Filosofija

Filosofijos magistrantūros studijų programa visų pirma skirta šiuolaikinės filosofijos studijoms. Ši magistrantūra ugdo mokslinio tyrimo, kritinio mąstymo, įžvalgaus apibendrinimo bei problemų sprendimo įgūdžius. Be nūdienių filosofijos klausimų išmanymo neįmanomas ne tik visavertis visuomenės pažinimas, bet ir esmingi proveržiai humanitarinių, socialinių, fizinių ir net technologijos ar biomedicinos mokslų srityse.

Filosofijos studijos orientuoja studentus mokslo tyrimo darbui, suteikdama metodologinių, teorinių ir specialiųjų filosofijos mokslo kompetencijų, formuodama mokslinio darbo įgūdžius bei taikydama tarpdalykinį požiūrį. Filosofijos magistrai pasirengia: (a) tęsti studijas filosofijos doktorantūroje; (b) dirbti mokslo tiriamąjį ir analitinį darbą filosofinės žiūros reikalaujančiose srityse; (c) įgyti siauresnę praktinę specializaciją įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse maksimalaus kūrybiškumo, tarpdalykiškumo ir šiuolaikinių teorinių diskursų įvaldymo pagrindu.

Daugiau apie studijų programą

Studijų programos planai

2025 m. priėmimas

2024 m. priėmimas

Praktika

Praktikos dalyko aprašas

Rašto darbai

Filosofijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimo, vertinimo ir saugojimo tvarka

Filosofijos fakulteto rašto darbų rengimo atmintinė

VU Rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo nuostatai

Rašto darbų administravimo VU studijų informacinėje sistemoje tvarka

Filosofijos kursinių, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų rekomenduojamos temos ir vadovai

Sužinokite daugiau

Prof. dr. Jonas Dagys: Jonas Dagys. Logikos praeitis ir ateitis: nuo Aristotelio iki protaujančių mašinų - LRT

Stambiu planu. Filosofas Vilius Dranseika: organizmui, kad jis išliktų gamtoje, svarbu turėti patikimą informaciją apie aplinką.

Sek VU Filosofijos studentų mokslinės draugijos (VU FSMD) veiklą jos Facebook'o paskyroje ir pagal galimybes dalyvauk jų organizuojamuose renginiuose.

Pokalbių apie filosofiją ciklas „Brandūs pokalbiai“

Jonas Dagys: Analitinė kontinentinė filosofija.

Jonas Dagys: Sąmonės ir kūno klausimas.

Jonas Dagys, Nerijus Milerius: Prievartos dvilypumas.

Jonas Dagys, Nerijus Milerius: Nuobodulys.

Jonas Dagys, Vilius Dranseika: Eksperimentinė filosofija.

Jonas Dagys, Vilius Dranseika: Prisiminimai: ar visi jie tikrai mūsų pačių, o gal sukurti?

Jonas Dagys, Mintautas Gutauskas: Ar šiukšlė – tik tai, ką išmetame?

Jonas Dagys, Mintautas Gutauskas: Kas yra žmogus?

Jonas Dagys, Audronė Žukauskaitė: biopolitika šiandien pasireiškia kaip abortų draudimas ar mažos pensijos.

Jonas Dagys, Gitautas Mažeikis: Frankfurto mokykla.

Jonas Dagys, Kristupas Sabolius, Naglis Kardelis: In memoriam Arvydui Šliogeriui.

Jonas Dagys, Audronė Žukauskaitė: Kas užkoduota žodyje „antropocenas“?

Jonas Dagys, Jūratė Baranova: apie Šliogerį.

Jonas Dagys, Rita Šerpytytė: Būties tikrovė: ar tai, ką mes matome, jaučiame ir užuodžiame – realybė?

Jonas Dagys, Rita Šerpytytė: Kultūra ir kultas.

Jonas Dagys, Andrius Bielskis: Kas yra gyvenimo prasmė?

Jonas Dagys, Andrius Bielskis: Įsitikinimų sistemos kinta: nustatyti gyvenimo prasmę galima tik jas atidėjus.

Jonas Dagys, Jūratė Čerškutė: Skaitymo reikšmė karantino metu: pabėgimas nuo realybės ir išaugę Camus „Maro“ pardavimai.

Jonas Dagys, Kęstas Kirtiklis: Koks humanitarinių mokslų likimas?

Jonas Dagys, Kęstas Kirtiklis: Ar planuodami ateitį galime pasikliauti vien tik tiksliųjų mokslų duomenimis?

Jonas Dagys, Viktoras Bachmetjevas: visuomenei neužtenka pasitikėjimo ekspertais.

Jonas Dagys, Viktoras Bachmetjevas: neapsiverčia liežuvis, bet pandemiją prisiminsime kaip nuotykį.

Jonas Dagys, Nerijus Milerius: Karas su koronavirusu: kodėl apie virusą kalbame militaristinėmis metaforomis?

Kodėl ši programa? Filosofijos magistrantūros programoje koncentruojamasi į šiuolaikinės filosofijos studijas. Ši magistrantūra ugdo mokslinio tyrimo, kritinio mąstymo, įžvalgaus apibendrinimo bei problemų sprendimo įgūdžius. Be nūdienių filosofijos klausimų išmanymo neįmanomas ne tik visavertis visuomenės pažinimas, bet ir esmingi proveržiai humanitarinių, socialinių, fizinių ir net technologijos ar biomedicinos mokslų srityse.

Karjera Filosofijos magistras pasirengęs siekti profesinės karjeros kaip: mokslininkas, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dėstytojas, žurnalistas, vertėjas, valstybės įstaigų darbuotojas, verslo plėtros konsultantas, politikas, tarpdisciplininių ryšių tarpininkas, sprendžiantis ir teorinius, ir praktinio pobūdžio klausimus.

Absolventai apie studijas

		Laurynas Adomaitis, Švedijos tyrimų institutų RISE (Research Institutes of Sweden) tyrėjas ir dramaturgas „Filosofijos studijų vertė yra jų nekintamumas. Viskas, ko išmokau nuo 2008 m., galioja ir šiandien. Filosofija nekinta ir todėl niekad nėra išmestas laikas. Be to, filosofijos studijos yra laisvė – gali domėtis, kuo nori (gyvūnais, teatru, Dievu ar žaidimais), ir visada atrasi filosofinį kampą. Man šitas lankstumas leidžia adaptuotis, ir analizuojant ateities technologijas, ir rašant pjeses. Dabar Google ir kitos kompanijos darbo skelbimuose ieško būtent filosofų. Jų reikia, kai niekas nebežino, ką daryti. Rekomenduoju studijuoti filosofiją tiems, kurie yra gobšūs žinioms ir patys pasiims, ko nori. Tai netinka pasyviam studijavimui.“
		Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinio dramos teatro režisierius „Filosofija stebėtinai daug suteikia – įgūdžių, galimybių, išsilavinimo, atvirumo. Visiškai viskas įmanoma baigus filosofijos studijas.“

  

 

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas, įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vienijantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei Fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.