustulka, „Do I deserve to belong? Migrants’ perspectives on the debate of deservingness and belonging“. Journal of Ethnic and Migration Studies, 2021, p. 3805-3821. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., G. Martinkėnė, I. Budginaitė-Mačkinė ir L. Žilinskienė, „Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą?“, Filosofija. Sociologija, 32(4), p. 303-311. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., G. Martinkėnė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Transnational Displays of Parenting and Caring for Elderly Parents“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Familieis across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 127-154. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Parenting and Migration in Academic Publications: What is Seen to be Troubling?“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Families across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 77-96. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Portraying Migrant Families in Academic Publications: Naming and Framing“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Familieis across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 63-76. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

Juozeliūnienė, I. ir I. Budginaitė, „How transnational families are seen to be “troubling”? Contesting and reframing mothering“, Sociological Research Online, 2018, 23(1), p. 262-281. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Budginaitė ir I. Bielevičiūtė, “Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization”, Kn. I. Crespi, S. Giada Meda ir L. Merla (Red.) Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations, Palgrave MacMillan, 2018, p. 179-196.

Peleman, B., A. Lazzari, I. Budginaitė, H. Siarova, H. Hanuari, J. Peeters ir C. Cameron, “Continuing professional development and ECEC quality”: findings from a European systematic literature review”, European Journal of Education, 53(1), 2018, p. 9-22.

Juozeliūnienė, I. ir I. Budginaitė, „Global Migration and Family Change in the Baltic Sea Region“, The Journal of Comparative Family Studies, 47(1), 2016, p. 65-86.

Šarūnas, T. (2021) Pleasures and pains of a changing city: housing choices and symbolic violence in central Vilnius. eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka. 279 p. Laisvai prieinamas internete. DOI: 10.15388/vu.thesis.208

Norkus Z. An Unproclaimed Empire: The Grand Duchy of Lithuania: From the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Empires. Abingdon: Routledge, 2018, 426 p.

Juozeliūnienė, I. and Budginaitė, I. “How Transnational Families are Seen to be ‘Troubling’? Contesting and Reframing Mothering”, Sociological Research Online, March 2018, Vol. 23, No. 1, p. 262-281. https://doi.org/10.1177/1360780417749464

Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. Lithuanian social policy in the last decade has downplayed the issue of unequal access to education. ESPN Flash Report; 2018/55, Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19991&langId=it

Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. On-going discussions about the financing of the statutory funded pension in Lithuania: ESPN Flash Report 2018/29. Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19708&langId=en

Mataitytė-Diržienė, J., Stumbrys, D., Byčkova, J. and Lesinskas, E., 2018. Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, (17), pp.132-148.

Norkus, Z. „The glory and demise of monetary nationalism in the post‐communist Baltic states“, Nations and Nationalism, 2018, vol. 24, no 4, p. 871-892. https://doi.org/10.1111/nana.12404

Norkus, Z. (2018). “The Economic Output Growth of Baltic Countries in 1913–1938: a Quantitative Cross-country Comparison”, Journal of Baltic Studies, 2018, publication ahead of https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/01629778.2018.1492945

Žilinskienė, L. ir Ilic, M. (2018). Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science, Routledge, ISSN 2158-2041. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21582041.2018.1516297

Žiliukaitė, R. "What Do We Choose?". – In The Nonprofit Sector in Eastern Europe, Russia, and Central Asia. Leiden, The Netherlands: BRILL, 2018. doi: https://doi.org/10.1163/9789004380622_003

Pranešimai

Norkus, Z., Markevičiūtė, J. (2022). Regional Gross Domestic Product (RGDP) in the Restored Baltic States: Convergence or Divergence? The Midterm Conference of European Sociological Association (ESA) Research Network 36, Prague 2nd-3rd September 2022, https://www.soc.cas.cz/rn36midterm#prog

Norkus, Z., Klimantas, A., Markevičiūtė, J. (2022). Is Economic Growth Possible During a Crisis? The Great Depression of the 1930s in Baltic States. The General Assembly of Lithuanian Academy of Sciences, 20th September 2022, Vilnius, program available at: http://www.lma.lt/uploads/news/id1646/2022-09-20_kvietimas_03.pdf

Norkus, Z., Klimantas, A., Markevičiūtė, J. (2022). Celebrating 100th Anniversary of Lithuanian University and Facing New Economic Crisis: The Pecularities of the Great Interwar Economic Crisis (1931-1935) in Lithuania, XIV Conference of Lithuanian Sociological Society "Universities, Sociology, and Civil Society Facing the Crises", 02.12.2022, Kaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences, Humanities and Arts. https://lsdkonferencija2022.ktu.edu/wp-content/uploads/sites/426/2022/11/LSD_pilna-programa-1129.pd

Markevičiūtė, J., Norkus, Z., Klimantas, A. (2022). Latvia’s Regional Disparities: Comparison of Interwar Period with Modern Latvia. Data Analysis Methods fo Software Systems (DAMSS), 13th Conference, Druskininkai, Lithuania, Hotel „Europa Royale“, December 1st – 3rd, 2022. Program: https://www.mii.lt/damss/index.php/program/oral-presentations

Regionų ekonominio produktyvumo nelygybės kaita: Baltijos šalių palyginimas (1995-2019).
Z. Norkus, J. Markevičiūtė. XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija: Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?
Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, Kaunas.
(Lietuva). 2022 01 14.

Lietuvos regionų ekonominio produktyvumo nelygybės kaita Baltijos šalių lyginamojoje perspektyvoje.
Z. Norkus, J. Markevičiūtė. Konferencija: Regionai ir savivalda Lietuvoje – problemos bei perspektyvos.
Lietuvos Mokslų Akademija, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius.
(Lietuva). 2022 04 29.

Latvia’s Relative Wealth in the 1930s: Measured as GDP per capita in 1935 as Benchmark Year.
Jurgita Markevičiūtė, Zenonas Norkus (Vilnius university), Jānis Šiliņš (Vidzeme University of Applied Sciences), Ola Honningdal Grytten (NHH Norwegian School of Economics). Baltic Connections: a Conference in Social Science History.
Jyväskylä universitetas (Suomija). 2022 07 16-17.

1935 metų Latvijos BVP įvertinimas pagal SNA 2008 sistemą bei regioniniai skirtumai.
Jurgita Markevičiūtė (VU), Zenonas Norkus (VU), Ola Honningdal Grytten (NHH), Jānis Šiliņš (ViA). Lietuvos matematikų draugijos 58-a konferencija, skirta Lietuvos Universiteto 100-mečiui.
Kaunas (Lietuva). 2022 06 16-17.

Norkus Z. Are There Progressive Social Restorations?
Research Committees Session: „Social Progress: Present Trends and Future Scenarios“ RC07 Futures Research (host committee), RC56 Historical Sociology. 2021 02 24.
IV International Sociological Association (ISA) Forum.
Porto Allegre (Brazilija). 2021 02 23-27.

Norkus Z. On the Ultimate and Actual Success of Modern Social Restorations.
Midterm Conference of ESA RN36: In search of new dimensions of social transformations.
Institute of Sociologyof the Czech Academy of Sciences. 2021 03 26-27, Session 2: Analyzing culture, history and memory.
Praha (Čekija). 2021 03 21.

From Warfare to Welfare States? Social and Military Spending in the Baltic States 1918-1940.
V. Morkevičius, Z.Norkus, J.Markevičiūtė. First Online Baltic Connection conference: a conference in social science history 2021.
Helsinki universitetas, Suomija. 2021 04 21.

Norkus Z. Life Expectancy in Lithuania 20th Century: New Research Findings. Session RN36_T05: Social policies and outcomes in transforming societies.
XV European Sociological Conference: Sociological Knowledges for Alternative Futures. 2021 08 31 - 2021 09 03.
Barselona (Ispanija). 2021 09 02.

Norkus Z. On the Success and Progressiveness of (Some) Modern Restorations. Session 131 „Events and Crisis in Concept and Practice I Macrohistorical Dynamics“.
Social Science History Association (SSHA) annual meeting in Philadelphia 2021 11 11-14.
(Jungtinės Amerikos Valstijos). 2021 11 12.

Z. Norkus, „Secular Trends in the Human Wellbeing across Europe: a Comparison of Economic and Biological Standard of Life Viewpoints“, 14th Conference of the European Sociological Association „Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging“, Manchester, United Kingdom, 20-23.08.2019, RN36_04 RN36_04: Perception of Equality and Boundaries –Class, work, life

Z. Norkus, invited presentation „Rethinking 1989: Belated 1789 or Better 1815? Post-communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Modern Restorations“, 17th Polish Sociological Congress „Me, Us, Them? Subjectivity, Identity, Belonging“, Wroclaw, 11-14.09.2019, Session „The Great Change of 1989“.

Z. Norkus, „Making ‚New Europe‘? After-Life and Return of Ancient Empires in the Current De-Linkings and Re-Linkings at the Eastern Frontier of the European Union“, 43rd Annual Conference on the Political Economy of the World-System „De-Linking: Critical Thought and Radical Politics“ Albert-Ludwigs-University of Freiburg, Germany 11-14.04.2019.

Z. Norkus, invited presentation „Monetary Nationalism and the Restoration of Baltic States“, Kickoff Workshop on New Nationalisms, Interdisciplinary Centre for Baltic Sea Region Research, IFZO, Greifswald University, 13.05.2019.

Z. Norkus, „Human Height and Family Household Size in the Baltic Countries in the Early 20th Century: Towards Solution of Estonian Males Stature Puzzle“, Weast: The Eastern European Economic History Initiative Workshop Cracow 2019: „Understanding the Economic Past of Eastern Europe“, Pedagogical University of Cracow, 14-15.06 2019.

I.Juozeliūnienė. Migracija ir Lietuvos šeima: migraciniai ketinimai, patirtys ir oficialieji naratyvai.
Mokslinė praktinė konferencija: Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste.
Vilnius, LR Seimas (Lietuva). 2022 05 18.

I.Juozeliūnienė Covid-19 Pandemic and Transnational Families: Challenges and Changes of Family Display (su G. Martinkėne).
Konferencija: 15th Conference of the European Sociological Association „Sociological Knowledges for Alternative Futures“.
Barselona (Ispanija). 2021 08 31 - 2021 09 03.

I.Juozeliūnienė What Is Seen to be „Troubling“: Portraying Parenting in Migration in Academic Publications (su I. Budginaite-Mačkine).
IV ISA Forum of Sociology, Porto Alegre (Brazilija). 2021 02 23-28.

I.Juozeliūnienė Ekspertai apie Lietuvos grįžimo politiką.
Tarptautinė konferencija: Lietuvos šeima ir migracija: kasdienės patirtys ir grįžimo politikos labirintai.
Vilnius (Lietuva). 2019 10 30.

I.Juozeliūnienė Familial Displays Across Borders: The Case of Lithuanian Parents-Children Living Separately (su I. Budginaite ir G. Martinkėne).
14-th ESA Conference: Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging.
Mančesteris, (Didžioji Britanija). 2019 08 20-23.

I.Juozeliūnienė Intergenerational Solidarity and Transnational Familial Care: The Case of Lithuanian Migrant Families (su I. Budginaite-Mačkine).
XIX ISA World Congress of Sociology: Power, Violence and Justice.
Torontas (Kanada). 2018 07 15-21.

I.Juozeliūnienė Bridging Goffman’s Ideas with „Family Display“ in Analysing Stigmatization of Transnational Mothering (su Budginaite-Mačkine ir G. Martinkėne).
XIX ISA World Congress of Sociology: Power, Violence and Justice.
Toronto (Kanada). 2018 07 15-21.

I.Juozeliūnienė Transnational Families Through the Lens of „Imaginary“ and „Relationality“ (su I. Budginaite ir I. Bielevičiūte).
ESA 13-th international conference: (Un)Making Europe: Capitalism, Solidarities, Subjectivities.
Atėnai (Graikija). 2017 08 29-2017 09-01.

I.Juozeliūnienė Using visual methods to describe migrant family change (su bendraautorėmis: I. Budginaite ir I. Bielevičiūte).
3-rd ISA Forum of Sociology: The Futures we Want: Global Sociology and the Struggles for a Better World.
Viena (Austrija). 2016 07 10-14.

Religiosity and Sustainable Practices in Small to Medium-Sized Businesses: A Mixed-Method Analysis.
Wisker, Z. L., Muniapan, B., Rosinaite, V. Business Studies (ICoBS) 2019 konferencija.
Kuala Lumpur'as (Malaizija). 2019 07 24-25.

V. Rosinaitė. Professional Career Development in Migration.
3-oji tarptautinė socialinių ir humanitarinių mokslų konferencija.
Singapūras (Singapūras). 2019 06 26-27.

Z. Norkus. „Capitalist Restoration or Dismantling of State Capitalism? Post –Communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Restorations“, XIX ISA World Congress of Sociology, Toronto, Canada, 15-21.07.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-0006) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, plenary presentation „Heading for Second Millenium of European History: Lithuania Ancient and Modern, Two Times Restored“, The European Network for Social Policy Analysis (ESPANet Europe) 16th Annual Conference „Transformation of European Welfare Systems: Challenges, Problems and Future Prospects“, 30.08-09.2018, Vilnius, Lithuania.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, „Theorizing Modern Social Restorations: a Comparison of Social and Ecological Restorations“, European Sociological Association (ESA) 36 Research Network (RN) „Sociology of Transformations: East and West“ midterm conference „The Social Transformations We Live in: Between Cohesion and Fragmentation“, School of Advanced Social Studies, Nova Gorica, Slovenia, 20-22.09.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

V. Morkevičius, Z. Norkus, „Estų vyrų ūgio mįslė ir kaip sociologija gali padėti ją įminti“, X-oji nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Sociologinio žinojimo autoritetas: poveikis, vertės kūrimas ir kvestionavimas“, Klaipėdos universitetas, 2018.10.12-13.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, „Making ‚New Europe‘? After-Life and Return of Ancient Empires in the Current De-Linkings and Re-Linkings at the Eastern Frontier of the European Union“, 43rd Annual Conference on the Political Economy of the World-System „De-Linking: Critical Thought and Radical Politics“ Albert-Ludwigs-University of Freiburg, Germany 11-14.04.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, invited presentation „Monetary Nationalism and the Restoration of Baltic States“, Kickoff Workshop on New Nationalisms, Interdisciplinary Centre for Baltic Sea Region Research, IFZO, Greifswald University, 13.05.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, „Human Height and Family Household Size in the Baltic Countries in the Early 20th Century: Towards Solution of Estonian Males Stature Puzzle“, Weast: The Eastern European Economic History Initiative Workshop Cracow 2019: „Understanding the Economic Past of Eastern Europe“, Pedagogical University of Cracow, 14-15.06 2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, pranešimas „Secular Trends in the Human Wellbeing across Europe: a Comparison of Economic and Biological Standard of Life Viewpoints“, 14th Conference of the European Sociological Association „Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging“, Manchester, United Kingdom, 20-23.08.2019, RN36_04 RN36_04: Perception of Equality and Boundaries –Class, work, life
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Z. Norkus, invited presentation „Rethinking 1989: Belated 1789 or Better 1815? Post-communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Modern Restorations“, 17th Polish Sociological Congress „Me, Us, Them? Subjectivity, Identity, Belonging“, Wroclaw, 11-14.09.2019, Session „The Great Change of 1989“.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Disertacijos

Vardas, pavardė	Disertacijos pavadinimas	Mokslinis vadovas
Daukšaitė Laura	Vertybių (re)produkcijos trajektorijos ir jas lemiantys veiksniai pirmojoje pokomunistinėje kartoje	Prof. dr. Zenonas Norkus
Galdauskaitė Dovilė	Gimstatumo laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos šeimynių ryšių pokyčių kontekste	Prof. dr. Irena Emilija Juozeliūnienė
Litvinaitė Jūratė	Paslėptųjų programų turinys ir jų raiška šiandieninėse Lietuvos mokyklose	Prof. dr. Arūnas Poviliūnas
Pivoriūtė Milda	Perėjimo į suaugystę trajektorijos pokomunistinėje Lietuvoje	Prof. dr. Arūnas Poviliūnas
Žilinskaitė Rima	Vikinomika ir mokslo žinių sklaida Lietuvoje: prosumpcinių projektų analizė skaitmeninės sociologijos požiūriu	Prof. dr. Zenonas Norkus