FSF įvykiai

VU pasiruošęs perkrauti pedagogų rengimą – steigiamas ugdymo mokslų institutas

VU Filosofijos fakultetasVilniaus universitete (VU) pradės veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus.

Naujasis institutas suvienys VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.

„Šiuo žingsniu siekiame stiprinti pedagogų rengimą ir, žinoma, šios specialybės prestižą. Esame suinteresuoti stipriai parengtais moksleiviais, kurie turėtų gerus pagrindus tolesnėms studijoms, tačiau labai svarbu bus ir tai, kokį dėmesį šiai sričiai skirs valstybė. Gyvename nuolatinių pokyčių aplinkoje, todėl tikimės, kad studijų ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų sąveika prisidės prie žiniomis bei inovacijomis grįstos visuomenės kūrimo ir atlieps sparčiai besivystančios Lietuvos poreikius. Ypač svarbu tai, kad ketiname pasitelkti tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir patirtį rengiant savąsias pedagogų rengimo kryptis”, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano prof. A. Poviliūno, šiuolaikiniai mokytojai turėtų būti talentingi ugdymo mokslų specialistai, išlaikantys saitus su akademine bendruomene, o viena pagrindinių pedagogų rengimo bėdų yra ta, kad mokyklose dirbantys mokytojai atitrūksta nuo mokslinį žinojimą kuriančios akademinės bendruomenės.

Skaityti daugiau...

Filosofijos Trupiniai'17 [2017 04 24-28]

FsF FSMD logoBalandžio 24–28 dienomis Vilniaus universiteto  Filosofijos studentų mokslinė draugija (VU FSMD) kviečia dalyvauti renginių savaitėje „Filosofijos trupiniai'17“ – susitikimuose, paskaitose ir diskusijose, kurių tikslas – neformalus studentų ir dėstytojų bendravimas, dalinimasis ieškojimais bei atradimais ne tik tarpusavyje, bet ir su visais, besidominčiais filosofijos gvildenamais klausimais.

Renginio programa

Renginių prieiga VU FSMD Facebook paskyroje

Renginių kontaktinis asmuo:
Agnė Grigaitė
mob. tel.: 864606805
el. paštas: agne.grigaite@fsf.stud.vu.lt

Doc. A. Adler vieša paskaita „Prieraišumas: iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį“ [2017 05 03]

Gegužės 3 d. (trečiadienį) 9 val. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doc. dr. Asta Adler skaitys viešą paskaitą „Prieraišumas: iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Prof. A. Jorgenson paskaita nelygybės ir aplinkosaugos tematika [2016 05 18]

Jorgenson 2Š. m. gegužės 18 d. 11 val. kviečiame dalyvauti vizituojančio sociologijos ir aplinkosaugos profesoriaus Andrew Jorgenson (Bostono koledžas, JAV) paskaitoje „Development, Inequality, and Governance: Factors Influencing Sustainability in Regional and Global Contexts“. Paskaita vyks anglų kalba, VU Filosofijos fakulteto 201 aud. Skelbimas

Paskaitos anotacija:
In this talk I begin with a summary of my collaborative research on the effects of economic development and income inequality on carbon emissions, and how these relationships change through time. Next, I provide an introduction to the emerging area of sustainability research on the carbon intensity of human well-being, where we assess the extent to which development and inequality partially shape such socioenvironmental relationships. I provide examples of these two areas of research that focus on global samples of nations as well as studies that focus explicitly on nations in Central and Eastern Europe. I conclude by describing recent preliminary research where we investigate how forms of regional governance and macroeconomic integration influence the emissions of fossil-fuel power plants in nations throughout Central and Eastern Europe.

Skaityti daugiau...

Dr. I. Žukauskaitės vieša paskaita „Darbuotojų atranka ir šiuolaikinės technologijos: galimybės ir iššūkiai“ [2017 05 08]

Gegužės 8 d. (pirmadienį) 9 val. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros lektorė dr. Irena Žukauskaitė skaitys viešą paskaitą „Darbuotojų atranka ir šiuolaikinės technologijos: galimybės ir iššūkiai“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 204 aud.

Prof. Romas Lazutka: Baltijos šalyse pajamų nelygybė viena didžiausių

lazutkaLietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.

Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė. Pagrindinis nelygybės rodiklis – Gini – gali būti ne apie 35 proc., bet 40–45 proc., priklausomai nuo prielaidų, kaip pasikirsto pajamos iš savarankiško darbo ir verslo. Pastarosios oficialiuose pajamų nelygybės rodikliuose menkai atspindimos.

Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Skaityti daugiau...

Socialinio verslumo mokymai su Mindaugu Daniu

Mindaugas DanysVisą gegužės mėn. ir birželio 2 d. VU Filosofijos fakultete vyks Socialinio verslumo mokymai, kuriuos ves socialinis inovatorius ir socialinio verslumo ekspertas Mindaugas Danys. Mokymuose dalyvaus studentai, absolventai ir visi kiti, besidomintys socialiniu verslumu. Dalyviams mokymai yra nemokami.

Mokymo programa susideda iš 5 paskaitų šiomis temomis: Socialinis verslumas Lietuvoje ir pasaulyje, Socialinio verslo kūrimas, teisinis reglamentavimas, socialinės inovacijos, dalinimosi ekonomika ir jos modeliai, skaitmeninės socialinės inovacijos miestuose, piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir pan.

Mokymai vyks gegužės mėn. ir birželio 2 d. kartą per savaitę, penktadieniais, po 2 val., nuo 15 val. VU Filosofijos fakulteto 313 aud. Programos dalyviai, sėkmingai išplėtoję savo socialinio verslo idėją, turės galimybę dalyvauti konkurse dėl apsilankymo Yunus Socialinio verslumo centre Tiranoje (Albanija), birželio 20-25 dienomis.

Erasmus ECORLMokymų dalyviams bus išduoti pažymėjimai.

Mokymų dalyviai turi dalyvauti visose paskaitose.

Norintys dalyvauti mokymuose, kviečiami registruotis iki balandžio 24 d., užpildydami šią REGISTRACIJOS FORMĄ.

Mokymai vykdomi pagal ECORL projektą, finansuojamą Europos komisijos.

Renginio prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje.

Skaityti daugiau...

Tarptautinė Grupių santykių praktinė konferencija „Naujas žvilgsnis į lyderystę ir valdžią organizacijose“ [2017 08 18-22]

Re imagining leadership and authority 2017 FB sm

For English language please scroll down.

Š. m. rugpjūčio 18–22 dienomis vyks 8-oji Tarptautinė Grupių santykių praktinė/patirtinė konferencija „NAUJAS ŽVILGSNIS Į LYDERYSTĘ IR VALDŽIĄ ORGANIZACIJOSE“. Konferenciją organizuoja Vilniaus Universitetas  ir Tavistock Žmogiškųjų santykių institutas.

Konferencija skirta įvairių profesinių sričių dalyviams: vadybos, administravimo, socialinio darbo, švietimo, kultūros, psichologijos ir kt. Ji naudinga skirtingus vaidmenis organizacijose atliekantiems darbuotojams: vadovams, administratoriams, koordinatoriams, organizatoriams, konsultantams ir kt.

Konferencijos kalba – anglų.
Išsami informacija apie konferenciją.
Dalyvio paraiška.
Konferencijos prieiga socialiniame tinkle Facebook.
Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose (Universiteto g. 9/1, Vilnius).

Kontaktinis asmuo:
Tomas Rakovas
grupiusantykiai@gmail.com
tel.: +370 678 06610


Skaityti daugiau...

Profsąjungų vaidmuo reformų akivaizdoje. Pokalbis su doc. Rūta Žiliukaite

Žiliukaitė Rūta E. Kurausko foto smVasarį įsteigta Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesinė sąjunga, vienijanti akademinio ir neakademinio personalo narius. Apie profsąjungos įkūrimo prielaidas ir jos keliamus veikimo tikslus kalbamės su profsąjungos pirmininke Sociologijos katedros docente Rūta Žiliukaite.

Pirmą kartą istorijoje VU Filosofijos fakultete įsteigta profesinė sąjunga. Kokios aplinkybės paskatino šios profsąjungos atsiradimą ir kokius išskirtumėte pagrindinius jos veikimo tikslus?

Profesinę sąjungą įsteigti paskatino perpildyta kantrybės taurė: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ne vienerius metus besikaupusios problemos, tokios kaip itin menki dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, dideli krūviai, mažas mokslo finansavimas ir pan., pastaraisiais metais tapo sunkai bepakeliamos. Deja, ir mūsų universitete, pelnytai besididžiuojančiame pirmavimu, šios tendencijos įgyja nuo pedagoginio ir mokslinio darbo atstumiančius pavidalus. Situaciją dar labiau komplikavo Lietuvos mokslo sistemoje ir universitete pradėtos reformos, kurios kartais atrodo bloginančios ir taip prastą dirbančiųjų šioje sistemoje padėtį. Išjudinti įsisenėjusių problemų bei reformų projektų ir pajutę, kad nepasitenkinimas yra kolektyvinis, nebeabejojome, kad turime ryžtis steigti profesinę sąjungą.

Pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – tapti aktyviais dialogo dėl mūsų universitete ir Lietuvos mokslo sistemoje vykdomų reformų dalyviais, galinčiais greitai susitelkti ir veikti išvien situacijose, kai darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės yra pažeidžiamos ar ignoruojamas reformų socialinis kontekstas.

Įsteigėme organizaciją ne tam, kad priešintumėmės mokslo ir studijų kokybės gerinimui Lietuvoje ir mūsų universitete – ji mums visiems taip pat rūpi. Tačiau tai, ką mes kartais girdime viešojoje erdvėje, visiškai nepelnytai mus žeidžia. Pagrindinė mokslininkams siunčiama žinutė, atrodo, yra ta, kad jūsų kuriamas mokslas yra bevertis, o pagrindinis aukštojo mokslo reformų tikslas turėtų būti visais įmanomais būdais priversti dirbti keliskart uoliau ir stropiau. Tokia žinutė yra siunčiama pervargusių ir išsekusių žmonių bendruomenei. Esame įsitikinę, kad pagrindinė mūsų mokslo atsilikimo ir studijų kokybės problemų priežastis yra menki mokslininkų atlyginimai, verčiantys juos dirbti keliuose darbuose iš karto, taip pat skurdus ir nenuoseklus mokslinių tyrimų finansavimas.

Kadangi VU Filosofijos fakultete yra susitelkę daug specialistų, turinčių stiprius kiekybinių ir kokybinių socialinių duomenų analizės įgūdžius, nestokojame kompetencijų ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į argumentais paremtą diskusiją siekdami, kad siūlomi ir priimami sprendimai būtų grindžiami ne pavieniais, itin vienpusiškai ir neobjektyviai situaciją aprašančiais rodikliais, o patikimais, pagrįstais ir visapusiškais duomenimis apie dėstytojų ir mokslininkų veiklos socialinį ir ekonominį pobūdį bei kontekstą.

Skaityti daugiau...

Prof. A. Bagdonas apie protinį skurdą, tautos deintelektualizacijos padarinius ir švietimą

Albinas BagdonasJūsų dėmesiui pristatome VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesoriaus Albino Bagdono naujausius tekstus, gvildenančius žmogaus ir jo proto prigimties, tautos deintelektualizacijos ir proto skurdo padarinių (tokių kaip turtinė nelygybė), valstybės valdymo ir universitetų vaidmens visuomenėje bei jų pertvarkos klausimus:

"Kraštutinio liberalizmo visuomenėje (iš tikro tokioje ir gyvename) galioja savanos principas: gudresnis pasiima daugiau, mažiau gudrus – mažiau. (...) Tačiau jau akmens amžiuje į žmogaus elgesio (vadinasi, ir proto) mechanizmą buvo įkomponuota ir egoizmui priešinga tendencija – altruizmas – pagelbėti gentainiui ar kitam žmogui. Disbalansas tarp egoistinių ir altruistinių tendencijų akivaizdus: Lietuvoje nelygybė (pvz., Gini koeficientas ar kvantinis nelygybės rodiklis) viena didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", – teigia prof. A. Bagdonas.