|
|
Krypčių grupė Socialiniai mokslai |
|
|
Studijų kryptis (šaka) Sociologija |
|
|
Kvalifikacinis laipsnis Socialinių mokslų magistras |
|
|
Trukmė 2 metai |
|
|
Studijų forma
Nuolatinė
|
|
|
Studijų programos kreditai
120
|
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 606 EUR
|
Sociologijos magistrantūros programos tikslas – parengti gebančius visą gyvenimą mokytis specialistus, turinčius šiuolaikinės socialinės teorijos ir metodologijos žinias, pasirengusius dirbti ne tik akademinį tiriamąjį darbą, bet ir turinčius praktinius žinių taikymo įgūdžius. Programa ugdo kūrybinius sociologinės vaizduotės bei nepriklausomo, atviro, kritiško mąstymo gebėjimus, supažindina su sociologinio tyrimo profesine etika, moko suprasti socialinius įvykius ir faktus bei savo tyrimus plačioje kultūrinėje perspektyvoje.
Daugiau apie studijų programą
Studijų programos planai
Rašto darbai
Elektroninė studijų knyga „Kaip parašyti mokslinį rašto darbą? Mokomoji priemonė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kriminologijos ir sociologijos studentams“. Autorės: dr. Jolanta Aleknevičienė, dr. Aušra Pocienė, dr. Maryja Šupa.
Filosofijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimo, vertinimo ir saugojimo tvarka
Filosofijos fakulteto rašto darbų rengimo atmintinė
VU Rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo nuostatai
Rašto darbų administravimo VU studijų informacinėje sistemoje tvarka
1. Bendrieji magistro darbų reikalavimai, svarbiausios datos
Kurso seniūnas iki 1 kurso gruodžio 15 d. įteikia Sociologijos katedrai studentų sąrašą su pasirinktomis magistro darbų temomis (lietuvių ir anglų kalbomis) ir dėstytojų, pas kuriuos studentai susitarė rašyti darbą, pavardėmis. Magistro darbų temas ir vadovus tvirtina Sociologijos katedra. Savarankiškai nesusitarusiems ir neturintiems vadovo, katedra jį paskiria.
Visi studentai, rašantys magistro darbus, iki 1 kurso pavasario semestro sesijos pabaigos privalo pateikti Sociologijos katedrai su vadovu suderintą išplėstinį magistro darbo planą (ne mažiau 3-4 psl.). Plane turi būti: išsikeltas darbo tikslas bei uždaviniai arba pagrindinė darbo problematika; numatytos darbe naudoti literatūros bibliografinis aprašas (3-4 pagrindiniai magistro darbo literatūros šaltiniai ar autoriai turi būti aprašyti detaliau, aptariant jų turinį bei svarbiausias problemas. Studentas turi gauti vadovo įvertinimą už atliktą darbo projektą. Neigiamas vadovo įvertinimas arba įvertinimo nebuvimas prilyginamas akademinei skolai.
Pirmas magistro darbo variantas (pilnos apimties tekstas, įskaitant santraukas lietuvių ir anglų kalbomis, įvadą, išvadas bei literatūros sąrašą) turi būti įteiktas darbo vadovui iki 2 kurso pavasario semestro balandžio 15 d. Darbo vadovas turi teisę atsisakyti toliau vadovauti studentui, jeigu jis laiku neįvykdė šios užduoties. Pataisytas ir reikiamai įformintas galutinis magistro darbo variantas turi būti įkeltas į Vilniaus universiteto informacinės sistemos talpyklą PDF formatu iki Studijų programos komiteto nustatytos datos. Dėl datos studentus informuoja Instituto administratorius. Neįkėlus magistro darbo nurodytu laiku, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais. Darbo recenzentą skiria Sociologijos katedra. Instituto administratorius asmeniškai išsiunčia recenzentui ir studentui (Cc) darbą VU pašto adresais ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki gynimo. Recenzentas darbo recenziją išsiunčia studentui ir Instituto administratoriui VU el. paštais ne vėliau kaip 24 valandos iki darbo gynimo.
Jeigu magistro darbo vadovas darbą įvertina neigiamai, darbas atiduodamas vertinti dviems recenzentams. Jeigu abudu recenzentai darbą įvertina neigiamai, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais.
Magistro darbų gynimo datą bei komisijos sudėtį tvirtina Filosofijos fakulteto Dekanas. Studentai darbus gina pagal sąrašą, sudarytą abėcėlės tvarka.
2. Darbo pobūdis
Magistriniai darbai yra teoriniai ir teoriniai empiriniai.
Teoriniai magistro darbai skirti sociologijos teorinių bei metodologinių klausimų analizei. Teoriniai-empiriniai darbai skirti aktualių socialinių problemų analizei; juose panaudojama empirinė medžiaga. Teorinėje dalyje (kuri turi sudaryti ne mažiau 50% darbo apimties) aptariama pasirinkta problema (šios problematikos darbų kontekste), išryškinamas jos aktualumas. Empirinėje dalyje pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, studento atlikto empirinio tyrimo rezultatai, gali būti atlikta antrinė duomenų analizė.
3. Darbo struktūra ir apiforminimas
Magistro darbą sudaro: titulinis lapas, turinys, įvadas, ne mažiau kaip du skyriai (skyriai turi susidaryti iš kelių poskyrių), išvados, literatūros sąrašas (gali būti priedai, kuriuose pateikiama papildoma empirinės dalies medžiaga: apklausos anketos, statistiniai duomenys ir pan.).
Magistro darbo apimtis - 100–120 tūkst. spaudos ženklų.
Įvade turi būti suformuluota tyrimo problema, pagrįstas jos aktualumas ir svarba, apžvelgta literatūra (teorinės diskusijos) nagrinėjama tema, suformuluoti darbo tikslas, uždaviniai ir hipotezės, aptarti darbo metodologiniai principai bei numatomi rezultatai. Pabaigoje turi būti trumpai aptarta darbo struktūra (apie ką bus rašoma kiekvienoje dalyje).
Magistro darbo temos pristatymas turi atitikti įvade iškeltus tikslus, uždavinius bei pasirinktą metodologiją. Dėstymas turi būti nuoseklus, logiškas, turintis aiškią struktūrą. Magistro darbe turi matytis magistranto gebėjimas savarankiškai formuluoti bei analizuoti nagrinėjamas problemas, deramai naudotis moksline literatūra bei kitais akademiniais šaltiniais.
Išvadose pateikiami pagrindiniai darbo rezultatai, atitinkantys įvade apsibrėžtus šio darbo tikslus bei uždavinius.
Į literatūros sąrašą įtraukiami tik magistro darbo tekste minimi arba cituojami šaltiniai. Sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nurodant autorių, leidimo metus, leidinio pavadinimą (jeigu tai straipsnis - knygą ar žurnalą, kuriame jis skelbtas), leidimo vietą, leidyklą ir metus (žurnalams - tomą ir /arba numerį); pvz.: Beirne, P., Messerschmidt, J., 1991. Criminology. New York: HBJ
Minint šaltinį darbo tekste, nurodomas autorius (jam nesant, leidinio redaktorius, sudarytojas ir pan.) ir leidimo metai; pvz.: (Giddens, 1993). Jeigu autorius cituojamas, būtina nurodyti ir puslapį; pvz.: (Giddens, 1993, p.23).
Draudžiama tekste kartoti kitų autorių mintis ir teiginius nenurodant šaltinio.
Praktika
Tiriamoji darbo praktika organizuojama pagal tokią tvarką:
Kiekviena praktika yra dviejų dalių: studento praktinė veikla ir praktinės veiklos aptarimas.
Praktikos atlikimo vietą parengia Sociologijos katedra, atsižvelgus į studentų pageidavimus specializuotis pagal pasirinktą sociologijos arba kriminologijos profilį.
Studento praktikai vadovauja ir ją vertina du praktikos vadovai: vienas iš institucijos (įstaigos), kurioje atliekama praktika, kitas - iš universiteto dėstytojų. Pageidautina, kad institucijos praktikos vadovas turėtų tiriamojo ir/arba analitinio darbo patirtį.
Studentas kartu su vadovais per 10 dienų iki praktikos pradžios parengia ir pristato praktikos planą (į jį surašomi pagrindiniai tikslai, užduotys, jų vykdymo planas).
Pasibaigus praktikai studentas pateikia Sociologijos katedros praktikos vadovui ataskaitą kartu su Institucijos praktikos vadovo įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į konkrečią studento veiklą - efektyvumą, sąžiningumą, gebėjimą taikyti ir derinti žinias, vertybes ir įgūdžius ir pan.
Studentų praktikos ataskaitos ginamos paskutiniame auditoriniame užsiėmime, kurio laikas derinamas su Sociologijos katedros praktikos vadovu.
Galutinį įvertinimą rašo Sociologijos katedros praktikos vadovas, remdamasis:
a) institucijos vadovo įvertinimu;
b) studento parengta praktikos ataskaita ir jos gynimu;
Praktikos ataskaitos gynimas prilyginamas egzaminui ir vertinamas pagal 10-balę skalę.
Praktikos ataskaitos struktūra (tai yra rašto darbas, aprašantis tyrimą, veiklą, paslaugų organizavimą ir pan.):
1. Įvadas (jame išdėstomi praktikos pasirinkimo motyvai, tikslai, pristatomas praktikos planas);
2. Institucijos pristatymas (glaustas aprašymas įstaigos, kurioje atliekama praktika: darbuotojai, struktūra, teikiamos paslaugos, klientai, taikomi tiriamojo-analitinio darbo metodai);
3. Atliktos veiklos aprašymas (jau išsamiai aprašoma praktikos metu atlikta veikla, spręstos tyrimo problemos, gauti rezultatai ir išvados);
4. Apibendrinimas (glaustai aptariama visa praktika, daromos dalykinės ir organizacinės išvados, pateikiamos rekomendacijos);
5. Priedai (pridedami praktikai svarbūs dokumentai, studento parengti ir praktikos metu naudoti aprašai, protokolai, metodikos, rezultatai).
Apgintos ataskaitos saugomos VU Sociologijos katedroje 5 metus.
Studento (praktikanto) ir institucijos praktikos vadovo nesutarimai sprendžiami kartu su Sociologijos katedros praktikos vadovu. Studento ir Sociologijos katedros praktikos vadovo nesutarimai ar konfliktai sprendžiami Sociologijos katedroje arba VU Filosofijos fakulteto Apeliacijų komisijoje. Sociologijos magistrantūros praktikos organizavimo ir atlikimo tvarka.
Pagal Sociologijos magistrantūros studijų programą tiriamojo darbo praktika yra privalomas dalykas. Praktika atliekama nuo vasario 4 d. iki balandžio 30 d. ir sudaro iš viso 160 val.
Praktikos trukmė: institucijoje 144 val./semestrą, auditorijoje/individualiai 16 val./semestrą (6 kreditai).
Sociologijos magistrantūros trišalė praktikos sutartis
Praktikos sutarčių pasirašymo atmintinė
Instrukcija studentams dėl trišalių sutarčių pasirašymo
Dokobit instrukcija studentams
Aktualu
Studijas reglamentuojantys dokumentai
Kodėl ši programa?
|
Karjera
|
Absolventai apie studijų programą
Indrė Bielevičiūtė
Sociologijos magistro programoje išmokau naudoti įvairius įrankius sociologiniams tyrimams kokybiškai atlikti. Tačiau daug svarbiau buvo tai, jog šios studijos stipriai prisidėjo prie mano asmenybės augimo. Tai, ką sužinojau paskaitų dėka, savo kasdienybėje naudoju nuolatos, analizuodama visuomenėje vykstančius procesus.
Magistrą studijavau pagal individualų planą, tai leido studijuoti pagal norimą tempą, derinant studijas su kitomis veiklomis. Dėka studentais (pasi)tikinčių dėstytojų, anksti įsitraukiau į mokslinius projektus ir tapau tyrėjų komandos dalimi. Ši patirtis man buvo labai svarbi. Studijų metu žinojimas, kad esu ne viena, jog esu komandos ir tyrimo dalis, man kūrė prasmę būti akademiniame lauke.
Jūratė Litvinaitė
Į Vilniaus universiteto sociologijos magistrantūros studijas stojau jau turėdama įvairios patirties – istorijos mokytojos, švietimo ekspertės bei žurnalistinės veiklos. Pažįstami klausė – kam man ta sociologija, esą, ir taip daug žinau. Atsakymo neturėjau, tik vidumi žinojau, kad visos mano žinios, visos patirtys stokoja kažkokio apibendrinančio tvirtumo, kažkokios prasminės reikšmės. Ar, tiesiog, supratimo, leidžiančio matyti įvairias mūsų gyvenamo pasaulio galimybes veiklai, kūrybai, socialiniams saitams. Besimokydama gavau dar daugiau, nei tikėjausi: sociologija atveria nepastebimus sąryšius, jungiančius mus į bendruomenes, visuomenę. Sociologija padeda ,,iššokti“ iš rutininio gyvenimo, pamatyti savo paties užsiprogramavimą bereikalingoms veikloms. Padeda rasti tvirtumą, reikalingą svarbių sprendimų priėmimui: baigusi magistrantūrą, išdrįsau išeiti iš darbo, kuriame dirbau 25 metus. Išdrįsau organizuoti profesinę veiklą kitais principais – dabar dirbu su keletu projektų, daugiausiai dirbu nuotoliniu būdu. Atsirado laiko ne beprotiškai skubėti reikalų sūkury, o ramiai stebėti, analizuoti bei reflektuoti save ir aplinką – tokiu būdu, kurio išmokau solidžiausių mano gyvenime studijų metu.
Agnė Motiejūnė
Sociologija man buvo tarsi naujo pasaulio, kuris, regis, visad buvo čia pat, atradimas. O magistrantūros studijos – nėrimas dar giliau ir siekis matyti, kas slepiasi po blizgiu ir žydru lagūnos paviršiumi. Kuomet panirus atsiveria visi povandeninio pasaulio mazgai, ryšiai ir gyviai – kyla daugiau klausimų, sužadinama vaizduotė ir aistra pažinti procesus ir tyrinėti. Nepriklausomai nuo to kur veda gyvenimo kelionė, sociologijos studijos palieka reikšmingus įspaudus, padedančius kiekviename tolimesniame žingsnyje turėti super galią – atrasti ir pamatyti nematomą gylį.
P.S. O jei kyla klausimų ir noro iš pirmų lūpų išgirsti apie patirtis studijose ar jų suderinimą su darbu – kviečiu drąsiai kreiptis: – mielai atsakysiu!
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.
Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.