Psichologija

 Priėmimas į Vilniaus universiteto doktorantūros studijas vyksta VU nustatyta tvarka.

 

Konkursinio balo sandara

1. Konkursinio balo sandara. Stojimo į VU psichologijos doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę (vertinimo kriterijus, svertinis koeficientas): mokslinio projekto vertinimas - 0,5; magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis - 0,2; mokslo darbai - 0,3.

Mokslo kryptis, kodas

Psichologija, S 006*

Atrankos procedūra

Mokslinis projektas ir pokalbis

Konkursinio balo sandara ir jų koeficientai

Diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis (SV), iki 10 balų**

Mokslinio projekto ir pokalbio įvertinimas (MPP), iki 10 balų

Mokslinės patirties ir mokslo darbų įvertinimas (MD), iki 10 balų

0,2 x (SV)

0,5 x (MPP)

0,3 x (MD)

Minimalus balas

6

*- viena iš dviejų rekomendacijų, kurias reikia pateikti stojant, turi būti parašyta potencialaus temos vadovo
**- priimami tik kandidatai turintys psichologijos studijų kvalifikacinį magistro laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją
 

1.1.  Mokslinio projekto vertinimas. Vertinant mokslinį projektą vertinamas pagrindinių ketinamos tyrinėti mokslinės temos klausimų tinkamumas, tyrimo problematikos aktualumo pagrindimas ir numatomo tyrimo imties bei metodų pagrįstumas.

1.2.  Mokslo darbų vertinimas. Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje - papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, vykdė mokslo sklaidos veiklą ir pan. Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: (1) magistro darbo įvertinimas; (2) magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.

 

Reikalavimai moksliniam projektui

Reikalavimai moksliniam projektui. Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus - mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti: (1) įvardintas konkretus pasirinktos VU psichologijos mokslo doktorantūros temos ar temų aspektas, t.y. pateikta jos ar jų konkretizacija; (2) suformuluoti keli pagrindiniai ketinamos tyrinėti konkretizuotos mokslinės temos klausimai; (3) įvertintas ketinamos tirti problematikos aktualumas ir originalumas, nurodyti svarbiausi tyrinėjimai ir įvardinta tyrimo imtis; (4) apibūdinta tyrimo metodologija; (5) pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).

Mokslinio projekto apimtis - ne daugiau 15.000 spaudos ženklų vienai pasirinktai VU psichologijos mokslo doktorantūros temai.

Informacija stojantiems į doktorantūrą 2025 m.

Prašymai leisti dalyvauti konkurse stojant į doktorantūrą pateikiami VU doktorantūros ir rezidentūros skyriui kartu su jo nustatytais dokumentais nuo kovo 3 d. iki birželio 25 d. 12:00 val. adresu https://www.vu.lt/studijos/doktoranturos-studijos/priemimas-dokt

Doktorantūros komitetui pretendentas iki birželio 23 d. (imtinai) turi pateikti:

1. Mokslinį projektą el. paštu – ;

2. savo straipsnius, konferencijoje skaitytus pranešimus, mokslo konkursuose premijuotus darbus ir kt. el. paštu – .

2025 m. birželio 30 d. 9 val. 208 aud. stojantieji kviečiami dalyvauti mokslinio projekto vertinimo komisijos posėdyje. Posėdžio metu pretendentas prašomas atsakyti į komisijos narių klausimus.

Ateidami  į pokalbį stojantieji turi atsinešti savo mokslo darbų kopijas (jeigu turi).

2026 m. VU Psichologijos mokslo doktorantūros tematikos ir galimi vadovai

   Tematikos  Tematiką įgyvendina ir doktorantams galėtų vadovauti šie mokslininkai
1. Asmenybės sutrikimo (rizikos) paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje tyrimai: rizikos profilis, raiška, raida ir (ankstyvosios) intervencijos galimybės
Personality disorder (risk) in adolescence and young adulthood: risk profile, detection, developmental course, and possibilities for (early) intervention
Prof. dr. Rasa Barkauskienė
2. Psichotraumatologijos tyrimai apie traumų ir streso psichologinius padarinius ir psichologinių intervencijų veiksmingumą
Psychotraumatology research on psychological impact of trauma and stress, and outcomes of psychological interventions
Doc. dr. Odeta Geležėlytė
Prof. dr. Evaldas Kazlauskas
Doc. dr. Paulina Želvienė
3. Asmens gerovė: psichosocialinės raidos aspektai
Individual well-being: psychosocial developmental aspects
Prof. dr. Antanas Kairys
Prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė
Doc. dr. Vytautas Jurkuvėnas
Doc. dr. Vita Mikuličiūtė
Doc. dr. Olga Zamalijeva
4. Technologijomis grindžiamo vaikų seksualinio išnaudojimo psichologiniai ypatumai bei prevencijos galimybės
Psychological characteristics of technology-facilitated child sexual abuse and prevention opportunities
Prof. dr. Ilona Laurinaitytė
5. Optimalaus darbuotojo funkcionavimo organizacijoje psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai naujajame darbo pasaulyje
Psychological, Social, and Organizational Factors of Employee Optimal Functioning in the Organization in the New World of Work
Doc. dr. Ieva Urbanavičiūtė
Prof. dr. Irena Žukauskaitė
6. Lietuvos gyventojų savižudiško elgesio prielaidos ir apsauginiai veiksniai
Risk and protective factors of suicidal behavior in the Lithuanian population
Prof. habil. dr. Danutė Gailienė
Prof. dr. Paulius Skruibis
7. Psichikos sveikata ir psichopatologija: asmenybiniai ir neuropsichologiniai veiksniai bei psichologinės pagalbos ir psichoterapijos efektyvumo tyrimai
Mental health and psychopathology: neuropsychological factors, personality and research on the effectiveness of psychological support and psychotherapy
Prof. dr. Paulius Skruibis
Doc. dr. Neringa Grigutytė
Doc. dr. Alfredas Laurinavičius
Doc. dr. Jonas Eimontas
Doc. dr. Inga Truskauskaitė
8. Veiksmingo mokymo(si) paieška: skirtingų kontekstų reikšmė mokymuisi bei skaitmeninių technologijų naudojimo ir psichosocialinės raidos sąveika
Towards the effective teaching: The role of different contexts in learning and the interaction between digital technologies use and psychosocial development
Prof. dr. Saulė Raižienė
Prof. dr. Roma Jusienė