Socialinė politika

Absolventai apie studijų programą

Vilma Ražauskienė

Studijuojant Socialinę politiką, katedros dėstytojai paliko įspūdį ne tik dėl aukštos kompetencijos, bet ir išsiskyrė nuolankumu. Bhagavadgytoje, viename iš Rytų filosofijos perlų, tarp kitų žinojimo požymių vardinami nuolankumas, nesikėlimas į puikybę, paprastumas, pakantumas (BG13.8-12). Trumpai tariant, tai reiškia, kad išties įgiję žinias asmenys pasižymi šiomis savybėmis. Priešingu atveju, sakoma, kad jie skendi neišmanyme. Taigi nuoširdžiai džiaugiuosi galėjusi mokytis iš savo srities profesionalų, tebestovinčių ant žemės abiem kojomis. Skaityti visą Vilmos istoriją.

Donata Telišauskaitė-Čekanavičė

Žmonės manęs dažnai klausia, kas yra socialinė politika? Atsakau juokaudama, socialinės politikos praktikai bando „padaryti pasaulį gražesnį!“. O jeigu rimtai, tai mokslas, kuriuo siekiama rasti / sukurti geriausius socialinių problemų sprendimus. „O kas ta socialinė problema?“,– tokį gaunu klausimą atgal. Bendrai, socialinių problemų gali būtų įvairių, pvz., užimtumo stoka, neįgaliųjų integracijos problemos, šeimos ir darbo derinimo nebuvimas, skurdas, nelygybė, tai problemos, kurios aprėpia didelę asmenų, o ne pavienių, dalį.

Labai džiaugiuosi, kad turėjau ir vis dar turiu galimybę gilintis į socialinės politikos lauką. Tai man suteikė galimybę kritiškiau vertinti politikos sprendimus, susijusius su socialine sritimi. Be to, nuo mažens norėjau padėti žmonėms, tad manau socialinė politika puikiai man padeda vykdyti mano užsibrėžtą tikslą. Naudojant universitete įgytas žinias, kartu su kolegomis sukūriau socialinį verslą – Senjoro. Tai lankomosios priežiūros paslaugos neįgaliesiems ir senjorams, kuriomis siekiama ne tik pasirūpinti asmenų baziniais poreikiais, tačiau akcentuojama socializacija, didinamas pagyvenusių asmenų užimtumas, skatinamas mokymąsi visą gyvenimą, be to, veikloje naudojamos socialinės inovacijos, o gautas pelnas reinvestuojamas pagalbai nepasiturintiems senjorams. O šiuo metu šiai organizacijai vadovauja kita, socialinės politikos absolventė, o aš savo įgytas žinias pritaikau socialinio draudimo srityje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kurdama įstatymų pakeitimus, spręsdama iškilusias problemas ir ieškodama sprendimų, kurie padėtų žmonėms. Tad jeigu, kada nors pagalvojote, kad ši sritis yra visiška biurokratija, tikrai klystate, mano nuomone tai ilgas, kūrybinis procesas, kuris iš tiesų labai įdomus ir svarbiausia, turintis kilnių tikslų!

Violeta Vilkoitytė

Esu Socialinės politikos magistrantūros programos absolventė. Dar studijų metu įsidarbinau LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Čia turėjau galimybę taikyti studijų metu įgytas žinias analizuojant socialinės politikos procesus, remtis teorijomis, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Atsidūrusi visuomenės gerovės kūrimo mechanizme suvokiau kaip nelengva atliepti visų socialiai pažeidžiamų žmonių poreikius, tinkamai paskirstyti resursus. Ir kartais kaip svarbu į rankas įbrukti meškerę ir įrodyti, kad gavę žuvį jie bus sotūs vieną dieną, o gavę įrankį ir tinkamai jį panaudoję – visą gyvenimą. Socialinė politika visai kaip Platono olos alegorija, vis bandoma vesti į šviesą, į gerovę, padėti ištrūkti ir parodyti, kad gali būti kitaip... Geriau.

Tautvydas Vencius

Socialinės politikos 2017 m. bakalauro, 2019 m. magistro alumnas.

Kai 2013 m. po mokyklos baigimo susidomėjau socialinės politikos studijomis ir įstojau į bakalauro pakopą, net nenumaniau, kad šis pasirinkimas lydės mane turbūt visą gyvenimą. Socialinės politikos magistro studijose labai įsiminė, kad susirinko tik motyvuoti, tikrai socialine politika besidomintys žmonės, todėl studijų diskusijos kartais užsitęsdavo iki vėlaus vakaro. Džiugu, kad kiekvienas studijavęs atrado savo kelią, kuris grįstas socialinės politikos praktikos ir teorijos pagrindais.

Pats dar bakalauro studijų metu pradėjau dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, dirbau ten ir magistro studijų metu, todėl studijos buvo puikus būdas gauti idėjų darbui, o darbas – studijoms. Mano nuomone, socialinės politikos aktualumas visuomenėje tik didės, nes socialinių problemų spektras darosi vis įvairesnis, čia vis labiau reikia duomenimis ir mokslu paremtų praktinių sprendimų, socialinių inovacijų. Juo labiau, kad socialinė politika tampa ir vis labiau globali, ieškoma sprendimų ir tokių instrumentų, kurie būtų aktualūs daugeliui šalių.

Tiek darbinėje, tiek mokslinėje veikloje, gilindamasis į pažeidžiamų visuomenės grupių problematiką, nusprendžiau šį kelią tęsti ne tik praktiškai, bet ir ieškoti tam mokslu pagrįstų sprendimų, todėl iškart po magistro studijų įstojau į sociologijos doktorantūros studijas Lietuvos socialinių tyrimų centre ir šiuo metu esu šio centro Socialinės gerovės instituto doktorantas.

Manau, kad visai nesvarbu, kur iš universiteto pasuka socialinės politikos absolventų keliai – ministerijas, nevyriausybines organizacijas, atgal į universitetą ar kitas sau mėgstamas veiklas – socialinės politikos pasaulis praktikui – neaprėpiamas, tyrėjui – neišsemiamas. Negrąžinamai įtraukia pažinimo troškimas, jaudina nuostabos jausmas, nekasdienių atradimų klodai. Būtent todėl socialinės politikos studijos gali tapti ir prasmingu mūsų gyvenimo pašaukimu.

Ulijona Kaklauskaitė

Socialinės politikos magistro studijos man buvo ypač malonus ir lauktas sugrįžimas į universitetą po 10 metų pertraukos. Bakalaurą studijavau VU TSPMI, o po studijų išvykau į Italiją, kur dirbau aplinkosaugos ir sveikos gyvensenos srityje. Po septynerių metų, išsiilgusi šeimos ir Lietuvos, grįžau į Vilnių ir pajutau, kad vėl noriu mokytis. Pasirinkau socialinės politikos studijas gan nedaug apie jas žinodama. Iš ankstesnių studijų patirties žinojau, kad mane ir toliau labai domina politikos mokslai, o po metų trukmės „Erasmus“ mainų Bolonijos universitete tapo aišku, kad ypač aktuali atrodo „socialinė“ jų pusė. Nors nebuvau tikra, ko laukti iš socialinės politikos magistro studijų, dabar galiu tvirtai pasakyti, kad jaučiuosi laimėjusi loterijoje. Interviu su Ulijona Kaklauskaite.