Turkų kalbos centras

 ATSI atsklanda TKC b

 

%MCEPASTEBIN%
Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2025

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!

PAA pamoku ciklas 2025 Beinorius Indija  

1. Apie Azijos pažinimo raidą
     (Prof. dr. Audrius Beinorius)

Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis saugumo regionas bei moderniosios kultūros avangardas. Todėl pamokoje glaustai pažvelgsime Azijos studijų atsiradimą lėmusius veiksnius, į jų istoriją ir dabartį. Bandysime atsakyti į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko krikščionių misionieriams, pvz., lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais ir kokie nauji žinių prioritetai vyrauja mūsų dienomis? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose?

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 5 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

PAA 2025 Kinija 320 1

 

2. Jaunimo kultūra šiuolaikinėje Kinijoje
     (Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Pastaruoju laikotarpiu mus pasiekia labai įvairi ir prieštaringa informacija apie Kinijos jaunimą – jo priklausomybę nuo interneto, nenorą dirbti, patriotiškumą, vienišumą. Todėl kyla klausimas, ar ir kuo jis skiriasi nuo Vakarų jaunimo? Ar jis paklusnesnis ir apolitiškesnis? Ar vienišesnis? Ar labiau vartotojiškas ir priklausantis nuo išmaniųjų technologijų? Galų gale – ar kinų jaunimui tinka tie svarbiausi epitetai, kuriais Vakaruose apibūdinami jauni žmonės – maištingumas, laisvės siekis, revoliucingumas, noras keisti pasaulį, savo lytinės ir kultūrinės tapatybės paieškos, savęs išreiškimas pop muzikoje ir madingoje aprangoje? Į šiuos klausimus bus siekiama atsakyti paskaitoje. Joje taip pat bus aptariamos istorinės dabartinio jaunimo kultūros ištakos, tėvų įtaka vaikų gyvenimui, jaunimo bendravimo ypatumai, mados ir Kinijos valdžios rūpinimasis jo saviraiška bei morale.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 12 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

PAA 2025 Musulmonu etika 320  

3. Musulmonų etiketas
     (Jaunesn. asist. Maritana Larbi)

Etiketas – tai bendravimo ir elgesio taisyklės. Kitoniškos kultūros elgesio normos kartais gali sukelti prieštaringas emocijas – pavyzdžiui, Vilniaus centre pamačius ant kilimėlio besimeldžiantį musulmoną. Paskaitoje aptarsime įvairias musulmono etiketo normas: bendravimo, stalo etiketą bei laiko sampratą islame.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 19 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

PAA 2025 Turkija 320 jpg  

4. Istoriniai Anatolijos sluoksniai arba ką galime atrasti Turkijoje?
     (Asist. dr. Šarūnas Rinkevičius)

Turkijoje šiandien jau yra apsilankę išties daug lietuvių, tačiau apie šią valstybę Lietuvoje įprastai nėra žinoma daug. Paskaitą pradėsime nuo įvadinio susipažinimo, kokia yra turkų kalba ir kodėl šioje valstybėje prieš šimtmetį buvo įgyvendinta rašto reforma, o vėliau pereisime prie istorinės-pažintinės kelionės po Anatolijos istorinių klodų apžvalgos įvertinant, kokių įvairių laikotarpių istorinių paminklų galime atrasti šiandieninėje Turkijoje ir kokias istorines bei kultūrines skirtingų laikmečių detales jie atskleidžia.

Apie dėstytoją: Asistentas dr. Šarūnas Rinkevičius yra Artimųjų Rytų regiono tyrėjas ir dėstytojas. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. 

Pamoka vyks 2025 m. kovo 26 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

PAA Taivanas 320 1  

5. Taivano maisto ir gėrimų kultūra
     (Jaunesn. asist. Balys Astrauskas)

Rytų Azijos regionas pasižymi viena didžiausių kulinarinių įvairovių, o Kinijos ir Japonijos virtuvės visame pasaulyje laikomos vienomis populiariausių. Taivano sala, istoriškai buvusi kinų, japonų ir Vakarų politinių galių susikirtimo kryžkelėje, pasižymi unikalia kulinarine įvairove. Paskaitoje susipažinsime su spalvinga Taivano kulinarine tradicija bei jos istorine raida ir apžvelgsime, kaip maistas bei gėrimai tampa etnokultūrinės formavimo ir raiškos priemone, o neretai ir minkštosios galios priemone ir kultūriniu eksportu: nuo dar pačią Anglijos karalienę Viktoriją sužavėjusio ypatingo taivanietiško ulongo, iki bene viso pasaulio širdis ir skrandžius pavergusio burbulinės arbatos gėrimo ar, atrodytų, sunkiai suderinamus skonius savyje apjugiančių gua bao bandelių. Kokia kultūrinė maisto svarba Taivane? Kiek kiniška, kiek japoniška, o kiek savita yra Taivano virtuvė? Šiuos ir kitus ne ką mažiau intriguojančius klausimus aptarsime pamokoje.

Apie dėstytoją: Balys Astrauskas yra sinologijos studijų dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Taivano hakka protėvių garbinimo liaudies religines praktikas. Dėstomi dalykai: Kinijos istorijos, literatūros ir kultūros tematika.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 2 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

PAA 2025 Koreja 320  

6. Korėja tarp tradicijos ir modernumo: kaip praeitis formuoja dabartinę visuomenę?
     (Jaunesn. asist. Jevgenija Driuk)

Pietų Korėja – šalis, kuri turi vieną iš sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje ir kuriai pavyko įgyvendinti vadinamąjį „ekonominį stebuklą“. Būtent čia kuriamos pažangiausios pasaulio technologijos, čia yra greičiausias internetas, čia gimė pasauliniai prekių ženklai, tokie kaip „Samsung“, „Hyundai“ ir „LG“. O gal esate girdėję, kad Korėja yra pasaulio lyderė kibernetiniame sporte, o jos populiarioji kultūra jau seniai užvaldė ne tik Aziją, bet ir visą pasaulį? K-pop, korėjietiški serialai, korėjietiška kosmetika ir maistas – apie tai žino ir kalba visi – net tie, kurie niekada nesidomėjo Azija.

Tačiau štai kas įdomu – šalis, kuri diktuoja pasauliui naujausias technologijų ir kultūros tendencijas, vis dar išlieka giliai įsišaknijusi savo tradicijose. Moderniausi dangoraižiai ir išmanūs miestai egzistuoja kartu su senovinėmis šventyklomis, o futuristinės technologijos – su ritualais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Korėjiečiai, nors ir gyvena viename iš labiausiai urbanizuotų pasaulio regionų, vis dar vadovaujasi konfucianizmo principais, griežta socialine hierarchija ir pagarba vyresniesiems.

Kaip keičiasi bendravimas su draugu, jei po daugelio metų jis tampa aukštu vadovu? Kodėl korėjiečių kalboje egzistuoja tiek daug pagarbos formų, priklausomai nuo pašnekovo amžiaus ir statuso? Kodėl net moderniuose butuose korėjiečiai renkasi tradicinę grindų šildymo sistemą ondol? Kaip darbo vietoje jaučiasi jaunesni darbuotojai, jei negali palikti biuro patalpų anksčiau nei jų vadovas?

Apie dėstytoją: Jevgenija Driuk yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, jaunesnioji asistentė ir doktorantė, tirianti šiuolaikinę Pietų Korėjos visuomenę ir kultūrą, literatūrą, šeimos ir lyčių santykių transformaciją visuomenėje. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 9 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

PAA pamoku ciklas 2025 Ignotas  

7. Kokie yra šių dienų japonai?
      (Jaunesn. asist. Mindaugas Ignotas)

Ką reiškia būti japonu mūsų dienų pasaulyje? Kuo dabartinė japonų karta skiriasi nuo savo tėvų ir senelių, o kuo į juos vis dar panašūs? Pamoka apie japonų tapatumą, būdą ir jų kaitą laiko tekmėje.

Apie dėstytoją: Mindaugas Ignotas yra japonologijos dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Japonijos visuomenę ir kultūrą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos visuomenės studijos

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 16 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

PAA pamoku ciklas 2025 Dolinina 3  

8. Šokio žingsniu per Aziją
     (Asist. dr. Kristina Dolinina)

Šioje pamokoje leisimės į kerinčią kelionę per įvairias Azijos šalių šokio, muzikos ir teatro tradicijas, ypatingą dėmesį skirdami Pietų Azijai ir Indijai. Susipažinsime su skirtingais šokio stiliais – nuo klasikinio Bharatanatyam ir grakštaus Kathak iki energingo Bhangra bei spalvingo Bolivudo šokio. Aptarsime šių šokių kilmę, jų simboliką, kultūrinę reikšmę ir vaidmenį visuomenėje. Analizuosime, kaip šokis pasakoja istorijas, perteikia emocijas ir jungia bendruomenes. Ši pamoka leis geriau suprasti Pietų Azijos performatyvių tradicijų įvairovę bei jų įtaką šiuolaikinei kultūrai.

Apie dėstytoją: Asistentė dr. Kristina Dolinina yra indologė, tirianti hindi kalbą ir literatūrą, Indijos kultūrą ir klasikinį šokį. Dėstomi dalykai: Hindi kalba ir literatūra, Pietų Azijos literatūra, Performatyvios tradicijos Pietų Azijoje.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 30 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

     

 

Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2024

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!

AA 01a 24  

1. Apie Azijos pažinimo raidą
     (Prof. dr. Audrius Beinorius)

Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis geopolitinis taškas bei moderniosios kultūros avangardas. Pamokoje glaustai pažvelgsime į Azijos studijų atsiradimą lėmusius veiksnius, jų istoriją ir dabartį. Bandysime atsakyti į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Kur vedė šilko kelias? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko pirkliams ir krikščionių misionieriams, pavyzdžiui, lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais ir kokie nauji žinių prioritetai vyrauja dabartyje? Kuo reikšmingas perėjimas nuo „kalbos ir teksto“ prie „kasdienės žmonių tikrovės“? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose?

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2024 m. kovo 13 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

AA 06 03  

2. Kelionė po Indijos kalbų labirintus
     (Lekt. Gabija Nomeda Vosyliūtė)

Pietų Azija, o ypač Indija, yra įvairiausių religijų ir skirtingų kultūrų katilas. Tačiau daugeliui žinoma, kad būtent kalbos labiausiai padeda atverti duris į nepažintus kultūrų klodus, suprasti kitą. Tad šioje pamokoje, aptarę Indijos kalbų įvairovę, įsigilinsime į regione dominuojančią hindi kalbą, jos istoriją ir rašto sistemą. Sužinosime, kaip išmokus vien tik ją, lengvai susišnekėsite net dvejomis kalbomis ir kokius šios kalbos žodžius kasdien vartojame apie tai net nesusimąstydami.

Apie dėstytoją: Gabija Nomeda Vosyliūtė yra indologė, Indijos ir Pietų Azijos studijų specializacijos lektorė, Azijos menų centro direktorė. Dėstomi dalykai: Hindi kalba, Pietų Azijos literatūra.

Pamoka vyks 2024 m. kovo 20 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

AA 07 24  

3. Ką valgo kinų mirusiųjų sielos? Kinų religijos ypatumai
     (Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Kam kinų mirusiųjų sieloms ir dievybėms reikalingas maistas bei pinigai? Kuo skiriasi maisto patiekimas protėvių sieloms, dievybėms ir piktosioms dvasioms? Ar tikrai kinai labai bijo piktųjų dvasių ir kaip nuo jų saugosi? Kaip kinai supranta mirtį ir jai ruošiasi? Į šiuos ir kitus klausimus bus atsakyta šioje pamokoje, kurioje taip pat bus aptariamos svarbiausios kinų religinės tradicijos, jų santykis ir kinų santykis su dievybėmis, religijos vieta kinų gyvenime.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2024 m. kovo 27 d. 17. val. Prašome registruotis čia

AA 02a 24  

4. Avies medžioklė prie Rašiomono vartų arba keletas punktų apie šiuolaikinę japonų literatūrą
      (Jaunesn. asist. Jurgita Ignotienė)

Šioje pamokoje kviesime pasižvalgyti po šiuolaikinės japonų literatūros plotus: susipažinsime su svarbiausiais japonų literatūros autoriais, užmesime akį į reikšmingiausius kūrinius, pamėginsime neįsipainioti į rašytojų tarpusavio ryšių tinklus, neužsisėdėti Ginzoje drauge su Osamu Dazai ir neužsibūti „konbinyje“ su Sayaka Murata. Ir gal pavyks sumedžioti avį – suprasti, kuo japonų literatūra savita, o kuo panaši į mūsiškę.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra.

Pamoka vyks 2024 m. balandžio 3 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AA 08 24  

5. Turkija: žinoma ir nežinoma
     (Lekt. Natela Statkienė)

Ar Turkija jums asocijuojasi tik su paplūdimio atostogomis? Norite sužinoti daugiau apie įspūdingą Turkijos kultūrą ir tradicijas? O gal įdomu išgirsti ne tik apie garsius lankytinus objektus, bet ir apie paslaptingas, mažiau žinomas Turkijos vietas? Pasiruoškite išplėsti savo žinias ir atrasti šios šalies įvairovę! Pamokoje bus papasakota daug įdomių ir linksmų detalių apie Turkiją – tyrinėsime ne tik garsius Turkijos istorinius paminklus, bet ir mažiau žinomas, tačiau ne mažiau įdomias vietas ir faktus. Kviečiame iš naujo atrasti šią nuostabią šalį ir praplėsti savo suvokimą apie Turkijos kultūrą ir tradicijas.

Apie dėstytoją: lektorė Natela Statkienė yra turkologė, Artimųjų Rytų studijų dėstytoja. Dėstomi dalykai: Turkų kalba, Turkų kalbos žodžių daryba ir morfologija, Artimųjų Rytų kultūros bruožai.

Pamoka vyks 2024 m. balandžio 10 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AA 03 24  

6. Taivano etninės grupės ir jų kultūra
     (Jaunesn. asist. Balys Astrauskas)

Paskaitoje pažvelgsime į Taivano etnokultūrinę įvairovę ir jos istorinę raidą. Nors bene visi iš 24 milijonų Taivano gyventojų puikiai susikalba bendrine kinų (mandarinų) kalba, Taivanas etninių ir kultūrinių tapatybių gausa yra itin kompleksiška ir nevienalytė visuomenė, o šiame daugiasluoksniškume slypi ir erdvė konfliktams. Jau daugiau nei 10 tūkstančių metų saloje gyvenančios austroneziečių autochtonų gentys patyrė stiprią kelis kartus pasikeitusių kolonistų priespaudą, o nuo XVII a. iš žemyninės Kinijos ten keltis pradėjusios kinų hokkien ir hakka bendruomenės tiek japonų valdymo, tiek ir XX a. 6–9 dešimtmečiais trukusios Nacionalistų partijos (Guomindango) diktatūros metais nukentėjo nuo griežtos asimiliacinės politikos. Šiandieninėje demokratinėje ir pliuralistinėje Taivano visuomenėje lokalios tapatybės išgyvena renesansą, tačiau jis neišvengiamai susiduria ir su iššūkiais.

Apie dėstytoją: Balys Astrauskas yra sinologijos studijų dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Taivano hakka protėvių garbinimo liaudies religines praktikas. Dėstomi dalykai: Kinijos istorijos, literatūros ir kultūros tematika.

Pamoka vyks 2024 m. balandžio 17 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AA 05 24  

7. Islamo etika: lyčių ir kartų santykiai
     (Jaunesn. asist. Maritana Larbi)

Islamas formuoja savo etines ir moralines vertybes remiantis konkrečiais islamiškais šaltiniais, t.y. Koranu ir pranašo Muchamedo tradicija. Pamokoje aptarsime, kaip tai atsispindi formuojant elgesio normas tarp lyčių bei kartų ir kaip tai vyksta kasdieniniame gyvenime.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2024 m. balandžio 24 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia 

AA 04a 24  

8. „K in K-pop“: korėjietiškos pop muzikos raida
     (Lekt. Glorija Kliokytė)

Kaip ir kada susiformavo K-pop? Kokie šio muzikos žanro išskirtinumai? Šioje pamokoje trumpai apžvelgsime korėjietiškos populiariosios muzikos raidą nuo 60-ųjų iki dabar. Sužinosime, kaip istoriniai įvykiai bei globalizacija paveikė muzikos industriją šalyje ir ką iš tiesų galime vadinti K-pop.

Apie dėstytoją: lektorė Glorija Kliokytė yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, tyrinėjanti Korėjos tradicinę ir šiuolaikinę muziką bei tarpkultūrinius santykius tarp Pietų Korėjos ir Japonijos. Dėstomi dalykai: Korėjos istorija, Korėjos populiarioji kultūra.

Pamoka vyks 2024 m. gegužės 8 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia 

     

 

Skaityti daugiau

International Symposium: Streaming in the Global South

Institute of Asian and Transcultural Studies, Vilnius University, Lithuania

Vilnius, 18-20 January 2024

The Institute of Asian and Transcultural Studies (Vilnius University) and the Centre for Creative and Cultural Practice (University of East London) invite proposals for conference papers on streaming and video online distribution in the Global South.

The rise of streaming in the Global South offers an opportunity to explore in a grounded but multidimensional way changes in the national cinemas of the Global South. Across Asia, the MENA region, Africa and Latin America powerful clusters of film production have tended to stifle local production. For decades they have monopolised national markets with films that have functioned simultaneously as a shared medium and a modern form of cultural colonisation. Today the operation of streaming platforms is beginning to destabilise this configuration, enabling the circulation of films from a wide range of countries that, until recently, were confined to their domestic market. What is the impact of video online distribution (VOD) on filmmakers working in Asia, the MENA region, Africa or Latin America? What kind of exchange does streaming technology make possible between filmmakers and audiences from the Global South?

Existing research tends to examine VOD as an industrial complex through a political economy of the media approach within which films’ content, aesthetics and regional address are marginal concerns. It also focuses exclusively on a small number of global, corporate operators, ignoring wholesale the undergrowth of local, language-specific VOD platforms that operate in individual countries and regions. Third, much research of VOD focuses on the Global North and the flow of large budget productions from there to the South. We are interested instead in papers that examine VOD as a form of distribution, exhibition or new mode of film production in any country or region of the Global South. We especially welcome papers that foreground a Global South-centred perspective, focusing on the flow of Asian, Arab, African or Latin American content either within these regions, or from there globally and into the North.

Questions papers may want to address are:

• How is VOD shaping national cinema within the Global South?
• How has the rise of VOD in the Global South altered the political economy and generic conventions of filmmaking and/or television production in specific countries?
• How do Global South filmmakers move within the limits imposed by this new configuration?
• What kind of possibilities VOD affords to filmmakers in the Global South?
• How does VOD shape the films they make?
• Are there shared traits across different countries or regions in the Global South?
• What is the role of VOD in the circulation of independent work by filmmakers based in the Global South?
• What is the role of VOD in the circulation of politically engaged filmmaking?
• How important are hyper-local VOD platforms?
• How important are YouTube and Facebook as means to circulate independent, low-budget or banned films?
• What is the impact of VOD on piracy?
• What forms of transnational dialogue does the streaming of films and web series enable?
• What kind of coproduction and/or collaboration may VOD make possible across borders?
• Do corporate VOD companies promote the work of filmmakers from the Global South, and if so, how?
• What are the working and contractual conditions imposed on creative filmmaking labour from the Global South?
• How do audiences from the Global South access VOD platforms?
• How do audiences from the Global South watch streamed content?
• To what an extent does VOD-circulated or -produced content participate in countering dominant representations of race, gender, sexuality, nation, class, religion, etc.?
• How important are dubbing and/or subtitling?
• What is the role of diasporic communities in shaping and sustaining the operation of VOD platforms?

Programme    Poster

Regrettably we are unable to offer speakers funding towards travel, accommodation or subsistence.
This symposium is funded by the AHRC (UK).

Call for Papers

Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2023

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje. Registruotis galite čia!

AAPC 01 01 2023  

1. Apie jogos sampratą Indijoje ir Vakaruose
     (Prof. dr. Audrius Beinorius)

Kas gi yra jogos praktika, nūnai tapusi tokia populiari ir Lietuvoje, kurioje viešai minima Tarptautinė jogos diena? Pamokoje glaustai apžvelgsime jogos teorijos ir praktikos istoriją nuo seniausių laikų iki pat mūsų dienų. Pabandysime išsiaiškinti, kokios yra jogos pratybų ištakos ir kokia jos vieta religinėje Indijos kultūroje? Ar joga yra sekuliari sveikatingumo sistema, ar sudėtinė hinduizmo religijos dalis? Kaip ir kada ji atkeliavo į Vakarus ir kokius naujus pavidalus čia įgavo? Galiausiai, kokios jogos praktikos formos yra žinomos Lietuvoje? Šie ir kiti panašūs klausimai bus aptariami pamokoje.

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2023 m. kovo 8 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

AAPC 02 01 2023  

2. Kinijos kultūra: vienybė įvairovėje ar įvairovė vienybėje?
     (Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Ar užtenka pasivaikščioti po Pekiną ir Šanchajų, aplankyti Uždraustąjį miestą (Imperatoriaus rūmus) bei Šanchajaus televizijos bokštą, kad pažintume Kiniją? Ar geriau keliauti į kokį nors kaimą Kinijoje, kuriame gyvena tautinės mažumos, o gal – į Vidinės Mongolijos stepes, ar į Kinijos „Las Vegas“ vadinamą Makao? Kur yra ta tikroji Kinija? O kuo skiriasi Sičuan ir Kantono regionų kinų restoranai, kurių apstu Vakarų miestuose? Ar tikrai visos kiniškos šventyklos yra labai panašios? Ar užtenka mokėti bendrinę (oficialią) kinų kalbą, kad galėtume susikalbėti su bet kuriuo jos gyventoju ar net Pekino taksistais? Pamokoje kaip tik ir bus bandoma atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, kad parodyti Kinijos kultūros įvairovę (jos geografijos, etnoso, maisto, kalbos, religijos, architektūros). Taip pat bus kalbama, kas gi vienija šią įvairovę, ir kiek ta vienybė svarbi jos pažinimui bei suvokimui.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2023 m. kovo 15 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

AAPC 03 02 2023  

3. Kinų rašto galia
     (Lekt. Vaidotas Bačianskas)

Kiniški hieroglifai yra kinų kultūros kodas, todėl susipažinti su jais reiškia padėti pamatus kinų kultūros suvokimui. Šioje pamokoje kviečiame susipažinti su turtinga kinų rašto istorija, nuo senųjų dinastinių laikų iki išmaniųjų telefonų eros. Sužinosime, kaip hieroglifai veikia, kaip jie rašomi, kokią rolę atliko Rytų Azijos istorijoje ir net pabandysime paskaityti tekstą, parašytą senąja kinų kalba.

Apie dėstytoją: Lektorius Vaidotas Bačianskas yra sinologas, kinų kalbos ir kultūros specialistas. Dėstomi dalykai: Kinų kalba.

Pamoka vyks 2023 m. kovo 22 d. 17. val. Prašome registruotis čia

AAPC 14 02 2023  

4. Korėjos maisto kultas: kaip per maistą pažinti kultūrą ir tradicijas
      (Lekt. Jevgenija Driuk)

Korėja yra šalis, kurioje vietoj „Kaip sekasi?“ klausia „Ar pavalgei?“ Šalis, kurioje gimė ir globaliai išpopuliarėjo vaizdo įrašų žanras, vadinamas „mokpang“, rodantis žmones, kurie suvalgo didelį kiekį maisto. Šalis, kurioje serialuose pagrindinis veikėjas visada valgo, kad susitvarkytų su savo jausmais, o žodis „skanus“ gali daug pasakyti ne tik apie maisto skonį, bet ir apie šalį. Maistas Korėjoje yra daugiau nei valgymo procesas. Maistas gali daug papasakoti apie Korėjos kultūrą, tradicijas, etiketą ir istoriją, parodyti pasaulį korėjiečių akimis. Korėjiečių susidomėjimas maistu jau vadinamas kultu ir kruopščiai nagrinėjamas mokslininkų iš viso pasaulio.

Apie dėstytoją: Lektorė Jevgenija Driuk yra korėjiečių kalbos, literatūros ir Korėjos kultūros specialistė. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba.

Pamoka vyks 2023 m. kovo 29 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AAPC 12 01 2023  

5. Turkija: kalba, miestai ir istorija
     (Jaun. asist. Šarūnas Rinkevičius)

Turkija lietuvių kelionių geografijoje užima labai svarbią vietą, tačiau apie šią šalį paprastai nėra žinoma daug. Kokia kalba ten kalbama ir kodėl prieš šimtmetį buvo įvykdyta rašto reforma? Koks Stambulas buvo seniau ir koks yra dabar? Kokie yra kiti svarbiausi miestai ir kokias kultūrines bei istorines detales jie atskleidžia? O kas dar svarbu, kuomet kalbame apie Turkijos istoriją ir kultūrą? 

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Šarūnas Rinkevičius yra turkologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją tapatybių konstravimo Artimuosiuose Rytuose tema. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija.

Pamoka vyks 2023 m. balandžio 5 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AAPC 11 01 2023  

6. Afganistanas tada ir dabar – kaip pasikeitė po Talibano įsigalėjimo
     (Jaunesn. asist. Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė)

Pamokos metu susipažinsite su Afganistano kultūra ir sužinosite, kuo gyveno afganų visuomenė iki Talibano įsigalėjimo regione ir kaip pasikeitė atmosfera bei visuomenei taikomos normos po šios ekstremistinės grupuotės atėjimo į valdžią. Sužinosite, kas yra Talibanas ir kuo remiasi jų ideologija. Taip pat aptarsime dabartinę moterų padėtį Afganistane, grėsmes ir moterų teisių suvaržymus.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė yra Artimųjų Rytų regiono specialistė, arabų kalbos žinovė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinių renginių organizavime, kurių dėka plėtojami santykiai su Artimųjų Rytų atstovais meno, kultūros, mokslo srityse. Šiuo metu rengia disertaciją tema „Internetinių pasimatymų platformų Saudo Arabijoje fenomenas tradicinių piršlybų kontekste XXI amžiuje“. Dėstomi dalykai: Arabų kalba, Radikalusis islamas Artimuosiuose Rytuose.

Pamoka vyks 2023 m. balandžio 12 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

AAPC 07 01 2023  

7. Daugiaveidis Višnus: hindų dievo avatarai
     (Lekt. Vytis Vidūnas)

Hindų mitologijoje dievas Višnus sergėja pasaulio tvarką (dharmą). Jei ta tvarka dėl kažkokių priežasčių susvyruoja ar yra pažeidžiama, Višnus, siekdamas tą tvarką atstatyti, nužengia į žemę ir įsikūnija įvairiais pavidalais. Tokie dievo nužengimai ir įsikūnijimai hinduizmo tradicijoje vadinami avatarais. Hinduizmas kalba apie dešimt pagrindinių (kanoninių) Višnaus avatarų, kuriuos aptarsime pamokos metu.

Apie dėstytoją: Lektorius Vytis Vidūnas yra indologas, vienas svarbiausių sanskrito tyrinėtojų ir dėstytojų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos kultūra ir jos tyrimai, Ssanskritas, Pietų Azijos mitologija.

Pamoka vyks 2023 m. balandžio 19 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia 

AAPC 13 01 2023  

8. Rašytos ir nerašytos taisyklės Japonijoje
     (Jaun. asist. Mindaugas Ignotas)

Kodėl Japonijos mokyklose vaikai padeda ruošti pietus, o pietų pertrauka laikoma dar viena pamoka? Kodėl prasižengus vienam mokiniui atsako visa klasė? Kodėl Japonijoje sulauktumėte policininko vizito į namus net ir nepadarę nieko nusikalstamo? Pamoka apie socializaciją ir socialinę kontrolę, apie taisykles bei laisvę šių dienų Japonijoje.

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Mindaugas Ignotas yra japonologas, japonų kalbos ir visuomenės specialistas. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos visuomenė.

Pamoka vyks 2023 m. balandžio 26 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia 

AAPC 09 01 2023

 

9. Kodėl negalima deginti Korano?
     (Jaun. asist. Maritana Larbi)

Koranas yra svarbiausias musulmonų Šventasis Raštas. Šių metų sausio mėnesį Korano sudeginimas Stokholme sukėlė protestų bangą daugelyje musulmonų valstybių. Suprasti musulmonų reakciją į tai padės atsakymai į pagrindinius klausimus – kaip islamo teologija suvokia Koraną ir kokią reikšmę turi Koranas kasdieniniame musulmono gyvenime.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2023 m. gegužės 3 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

     

 

Skaityti daugiau

Rytų kalbų mokykla

ATSI 20 012

 

Rytų kalbų mokykla veikia nuo 2002 m. ir siūlo arabų, persų, hindi, japonų, kinų, korėjiečių, tibetiečių, turkų, sanskrito ir karaimų kalbų pradedančiųjų ir pažengusiųjų kursus plačiajai visuomenei. Užsiėmimus veda Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojai tiek kontaktiniu, tiek internetiniu būdu.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į Azijos kalbų mokyklos administratorių
Almantą Kunską: el. p. , tel. Nr. +370 602 18521.

Skaityti daugiau

Indijos tyrimų centras

 ITC 20230202 or copy

 

 

%MCEPASTEBIN%
Skaityti daugiau

Instituto leidiniai

 

Anthropology cover 2025 260   

Anthropology: A Humanistic Science
Edited by Victor de Munck and Kristina Garalytė
Vilnius University Press, 2025. 286 pp.
ISBN 978-609-07-1142-2.

This edited volume addresses the persistent divide between scientific and humanistic approaches in anthropology, while also examining methodological complexities, interdisciplinary connections, and the global and local challenges shaping the field today. Beyond these disciplinary debates, the volume engages with various contemporary issues: minority and majority relations in Poland, China, Palestine-Israel, India; localized effects of neo-liberalism and its impact on the environment in Mongolia; social inequalities and marginalization linked to ethnicity in Lithuania and caste in India; evolving family dynamics and population decline in Europe; minority religions in Ukraine and India; and precarious labor on Indian opium farms. Thus, it presents a rich and multifaceted exploration of anthropology as a discipline while illuminating the complexities of contemporary human condition.

Samvada virselis internetui 300x300  

SAṂVĀDA. Filosofiniai pokalbiai su Indija
Autorius Audrius Beinorius
Vilniaus universiteto leidykla. 2024. 516 p.
ISBN9786090710678

Monografijoje, remiantis pirminiais sanskrito ir pali kalbų šaltiniais ir gausia kritine literatūra, analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai. Daug dėmesio joje skiriama Indijos ir Vakarų intelektinei sąveikai, atskleidžiami ir demaskuojami Vakaruose vis gyvuojantys stereotipizuoti indiškos kultūros vaizdiniai. Knyga skiriama ne tik plačiam mokslininkų ratui – filosofams ir religijotyrininkams, psichologams ir istorikams, bet ir visiems besidomintiems tiek indiškąja mąstymo tradicija, tiek ir lyginamąja, hermeneutine tarpkultūrinės sąveikos problematika.

Caste issue 23 4 2  

Historical and Contemporary Anti-Caste Utopias: A Dalit Bahujan Discourse.
CASTE: a global journal on social exclusion, 2023, vol. 4, no. 2.
Editors: Narender Sukumar, Kristina Garalytė, Shailaja Menon
Waltham, MA : Brandeis University. ISSN 2639-4928.

This special issue was originally proposed for a panel for the European Association of South Asian Studies Conference in Vienna in 2021. Some of the papers were presented as part of the conference and the rest were contributed through a special call by J-Caste journal. The contributions in this specific issue (Historical and Contemporary Anti-caste Utopias: A Dalit Bahujan Discourse) touch upon the following questions: Did the idea of utopia vanish in the contemporary times? Are there any anti-caste imaginations in the experiences of various Dalit-Bahujan groups while they challenge the ‘dominant’ social order? What utopias are conceptualized through Dalit religious conversions? How can anti-caste utopias be part of the pedagogy? Is it possible to articulate utopias through everyday materiality of lived traditions?

Ezoterimas cover web  

Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų
Mokslinių straipsnių rinktinė. Sudarytojas Audrius Beinorius
Vilniaus universiteto leidykla, 2023. 344 p.
ISBN 978-609-07-0903-0. eISBN 978-609-07-0904-7

Šioje mokslinių straipsnių rinktinėje pirmą sykį lietuviškame akademiniame lauke analizuojamas dar vis dažnai ignoruojamas ezoterizmo fenomenas. Keliamas klausimas, ar ezoterizmo reiškinio apibūdinimai galimi platesniame, nei vien Vakarų kultūros, kontekste? Ar negalėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą, kuris sujungia Vakarų, Azijos ir kitų regionų ezoterines tradicijas, praktikas ir tekstus, bei analizuoti jį pasitelkdami įvairias teorines prieigas ir metodologijas? Filosofai, orientalistai ir religijotyrininkai knygoje bando atsakyti į svarbius klausimus: kokios savitos istorinės ezoterizmo formos egzistavo ir vis dar skleidžiasi įvairiose Vakarų ir Azijos tradicijose – Indijoje, Kinijoje, budizmo, islamo pasauliuose, Lietuvoje? Kokiais pavidalais tai pasireiškia: kaip sakrali žinija, slaptos perdavos, slaptos uždarų grupių praktikos ar specifiniai mistinės patirties metodai? Knyga skiriama ne tik mokslininkams, bet ir visiems besidomintiems šiuo mįslingu reiškiniu.

Bailey coverimage  

The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey
Editors: Victor C. de Munck and Elisa J. Sobo
Manchester University Press, 2022. 312 p.
ISBN 9781526158253. eISBN 9781526158260.

The works of F. G. Bailey (1924‒2020) provide a masterful template for good ethnography: the kind that leads to theoretical insight. Central to this endeavour is Bailey’s ability to conceptually connect the well-described micro-contexts of individual interactions to the macro-context of culture. Bailey’s core concerns – the tension between individual and collective interests, the will to power, how leaders yield and keep power, and the dialectics of social forces which foster both collective solidarity as well as divisiveness and discontent – are themes of universal interest; the beauty of his work lies in bite of his analyses of how these play out in local arenas between real people. It is our hope that this volume will inspire new generations of anthropologists to revisit his seminal texts by demonstrating the broad range of research areas in which Bailey’s conceptual and methodological toolkit can be applied.

Klasikines japonu literaturos antologija  

Klasikinės japonų literatūros antologija
Dalia Švambarytė
Vilniaus universiteto leidykla, 2022
ISBN9786090706916

Ši knyga – tai japonų raštijos panorama nuo seniausių laikų iki XX amžiaus vidurio. Kiekvienas į antologiją įtrauktas kūrinys pristatomas trumpu straipsniu ir papildomas išsamiais komentarais, suteikiančiais žinių apie Japonijos istoriją, geografiją, visuomenę, japonų kalbos raidą. Kadangi orientuojamasi ne tik į plačiąją auditoriją, bet ir į būsimuosius vertėjus japonologus, knygoje galima rasti klasikinės japonų gramatikos santrauką, terminų sąvadą, žodyninių straipsnelių, kitų priedų. Visi tekstai versti iš originalo kalbos (klasikinės japonų, šiuolaikinės japonų, klasikinės kinų), didžioji dauguma lietuviškai publikuojami pirmą kartą.

SAG cover
 

South Asian Gothic: Haunted Cultures, Histories and Media
Edited by Katarzyna Ancuta and Deimantas Valančiūnas
University of Wales Press, 2021. 288 p. (Gothic Literary Studies
ISBN 9781786838001. eISBN 9781786838018.

This book is the first attempt to theorise South Asian Gothic production as a common cultural landscape, taking into account both the historical perspective and the variety of media texts. The volume consists of fifteen chapters by experts in film, literature and cultural studies of South Asia, representing the diversity of the region and a number of ways in which Gothic manifests in contemporary South Asian cultures. The volume investigates South Asian Gothic as a local variety of international Gothic and part of the transnational category of globalgothic, contributing to the ongoing discussion on the need to de-westernise Gothic methodologies and ensure that Gothic scholarship remains relevant in the culturally-diverse modern world.

SAD CoverImage  

South Asian Diasporas and (Imaginary) Homelands: Mediated Exchanges and Representations in the 21st Century
South Asian diaspora. Vol. 13, iss. 1
Editor: Ajaya K. Sahoo; guest editors: Celia Clini, Deimantas Valančiūnas.
Routledge journals, Taylor & Francis, 2021. 120 p.

This special issue of South Asian Diaspora explores how films, literature, photography and social media construct and re-present narratives of homelands and diasporas, as well as investigating the ways which these same narratives are disseminated, appropriated and/or challenged in relation to recent political developments in South Asia and in the diaspora. By focusing on a spectrum of different media of communications, the articles collected in this special issue pose the work of representation at the centre of diasporic politics as they investigate the ways in which representations inform the ways in which diasporic subjects (writers, filmmakers, social media users, etc.) imagine themselves as well as their homelands.

Cultural cover  

Cultural model theory in cognitive anthropology: recent developments and applications
Journal of Cultural Cognitive Science, Volume 4, issue 1, April 2020
Issue editors Giovanni Bennardo, Victor C. de Munck.
Singapore : Springer Nature Singapore, 2020. 122 p.

This special issue is dedicated to the contemporary research conducted in cognitive anthropology and specifically about the use and the application of CMT in research across the world. The contributors to this special issue not only augment and expand what CMT contributes to the contemporary landscape of anthropological theory, but they also take us on a ride around the world to discover and understand insightful morsels of native, local thinking practices. The effervescence that transpires from these contributions witnesses to the valuable and long-lasting effect that CMT is bringing to (cognitive) anthropology.

samaj 22 cover19  

Generational Communities: Student Activism and the Politics of Becoming in South Asia
Student Politics in South Asia, 22 | 2019
Jean-Thomas Martelli and Kristina Garalytė

This special issue consists of eight articles covering a range of student mobilizations in South Asia, grappling with concerns such as regional identity, gender, caste, religion and political ideology. It entails accounts combining macro, meso and micro perspectives, by locating student collectives within their larger political contexts, and gradually zooming in on personal accounts of particular individuals within their educational settings. The issue opens with the pan-Indian student mobilization during colonial times and ends with an intimate look at Dalit students’ moralities. From a geographical standpoint, it explores political centers (i.e. Dhaka and New Delhi) and peripheries (i.e. Nainital and Sylhet) as well as processes that transgress national boundaries (i.e. anti-colonial struggles and global youth unrest in the 1960s). 

Romantic virselis  

Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships
De Munck, Victor Celestin
London : Lexington Books, 2019. 229 p.
ISBN: 9781498538695; eISBN: 9781498538701

This book introduces the reader to the love and sex lives of two polyamorous, five gay, and eight straight individuals. Coupled with rich interview material, Victor C. de Munck provides a guided tour through the variable geography of love relationships as studied in the social sciences. de Munck describes evolutionary, cognitive, social, prototypical, triadic, and neural theories of romantic love and sex, concluding with an American cultural model of romantic love that also includes its relational properties as a dyad.

BrandisauskasLeaving  

Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters
Brandišauskas, Donatas
Oxford : Berghahn Books, 2019. 305 p.
ISBN: 9781789205329 ; eISBN: 9781785332395

Noowhere have recent environmental and social changes been more pronounced than in post-Soviet Siberia. Donatas Brandišauskas probes the strategies that Orochen reindeer herders of southeastern Siberia have developed to navigate these changes. “Catching luck” is one such strategy that plays a central role in Orochen cosmology -- luck implies a vernacular theory of causality based on active interactions of humans, non-humans, material objects, and places. Brandišauskas describes in rich details the skills, knowledge, ritual practices, storytelling, and movements that enable the Orochen to “catch luck” (or not, sometimes), to navigate times of change and upheaval.

OpenEdition cover  

Human-nature relationships in the Tungus societies of Siberia and Northeast China
Études mongoles et sibériennes, centrasiatiques et tibétaines.
Paris : Centre d'Etudes Mongoles et Siberiennes.
ISSN 0766-5075. eISSN 2101-0013. 2018, vol. 49, p. [1-27]. DOI: 10.4000/emscat.3088.
Edited by Alexandra Lavrillier, Aurore Dumont and Donatas Brandišauskas

Though the Tungus are dispersed all over Siberia and Northeast China and practice various economic activities, such as hunting, reindeer herding, horse breeding, fishing, and dog breeding, they can be regarded as a coherent cultural and linguistic group; more surprisingly, in the People’s Republic of China (PRC), they are also occupied with agriculture and Mongol pastoralism. In Siberia, they are the most scattered indigenous people. They speak different languages of the Tungus-Manchu branch of the Altaic language family. Their cultures and languages represent an exceptionally rich research field for anthropological investigations, especially with regard to the theme of human-natural environment relationships as manifested in human and nonhuman interactions, economic activities, ecological knowledge and skills, adaptable mobilities, and the long history of interrelations with dominant states. The articles presented in this special issue cover traditional research themes in a new light, thus challenging some of the common stereotypes pertaining to classic Tungus ethnology.

19 Sanskrito lietuviu verinys  

Sanskrit-Lithuanian string / Sanskrito-lietuvių vėrinys. 
Žodyną parengė Vytis Vidūnas.
Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2017. – 208 p. ISBN 9786094111853

Šiame trumpame lyginamajame sanskrito-lietuvių kalbų žodyne siekiama atskleisti kai kuriuos sanskrito ir lietuvių kalbos leksinius atitikimus. Pateikiamų žodžių sąrašas toli gražu nėra pilnas ir gali būti vertinamas tik kaip iliustracija, atskleidžianti gausias indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančių indoarijų ir baltų kalbų šakų kalbines sąsajas. 

Žodynui buvo pasirinkti 108 ryškiausiai šias sąsajas atskleidžiantys žodžiai. Prieduose pateikiamos kelių gramatinių paradigmų lentelės iliustruoja ir pakankamai gausias šių kalbų morfologines sąsajas.

19 Japonijos istorija int  

Japonijos istorija
Dalia Švambarytė
Vilnius: BMK leidykla, 2016. – 680 p. ISBN 978-609-468-145-5.

Japonijos istorija – pirmas specializuotas leidinys lietuvių kalba, pasakojantis apie japonų visuomenės raidą nuo seniausių laikų, šalies valstybingumo etapus, kultūrinę raišką, regioninius savitumus, santykius su kitomis valstybėmis. Daug dėmesio skiriama istorinių įvykių eigai, socialinių reiškinių analizei, politinių permainų genezei, iškilių asmenybių biografijoms, terminų reikšmėms. Aptariami atskirų Japonijos priešistorės ir istorijos laikotarpių bruožai, praeities ir dabarties santykis, tradicijų tęstinumas ir vertybinių orientyrų perimamumas.

19 Upanisados  

Upanišados
Iš sanskrito kalbos vertė Audrius Beinorius.
Vilnius: Vaga, 2013. – 344 p. ISBN 978-5-415-02338-7

„Upanišados“ – seniausias indų išminties lobynas, švenčiausias Indijos dvasinės kultūros paveldas, kurį nedvejodami galime laikyti svarbiausiu Indijos įnašu į pasaulio kultūrą. O pačios Indijos paskesnė, daugiau nei dviejų tūkstantmečių religijos bei filosofijos, iš dalies ir literatūros, tradicija tiesiog stovi ant šių tekstų, žėruote žėruojančių poetinėmis alegorijomis, metaforomis, užuominomis ir vaizdingais palyginimais.
Tai pirmas lietuviškasis senųjų upanišadų vertimas iš originalo – sanskrito – kalbos, leidžiamas antrąjį kartą – pataisytas, su viduramžių Indijos žymaus mąstytojo Šankaros komentarais.

19 Gytavoginda int  

Džajadeva. Gytagovinda.
Vertimas iš sanskrito kalbos, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai Valdo Jaskūno
Vilniaus universiteto leidykla 2012. – 168 p.: iliustr. ISBN 978-609-459-117-4

Džajadevos draminė lyrinė poema (Apgiedotasis Govinda), parašyta XIII a. pradžioje Rytų Indijoje, Orisoje, yra unikalus devocionalios sanskrito literatūros kūrinys, tapęs vienu svarbiausių viduramžių ir šiuolaikinio vaišnavizmo įkvėpimo šaltinių. Šis tantrine devocionalumo (bhakti) dvasia sukurtas kūrinys atskleidžia meilės jausmų įvairovę ir yra kupinas atviro erotiškumo, išreikšto žemiškos meilės vaizdiniais. Ši knyga – tai pirmasis kritinis poemos vertimas iš sanskrito į lietuvių kalbą su paaiškinimais ir išsamiu įvadiniu straipsniu, pristatančiu kultūrinę ir religinę poemos aplinką, jos iliustravimo tradiciją Indijoje.

19 Indija ir Vakarai int  

Indija ir Vakarai.
Audrius Beinorius. Monografija.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 464 p. ISBN 978-609-459-086-3

Ši monografija ir yra vienas iš intelektinių bandymų pažvelgti į tam tikrus istorinius Indijos ir Vakarų kultūrinės sąveikos aspektus ar pjūvius. Analizuojamos paskiros, tačiau svarbios Indijos kultūrinio gyvenimo sritys: budizmo suvokimas Vakaruose, orientalistinis hinduizmo konstravimas, tekstologinis religingumo vertinimo tendencingumas, mistinis patyrimas, astrologijos ir divinacinių praktikų vaidmuo tradicinėje Indijoje, kai kurie klasikinės hindų teologijos aspektai, Vakarų psichologinių, filosofinių, religijotyrinių teorijų ir modelių taikymas Indijai pažinti.

19 Intertekstualumas klasikineje japonu int  

Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje
Dalia Švambarytė. Monografija.
Vilniaus universiteto leidykla, 2011. – 293 p. : iliustr. ISBN: 978-9955-336-228

Japonų raštija kūrėsi veikiama kinų kalbinės, kultūrinės, literatūrinės tradicijos, pasiduodama jos įtakoms, perimdama žemyne įsitvirtinusius vaizdinius ir simbolius, brėždama prasminių sąsajų linijas. Pasitelkiant Tang dinastijos (618–907) poeziją, tūkstantmečio senumo Japonijos grožinę prozą, prieš septynis amžius pilietinių karų laikais suklestėjusio No teatro pjeses ir kitus Rytų Azijos klasikinius šaltinius, monografijoje lyginamuoju aspektu žvelgiama į viduramžių Japonijos ir Kinijos literatūrinius ryšius ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip dinamiškos tekstų sąveikos sąlygomis buvo išsaugota japonų giluminės pasaulėjautos neliečiamybė ir japoniško žodžio gyvybingumas.

19 Drahma int  

Dhammapada: Mokymo pėdos.
Vertimas iš pali kalbos, paaiškinimai ir įvadinis straipsnis: Audrius Beinorius
Homo Faber, Vilnius, 2005. – 142 p. : 16 iliustr. ISBN: 9986-835-17-8

Dhammapada – bene autoritetingiausias ir sakraliausias budizmo kūrinys, dažnai dar vadinamas ankstyvojo theravados budizmo „biblija”, kas liudija jo reikšmę bei įtaką visoje Azijos budizmo istorijoje. Nedidelis, sudarytas iš 423 glaustų aforizmų budizmui šventa senąja pali kalba, šis kūrinys yra ir senosios indų literatūros šedevras, daugiau nei du tūkstantmečius saugotas žodine perdava ir užrašytas kaip sudėtinė budistinio pali kanono Tipitakos („Trys pintinės”) antrojo rinkinio, Sutta pitaka, dalis. Tradicija byloja, jog jį sudaro įvairiomis progomis ištarti paties Budos žodžiai, ir jame populiariai išdėstyti kertiniai, skirti tiek pasauliečiams, tiek vienuoliams ankstyvojo budizmo moraliniai bei pasaulėžiūriniai principai. Kūrinys gerai žinomas vėlesniems budizmo kanonams sanskrito, tibetiečių, kinų, japonų bei mongolų kalbomis ir daugelį kartų verstas bemaž į visas Europos kalbas.

     
Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje. Registruotis galite čia!

Pamokos 08 02 int  

1. Žvilgsnis į kultūrinį Azijos atradimą
(Prof. dr. Audrius Beinorius)

Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis saugumo regionas bei moderniosios kultūros avangardas. Pamokoje glaustai apžvelgsime Azijos tyrimų atsiradimą lėmusius veiksnius, istoriją ir dabartį. Atsakysime į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko krikščionių misionieriams – pavyzdžiui, lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais? Kuo reikšmingas perėjimas nuo „kalbos ir teksto“ tyrimų prie „kasdienės žmonių tikrovės“ pažinimo? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose?

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 2 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos Sanskritas dra  

2. Sanskritas ir Lietuva: mitai ir faktai
(Lekt. Vytis Vidūnas)

Lietuvoje jau daugiau nei du šimtmečius kalbama apie sanskrito ir lietuvių kalbos, o tuo pačiu ir apie Indijos bei Lietuvos kultūrų sąsajas. Kas yra senosios Indijos kultūros palikimu laikomas sanskritas? Kada ir kur ši kalba buvo vartojama? Ar tai mirusi kalba ir kaip tos kalbos miršta? Ar tikrai lietuviai Indijoje gali susikalbėti be vertėjo? Apie tai – pamokoje.

Apie dėstytoją: Lektorius Vytis Vidūnas yra indologas, vienas svarbiausių sanskrito tyrinėtojų ir dėstytojų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos kultūra ir jos tyrimai, sanskritas, Pietų Azijos mitologija.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 9 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos Japonija 01 stud  

3. Japonų klasika populiariojoje kultūroje
(Doc. dr. Dalia Švambarytė)

Ką bendra turi Japonijos imperatorių regalijos ir Holivudo filmas „Dvasia šarvuose“? Kodėl sušių šefai agurką vadina „vandens kipšu“? Kada priešpiečių dėžutėse ant baltų ryžių atsirado marinuota slyva? Koks žodis užrašytas ant Japonijos aviakompanijos stipriausiam sumo imtynininkui padovanotos prikyštės ir kur Japonijoje galima pasivaikščioti kaligrafišku grindiniu? Apie šiuos ir kitus tradicijų ženklus šiuolaikiniame japonų gyvenime bus kalbama paskaitoje.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Dalia Švambarytė yra viena žymiausių Lietuvos japonologių, aktyviai dirbanti Japonijos kultūros ir literatūros tyrimuose bei tekstų vertime. Dėstomi dalykai: Japonijos istorija, Japonijos kultūra ir jos tyrimai, Klasikinė japonų literatūra, Kultūrinė savivoka Azijos literatūroje.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 16 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos 02 01 int  

4. “Made in China”: Kinija – išradėjų ar kopijuotojų šalis?
(Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Paskaitoje bus kalbama apie tai, kas yra Kinija, kuo kinai domino ir tebedomina mus, vakariečius. O tai pirmiausia yra unikali kinų kalba, medicina, kovos menai, tradiciniai menai (kaligrafija, tapyba, sodai), ir, žinoma, žmonės – kaip jie bendrauja vieni su kitais, kokias vertybes puoselėja. Nors šiandien kinai dažnai vadinami geriausiais „kopijuotojais“ pasaulyje (meno kūrinių, architektūros, gamybos technologijų), tačiau jie yra bene išradingiausia tauta. Paskaitoje taip pat bus kalbama apie svarbiausius senus ir naujus kinų išradimus, kuriais jie stebina pasaulį.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 23 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos 04 01 int  

5. Žvilgsnis į Taivaną ir jo kultūrą
(Jaun. asist. Balys Astrauskas)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai girdime Taivano pavadinimą, bet kiek mes žinome apie šį, iš pirmo žvilgsnio tolimą ir egzotišką Rytų Azijos kraštą, pasaulyje garsėjantį pažangiausiomis aukštosiomis technologijomis. Taivano sala, nepaisant to, kad yra maždaug dvigubai mažesnė už Lietuvos teritoriją, turi virš 20 milijonų gyventojų, stulbinančio grožio gamtą, sparčiu ritmu gyvenančius metropolius ir idiliškus kaimelius, šimtametes budistines bei daoistines šventyklas ir klestinčią populiariąją kultūrą, kinų virtuvės kulinarinius šedevrus ir japonišką rameną. Pamokoje susipažinsime su Taivanu, jo itin įdomia ir dinamiška istorija, šiandienine situacija bei svarbiausiais kultūriniais bruožais.

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Balys Astrauskas yra sinologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją protėvių garbinimo tema. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Konfucianizmas Kinijoje, Klasikiniai kinų kultūros tekstai.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 30 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos 09 Islamas  

6. Islamo atsiradimas
(Lekt. Maritana Larbi)

Paskaitoje aptarsime ikiislaminės Arabijos geopolitinę padėtį ir kultūrinį arabų genčių gyvenimą (550–650 m. po Kr.) islamo kultūros atsiradimo kontekste ir islamiškosios bendruomenės pirmuosius dešimtmečius. Trumpai pristatysime pranašo Muchamedo gyvenimą ir apreiškimo atsiradimą.

Apie dėstytoją: Lektorė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 6 d. 17:00. Prašome registruotis čia

Pamokos 01 02 int  

7. Artimųjų Rytų kultūrinė įvairovė
(Jaun. asist. Šarūnas Rinkevičius)

Paskaitos metu kalbėsime apie Artimųjų Rytų regiono kultūrinę įvairovę, išskirdami istorines arabišką, persišką ir turkišką tradicijas ir paaiškindami esminius jų skirtumus bei panašumus. Taip pat sieksime suprasti, kokie gyventojai čia gyvena, kokiomis jie kalbomis kalba, kuo šios kalbos skiriasi ir kuo panašios bei ką mums tai pasako apie šiandieninį regiono veidą.

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Šarūnas Rinkevičius yra turkologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją tapatybių konstravimo Artimuosiuose Rytuose tema. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 13 d. 17:00. Prašome registruotis čia 

Pamokos 07 04 int  

8. Japonijos religijos turgus
(Lekt. Jurgita Ignotienė)

Patys japonai savo šalį neretai pavadina „dievų ir dievybių turgumi“, o juoką, kad japonas gimsta pagal šintoistinius papročius, tuokiasi pagal krikščioniškus, miršta pagal budistines tradicijas, tikriausiai ir Jūs jau esate girdėję. Pamokoje bus kviečiama pasižvalgyti po Japonijos religijų turgų, kuriame susipažinsime su svarbiausiomis ir mums gal kiek neįprastomis religijomis, tikėjimais ir religiniais reiškiniais.

Apie dėstytoją: Lektorė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Jos dėstomi kursai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 20 d. 17:00. Prašome registruotis čia 

Pamokos 09 Indija

 

9. Indijos kastų sistema: istorija ir dabartis
(Doc. dr. Kristina Garalytė)

Kastų sistema – tai viena seniausių visuomenės stratifikacijos formų pasaulyje, dalinanti Indijos visuomenę į keturis luomus: brahmanus (šventikus), kšatrijus (karius), vaišijus (prekybininkus) ir šūdras (žemdirbius, tarnus). Pamokoje bus analizuojama, kaip atsirado ir kaip kito kastų sistema bei kokias transformacijas ji patiria šiuolaikinėje Indijoje, kas nulemia, kad nepaisant įvairių pokyčių, kastų sistema ir šiandien išlieka Indijos bei visos Pietų Azijos visuomenės socialinės struktūros pagrindu. Net ir šiandieninėje Indijoje kastinė tapatybė lemia, ką žmogus gali dirbti, su kuo gali tuoktis, ką gali valgyti ir kur gyventi.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Kristina Garalytė yra antropologė, indologė, Pietų Azijos socialinių judėjimų tyrinėtoja. Dėstomi dalykai: Azijos kultūra ir jos tyrimai, Pietų Azijos antropologija, Socialiniai judėjimai Azijoje.

Pamoka vyks 2022 m. gegužės 4 d. 17:00. Prašome registruotis čia

     

 

Skaityti daugiau

Mokslo renginiai

2022 m. kovo 17 d. 
Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos