Sociologija

P cover 051

Sociologijos magistrantūros programos tikslas – parengti gebančius visą gyvenimą mokytis specialistus, turinčius šiuolaikinės socialinės teorijos ir metodologijos žinias, pasirengusius dirbti ne tik akademinį tiriamąjį darbą, bet ir turinčius praktinius žinių taikymo įgūdžius. Programa ugdo kūrybinius sociologinės vaizduotės bei nepriklausomo, atviro, kritiško mąstymo gebėjimus, supažindina su sociologinio tyrimo profesine etika, moko suprasti socialinius įvykius ir faktus bei savo tyrimus plačioje kultūrinėje perspektyvoje. 

Apie programą

Krypčių grupė Socialiniai mokslai Studijų trukmė 2 metai
Studijų kryptis Sociologija Programos kreditai 120 kreditų

Kvalifikacinis laipsnis

Pateikti prašymą stojimui

Socialinių mokslų magistras

Metinė studijų kaina

(2020 m. priėmimas)

2952 Eur

Studijų programos komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Zenonas Norkus, el. p.  

Programos planai

2020 m. priėmimas

2019 m. priėmimas

2018 m. priėmimas

2017 m. priėmimas

Rašto darbai

Elektroninė studijų knyga „Kaip parašyti mokslinį rašto darbą? Mokomoji priemonė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kriminologijos ir sociologijos studentams“. Autorės: dr. Jolanta Aleknevičienė, dr. Aušra Pocienė, dr. Maryja Šupa.

Filosofijos fakulteto rašto darbų rengimo atmintinė

Filosofijos fakulteto rašto darbo antraštinio lapo pavyzdys

Filosofijos fakulteto baigiamojo darbo pateikties lapo pavyzdys

VU Rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo nuostatai

Rašto darbų administravimo VU studijų informacinėje sistemoje tvarka

Gynimai ir studijų baigimas

Studijų baigimas

1. Bendrieji magistro darbų reikalavimai, svarbiausios datos

Kurso seniūnas iki 1 kurso gruodžio 1 d. įteikia Sociologijos katedrai studentų sąrašą su pasirinktomis magistro darbų temomis (lietuvių ir anglų kalbomis) ir dėstytojų, pas kuriuos studentai susitarė rašyti darbą,  pavardėmis. Magistro darbų temas ir vadovus tvirtina Sociologijos katedra. Savarankiškai nesusitarusiems ir neturintiems vadovo, katedra jį paskiria.

Visi studentai, rašantys magistro darbus, iki 1 kurso pavasario semestro sesijos pabaigos privalo pateikti Sociologijos katedrai su vadovu suderintą išplėstinį magistro darbo planą (ne mažiau 3-4 psl.). Plane turi būti: išsikeltas darbo tikslas bei uždaviniai arba pagrindinė darbo problematika; numatytos darbe naudoti literatūros bibliografinis aprašas (3-4 pagrindiniai magistro darbo literatūros šaltiniai ar autoriai turi būti aprašyti detaliau, aptariant jų turinį bei svarbiausias problemas. Studentas turi gauti vadovo įvertinimą už atliktą darbo projektą. Neigiamas vadovo įvertinimas arba įvertinimo nebuvimas prilyginamas akademinei skolai.

Pirmas magistro darbo variantas (pilnos apimties tekstas, įskaitant santraukas lietuvių ir anglų kalbomis, įvadą, išvadas bei literatūros sąrašą) turi būti įteiktas darbo vadovui iki 2 kurso pavasario semestro balandžio 15 d. Darbo vadovas turi teisę atsisakyti toliau vadovauti studentui, jeigu jis laiku neįvykdė šios užduoties. Pataisytas ir reikiamai įformintas galutinis magistro darbo variantas (1 egzempliorius) su vadovo parašu turi būti įteiktas Sociologijos katedrai iki gegužės 31 d. 17 val. Neįteikus magistro darbo nurodytu laiku, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais. Darbo recenzentą skiria Sociologijos katedra. Studentas asmeniškai susisiekia su recenzentu ir jam patogiu būdu įteikia darbą ne mažiau kaip likus 5 darbo dienoms iki gynimo. Recenzentas darbo recenziją pateikia studentui ir katedrai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki gynimo.

Jeigu magistro darbo vadovas darbą įvertina neigiamai, darbas atiduodamas vertinti dviems recenzentams. Jeigu abudu recenzentai darbą įvertina neigiamai, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais.

Magistro darbų gynimo datą bei komisijos sudėtį tvirtina Filosofijos fakulteto Dekanas. Studentai darbus gina pagal sąrašą, sudarytą abėcėlės tvarka.

2. Darbo pobūdis

Magistriniai darbai yra teoriniai ir teoriniai empiriniai.

Teoriniai magistro darbai skirti sociologijos teorinių bei metodologinių klausimų analizei. Teoriniai-empiriniai darbai skirti aktualių socialinių problemų analizei; juose panaudojama empirinė medžiaga. Teorinėje dalyje (kuri turi sudaryti ne mažiau 50% darbo apimties) aptariama pasirinkta problema (šios problematikos darbų kontekste), išryškinamas jos aktualumas. Empirinėje dalyje pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, studento atlikto empirinio tyrimo rezultatai, gali būti atlikta antrinė duomenų analizė.

3. Darbo struktūra ir apiforminimas

Magistro darbą sudaro: titulinis lapas, turinys, įvadas, ne mažiau kaip du skyriai (skyriai turi susidaryti iš kelių poskyrių), išvados, literatūros sąrašas (gali būti priedai, kuriuose pateikiama papildoma empirinės dalies medžiaga: apklausos anketos, statistiniai duomenys ir pan.).

Magistro darbo apimtis - 100–120 tūkst. spaudos ženklų.

Įvade turi būti suformuluota tyrimo problema, pagrįstas jos aktualumas ir svarba, apžvelgta literatūra (teorinės diskusijos) nagrinėjama tema, suformuluoti darbo tikslas, uždaviniai ir hipotezės, aptarti darbo metodologiniai principai bei numatomi rezultatai. Pabaigoje turi būti trumpai aptarta darbo struktūra (apie ką bus rašoma kiekvienoje dalyje).

Magistro darbo temos pristatymas turi atitikti įvade iškeltus tikslus, uždavinius bei pasirinktą metodologiją. Dėstymas turi būti nuoseklus, logiškas, turintis aiškią struktūrą. Magistro darbe turi matytis magistranto gebėjimas savarankiškai formuluoti bei analizuoti nagrinėjamas problemas, deramai naudotis moksline literatūra bei kitais akademiniais šaltiniais.

Išvadose pateikiami pagrindiniai darbo rezultatai, atitinkantys įvade apsibrėžtus šio darbo tikslus bei uždavinius.

Į literatūros sąrašą įtraukiami tik magistro darbo tekste minimi arba cituojami šaltiniai. Sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nurodant autorių, leidimo metus, leidinio pavadinimą (jeigu tai straipsnis - knygą ar žurnalą, kuriame jis skelbtas), leidimo vietą, leidyklą ir metus (žurnalams - tomą ir /arba numerį); pvz.: Beirne, P., Messerschmidt, J., 1991. Criminology. New York: HBJ

Minint šaltinį darbo tekste, nurodomas autorius (jam nesant, leidinio redaktorius, sudarytojas ir pan.) ir leidimo metai; pvz.: (Giddens, 1993). Jeigu autorius cituojamas, būtina nurodyti ir puslapį; pvz.: (Giddens, 1993, p.23).

Draudžiama tekste kartoti kitų autorių mintis ir teiginius nenurodant šaltinio.

Praktika

Tiriamoji darbo praktika organizuojama pagal tokią tvarką:

Kiekviena praktika yra dviejų dalių: studento praktinė veikla ir praktinės veiklos aptarimas. 

Praktikos atlikimo vietą parengia Sociologijos katedra, atsižvelgus į studentų pageidavimus specializuotis pagal pasirinktą sociologijos arba kriminologijos profilį.

Studento praktikai vadovauja ir ją vertina du praktikos vadovai: vienas iš institucijos (įstaigos), kurioje atliekama praktika, kitas - iš universiteto dėstytojų. Pageidautina, kad institucijos praktikos vadovas turėtų tiriamojo ir/arba analitinio darbo patirtį.

Studentas kartu su vadovais per 10 dienų iki praktikos pradžios parengia ir pristato praktikos planą (į jį surašomi pagrindiniai tikslai, užduotys, jų vykdymo planas).

Pasibaigus praktikai studentas pateikia Sociologijos katedros praktikos vadovui ataskaitą kartu su Institucijos praktikos vadovo įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į konkrečią studento veiklą - efektyvumą, sąžiningumą, gebėjimą taikyti ir derinti žinias, vertybes ir įgūdžius ir pan.

Studentų praktikos ataskaitos ginamos paskutiniame auditoriniame užsiėmime, kurio laikas derinamas su Sociologijos katedros praktikos vadovu.

Galutinį įvertinimą rašo Sociologijos katedros praktikos vadovas, remdamasis:

a) institucijos vadovo įvertinimu;

b) studento parengta praktikos ataskaita ir jos gynimu;

Praktikos ataskaitos gynimas prilyginamas egzaminui ir vertinamas pagal 10-balę skalę.

Praktikos ataskaitos struktūra (tai yra rašto darbas, aprašantis tyrimą, veiklą, paslaugų organizavimą ir pan.):

1. Įvadas (jame išdėstomi praktikos pasirinkimo motyvai, tikslai, pristatomas praktikos planas);

2. Institucijos pristatymas (glaustas aprašymas įstaigos, kurioje atliekama praktika: darbuotojai, struktūra, teikiamos paslaugos, klientai, taikomi tiriamojo-analitinio darbo metodai);

3. Atliktos veiklos aprašymas (jau išsamiai aprašoma praktikos metu atlikta veikla, spręstos tyrimo problemos, gauti rezultatai ir išvados);

4. Apibendrinimas (glaustai aptariama visa praktika, daromos dalykinės ir organizacinės išvados, pateikiamos rekomendacijos);

5. Priedai (pridedami praktikai svarbūs dokumentai, studento parengti ir praktikos metu naudoti aprašai, protokolai, metodikos, rezultatai).

Apgintos ataskaitos saugomos VU Sociologijos katedroje 5 metus.

Studento (praktikanto) ir institucijos praktikos vadovo nesutarimai sprendžiami kartu su Sociologijos katedros praktikos vadovu. Studento ir Sociologijos katedros praktikos vadovo nesutarimai ar konfliktai sprendžiami  Sociologijos katedroje arba VU Filosofijos fakulteto Apeliacijų komisijoje. Sociologijos magistrantūros praktikos organizavimo ir atlikimo tvarka.

Pagal Sociologijos magistrantūros studijų programą tiriamojo darbo praktika yra privalomas dalykas. Praktika atliekama nuo vasario 4 d. iki balandžio 30 d. ir sudaro iš viso 160 val.

Praktikos trukmė: institucijoje 144 val./semestrą, auditorijoje/individualiai 16 val./semestrą (6 kreditai).

Praktikos planas

Sociologijos magistrantūros trišalė praktikos sutartis

Aktualu

Studijas reglamentuojantys dokumentai

Paskaitų tvarkaraščiai

Sužinokite daugiau

Prof. Zenonas Norkus: ar jau atėjo pasaulinių karantinų amžius?

Prof. Zenonas Norkus: Karantinas – praktinis nacionalizmo triumfas?

Milda Pivoriūtė: Pandemija pagilina visuomenėje esančias nelygybes.

Milda Pivoriūtė: Korona virusas – mina, sprogusi rizikos visuomenėje.

Michaelas Burawoy - apie protestus Lietuvoje ir pasaulyje.

Michaelas Burawoy - apie rizikingas keliones po Sovietų Sąjungą ir šiek tiek keistus tyrimų būdus.

Profesorius Zenonas Norkus: Sociologija buvo, yra ir liks.

Sociologijos studentų tinklaraštis „Sociali Sociologija“.

Absolventai apie programą

Indrė Bielevičiūtė

Indrė Bielevičiūtė

Sociologijos magistro programoje išmokau naudoti įvairius įrankius sociologiniams tyrimams kokybiškai atlikti. Tačiau daug svarbiau buvo tai, jog šios studijos stipriai prisidėjo prie mano asmenybės augimo. Tai, ką sužinojau paskaitų dėka, savo kasdienybėje naudoju nuolatos, analizuodama visuomenėje vykstančius procesus.

Magistrą studijavau pagal individualų planą, tai leido studijuoti pagal norimą tempą, derinant studijas su kitomis veiklomis. Dėka studentais (pasi)tikinčių dėstytojų, anksti įsitraukiau į mokslinius projektus ir tapau tyrėjų komandos dalimi. Ši patirtis man buvo labai svarbi. Studijų metu žinojimas, kad esu ne viena, jog esu komandos ir tyrimo dalis, man kūrė prasmę būti akademiniame lauke.

Jūratė Litvinaitė

Jūratė Litvinaitė copy

Į Vilniaus universiteto sociologijos magistrantūros studijas stojau jau turėdama įvairios patirties – istorijos mokytojos, švietimo ekspertės bei žurnalistinės veiklos. Pažįstami klausė – kam man ta sociologija, esą, ir taip daug žinau. Atsakymo neturėjau, tik vidumi žinojau, kad visos mano žinios, visos patirtys stokoja kažkokio apibendrinančio tvirtumo, kažkokios prasminės reikšmės. Ar, tiesiog, supratimo, leidžiančio matyti įvairias mūsų gyvenamo pasaulio galimybes veiklai, kūrybai, socialiniams saitams. Besimokydama gavau dar daugiau, nei tikėjausi: sociologija atveria nepastebimus sąryšius, jungiančius mus į bendruomenes, visuomenę. Sociologija padeda ,,iššokti“ iš rutininio gyvenimo, pamatyti savo paties užsiprogramavimą bereikalingoms veikloms. Padeda rasti tvirtumą, reikalingą svarbių sprendimų priėmimui: baigusi magistrantūrą, išdrįsau išeiti iš darbo, kuriame dirbau 25 metus. Išdrįsau organizuoti profesinę veiklą kitais principais – dabar dirbu su keletu projektų, daugiausiai dirbu nuotoliniu būdu. Atsirado laiko ne beprotiškai skubėti reikalų sūkury, o ramiai stebėti, analizuoti bei reflektuoti save ir aplinką – tokiu būdu, kurio išmokau solidžiausių mano gyvenime studijų metu.

Agnė Motiejūnė

Motiejūnė foto

Sociologija man buvo tarsi naujo pasaulio, kuris, regis, visad buvo čia pat, atradimas. O magistrantūros studijos – nėrimas dar giliau ir siekis matyti, kas slepiasi po blizgiu ir žydru lagūnos paviršiumi. Kuomet panirus atsiveria visi povandeninio pasaulio mazgai, ryšiai ir gyviai – kyla daugiau klausimų, sužadinama vaizduotė ir aistra pažinti procesus ir tyrinėti. Nepriklausomai nuo to kur veda gyvenimo kelionė, sociologijos studijos palieka reikšmingus įspaudus, padedančius kiekviename tolimesniame žingsnyje turėti super galią – atrasti ir pamatyti nematomą gylį.
P.S. O jei kyla klausimų ir noro iš pirmų lūpų išgirsti apie patirtis studijose ar jų suderinimą su darbu – kviečiu drąsiai kreiptis: – mielai atsakysiu!

Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 Nanotechnologijos ir medžiagotyra
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos