Instituto bendruomenė
Skaityti daugiau
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Doktorantai
| Doktorantai | Mokslinių interesų sritys |
Kontaktai |
|
| Ignas Brazauskas | Savanorystė, masinis bendradarbiavimas, sutelktinis darbas, socialinis kapitalas. | ||
| Žygimantas Bučius | Socialinės antropologijos teorijos, sociologija ir socialinė kaita, romantinė meilė, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kultūra, gestų kalba, technologijų įtaka kasdieniam bendravimui. | ||
| Viktorija Buržinskaja | Socialinė politika | ||
| Goda Damaševičiūtė | Vaikystės studijos, kartų tyrimai, miesto antropologija, erdvės ir vietos sociologija, kasdienybės istorija. | ||
| Laura Daukšaitė | Sociologija | ||
| Ugnė Gudžinskaitė | Socialinė politika | ||
| Mindaugas Ignotas | Tvaraus vartojimo pasirinkimai, Japonijos visuomenė. | ||
| Ulijona Kaklauskaitė | Europos socialinė politika, ekosocialinė politika, klimato teisingumas, miestų tvarumas, žaliasis augimas ir neaugimas, aplinkosauginiai mokesčiai. | ||
| Vytautas Kaktinas | Nusikaltimai, deviacijos ir jų sąsajos su internetinių bendruomenių, korporacijų veikla, išmaniosiomis technologijomis, algoritmais. Selektyvusis teisingumas baudžiamojoje justicijoje, prižiūrėjimo (angl. surveillance) tyrimai. | ||
| Ignė Kalinauskaitė | Kriminologija | ||
|
Vaidas Kalpokas |
Kriminologija | ||
| Mažvydas Karalius | Sociologija | ||
| Jolanta Malažinskienė | Pasakojimų konstravimas viešajame diskurse, šeimos politika, lyčių santykiai intymiuose santykiuose, tėvystė/motinystė, lyčių politika, smurtas lyties pagrindu, žmogaus teisės intymiuose santykiuose. | ||
| Loreta Matačiūtė | Kriminologija | ||
|
Donata Teliškauskaitė-Čekanavičė |
Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos, socialinis draudimas, šeimos ir darbo derinimas, lyčių lygybė. | ||
| Uršulė Toleikytė | Socialinis menas, Meno sociologija, P. Bourdieu socialinių fenomenų samprata, Psichikos sveikata, Kūniškumo reikšmė socialiniame pažinime. | ||
| Jovita Žėkaitė-Maconko | Kriminologija, masinės medijos, kibernetinių nusikaltimų kontrolė. | ||
| Rima Žilinskaitė | Skaitmeninė sociologija, skaitmeninė visuomenė, mokslo sociologija, žinojimo sociologija. | ||
Negalios studijų centras
Negalios studijų centras (NSC), įsteigtas 2022 gruodžio mėn., jungia mokslininkes, vykdančias tyrimus negalios srityje.
Neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvoje ratifikuota 2010 metais, paskatino žmonių su negalia situacijos peržiūrą ir politinius sprendimus, didinančius šių žmonių gerovę. Visgi bendruomenių sanglaudos požiūriu žmonės su negalia susiduria su teisinėmis ir požiūrių kliūtimis įvairiose srityse: gaunant sveikatos paslaugas, realizuojant savarankiškų sprendimų teisę, mokantis visą gyvenimą, kt. Šios ir kitos, mažiau tyrinėtos ar naujai gimstančios temos – tokios kaip atsparumas krizių metu, skaitmeninis prieinamumas, technologijos socialinių paslaugų srityje – taip pat yra tyrėjų dėmesio reikalaujančios temos.
Misija
kuriant novatoriškas ir žmones su negalia įtraukiančias tyrimų metodologijas tirti žmonių su negalia socialinės įtraukties klausimus JT Neįgaliųjų teisių konvencijos (2006) perspektyvoje.
Vizija
Aukštos kompetencijos tyrimų centras, plėtojantis bendradarbiavimą su negalią turinčius žmones vienijančiomis organizacijomis ir teikiantis rekomendacijas šių asmenų gerovei ir teisėms užtikrinti.
Kontaktai:
Negalios Studijų Centras
Vilniaus universitetas
Universiteto 9, 310 kab., LT-01513 Vilnius
El. paštas:
Centro tyrimai prisideda prie šių JT Darnios plėtros tikslų įgyvendinimo:
 |
 |
 |
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Sociologijos ir socialinio darbo institutas vykdo globalių procesų, darančių įtaką šiuolaikinei Baltijos regiono ir kitų šalių visuomenių raidai, tyrimus, gilinasi į atskirų visuomenės grupių padėtį. Instituto tyrėjai aktyviai dalyvauja diskusijose apie socialinių pokyčių ir viešosios politikos socialinius, politinius ir ekonominius padarinius.
Dalyvaudami tyrimuose apie Lietuvos šeimą ir migraciją, jaunimą ir negalią turinčių asmenų padėtį, atlikdami lyginamąją Baltijos šalių istorinės sociologijos analizę, analizuodami visuomenės vertybių pokyčius ir gerovės valstybės raidą, vykdydami šiuolaikinių kriminologinių diskursų analizę, instituto mokslininkai pateikia unikalių įžvalgų apie Lietuvos visuomenės raidos ypatumus ir rekomendacijas dėl viešosios politikos tobulinimo, socialinių paslaugų kokybės vystymo ir inovacijų diegimo.
Instituto darbuotojai pasitelkia platų tyrimų metodų spektrą ir juos inovatyviai taiko vykdomuose tyrimų projektuose.
Institute veikia keturios katedros ir vienas centras
- Kriminologijos katedra
- Socialinės politikos katedra
- Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra
- Sociologijos katedra
- Negalios studijų centras
Adresas: VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas, Universiteto g. 9-309, LT-01513 Vilnius, tel. + 370 5 266 7610
Darbo laikas: pirmadienis–ketvirtadienis nuo 8.30 iki 17.15 val., penktadienis nuo 8.30 iki 16.30 val., pietų pertrauka nuo 13.00 iki 13.45 val.
Skaityti daugiauInstituto įvykiai
Miroslavo Seniučio disertacijos gynimas
Pradžia: 2023-02-03 10:00
2023 m. vasario 3 d. 10 val. 201 aud. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantas MIROSLAVAS SENIUTIS gins disertaciją „Informacinės sistemos vaidmuo konstruojant vaiko gerovės specialistų kasdienę darbo praktiką“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3WsS8HH
Mokslinė vadovė – doc. dr. Donata Petružytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Arūnas Poviliūnas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
doc. dr. Masaya Shimmei (Den-en Chofu University, Japonija, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
doc. dr. Maryja Šupa (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjama skaitmeninių transformacijų socialinio darbo praktikoje tematika, o tiksliau: probleminis informacinių sistemų (IS) poveikis viešųjų paslaugų srityje dirbančių ir vaiko gerovę užtikrinančių specialistų darbo praktikai. Tiriamas atvejis – Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje taikoma Socialinės paramos šeimai informacinė sistema. Disertaciniu tyrimu siekiama atskleisti kaip informacinė sistema veikia vaiko gerovės specialistų kasdienę darbo praktiką. Šio sociotechninės prigimties reiškinio analizei pasitelkiama Veikėjo tinklo teorija, kurią Bruno Latour siūlo kaip alternatyvą socialinio konstruktyvizmo įtakoje esančioms teorinėms prieigoms. Etnografinio lauko tyrimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys: 18 stebėjimo dalyvaujant sesijų, 21 giluminis interviu, 242 respondentų internetinės apklausos atsakymai, parodė, kad būtent specifinių IS funkcijų trūkumas arba jų nenuoseklus funkcionavimas atitraukia specialistus nuo tiesioginio darbo su klientais. IS funkcijos, kuriomis siekiama užtikrinti darbinės veiklos skaidrumą ir atskaitomybę, pavyzdžiui, tarpinis rezultatų fiksavimas, gali keisti įrodymais grįstą praktiką į darbuotojo užimtumą pagrindžiančių įrodymų rinkimo praktiką. Tipologizuodama ir struktūruodama informaciją IS gali daryti įtaką specialistų šališkoms nuostatoms ir sprendimams klientų atžvilgiu, o sėkmingas IS pokyčių įgyvendinimas priklauso nuo vadovų gebėjimo įtraukti į IS tobulinimo procesą žmones ir nežmones.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:
2022 m. lapkričio 23 dieną maloniai kviečiame į žymaus kriminologijos profesoriaus Keith Hayward (Kopenhagos universitetas) paskaitą anglų kalba „Išmanieji miestai ir kriminologija“ (Smart Cities and Criminology).
Paskaita vyks lapkričio 23 dieną 15:00 val., VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9), 201 auditorijoje.
Paskaita taip pat bus transliuojama nuotoliniu būdu Filosofijos fakulteto Facebook profilyje - https://fb.me/e/2oxJT6jBJ
Profesorius analizuoja šiandieninį pasaulį kultūrinio ir kritinio kriminologo akimis, domisi vizualine ir populiariąja kultūra, terorizmo bei fanatizmo temomis. Prof. Keith Hayward yra paskelbęs apie 100 mokslinių publikacijų ir darbų.
Paskaitoje bus aptariama išmaniojo miesto paradigma (IMP) akcentuojant stambių korporacijų bei technologinių įmonių požiūrį į urbanistinį išmanumą. Taikant kultūrinės kriminologijos perspektyvą, bus keliami klausimai apie miesto erdvės ateitį "išmaniojo miesto amžiuje" ir ypač apie tai, kokią prasmę turės žodis "gyventi" mieste, kurio gyvenimą galiausiai nustatinės ir administruos kompiuterinių sistemų tinklai.
Masterclass tast and Emotion
Masterclass task & emotion - working with conscious and unconscious organisational dynamics - Vilnius University meets Utrecht University.
2022, On November 23 at 5:30 pm we invite you to dive into some theory and practice of learning about (unconscious) organizational dynamics, from a Group Relations tradition and systems-psychodynamic perspective. This offers in-depth starting points for understanding what happens in the inner world of organizations and provides tools to work with it more effectively. By taking 'living practice' as an entrance, we can gain access to 'the unthought known', to less conscious dynamics that take place in and between people in organizations. In this online masterclass we will explore this and discover how attention to the implicit, mental world can be a source of 'organizational intelligence'. We will focus on how task & emotion are connected and how the acknowledgment of that can be applied in action research and consultation for organisational development.
For this event we invited Martha Mens M MPC and Martijn van der Spek M BSc to tell about their work. Together they form the core staff of Utrecht Universities executive program Inside Dynamics in Organisations and both are having extensive experience in applying theory into practice via their roles as organisational consultants.
Registration is open till 20 November.
You can register here - https://forms.office.com/r/CAbscau18f
Event will be held online via Zoom. Zoom link will be send to registered participants.
Martijn van der Spek, M. General Social Sciences and BSc. Health Psychology. He is dedicated to the application of systems-psychodynamic perspectives, including Group Relations methodology, for the development of people and organisations. He works as an assistant professor, senior organisational consultant, coach and is programme leader of the post academic executive programme Inside Dynamics in Organisations, Theory and practice of working with hidden processes in organisations (professional partnership with Tavistock Institute of Human Relations) at Utrecht University School of Governance. He is an associate consultant of Tavistock Consulting and a member of the International Society for the Psychoanalytic Study of Organizations (ISPSO). Martijn experienced the transitional space that a Group Relations conference provides, in various roles in many places.
Martha Mens, M Clinical Psychologist and Master Psychodynamic Counselling. She is very passionate in making the group relations perspective more accessible and applicable within the daily practice of organisational life and is a past Chair of Group Relations Netherlands. She works as a senior consultant located within the Ministry of the Interior and Kingdom Relations for several other departments. She also works as co-program developer, supervisor and consultant in the Post academic executive program Inside Dynamics in Organisations at the Utrecht University School of Governance. Martha has an extensive international staff experience in Group Relations conferences.
For more information please contact –
Socionomų forumas
Maloniai kviečiame visus į Socionomų forumą: Edukacinis vizitas Jordanijos pabėgėlių stovyklose: įspūdžiai ir pamokos.
Socionomų forumas vyks 2022 lapkričio 17 d., 18.30 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 313 auditorijoje.
Negalintys dalyvauti renginį galės stebėti VU Filosofijos fakulteto ir VU Socialinis darbas Facebook paskyrose.
Kontaktinis asmuo:
Doc. Dr. Lijana Gvaldaitė
El. p.
Maloniai kviečiame prisijungti ir dalyvauti Utrechto universiteto (Nyderlandai) kriminologijos profesorės Dina Siegel viešoje, nuotolinėje paskaitoje „Fieldwork among Bedouins: organized crime in the desert“.
Laikas: 2022 m. spalio 28 diena, 17:00.
Vieta: MS TEAMS platforma. Prisijungimo nuoroda: https://bit.ly/3gNmYM4
Paskaita vyks anglų kalba.
Vieša paskaita skirta kriminologijos, psichologijos, sociologijos, teisės dėstytojams ir studentams bei visiems, besidomintiems kriminologija.
Apie profesorę:
Dina Siegel yra Utrechto universiteto Willem Pompe baudžiamosios teisės ir kriminologijos instituto profesorė, taip pat užimanti Kriminologijos skyriaus vedėjos pareigas. Įgijusi kultūrinės antropologijos mokslų daktaro laipsnį Amsterdamo Vrije universitete, šiuo metu specializuojasi kokybinių kriminologijos tyrimų metodų srityje. Kriminologė rašo apie tarptautinius organizuotus nusikaltimus, moterų vaidmenį nusikalstamose organizacijose, Rusijos mafiją, narkotikus ir prekybą žmonėmis, migrantų kontrabandą, nusikalstamus klanus ir nusikalstamą kultūrą. Ji buvo IASOC (Tarptautinės organizuoto nusikalstamumo studijų asociacijos) prezidentė ir CIROC (Organizuoto nusikalstamumo informacijos ir tyrimų centro) įkūrėja.
2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje (Universiteto g. 3) vyks socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“. Renginys skirtas analizuoti socialinės politikos poveikį ir iššūkius reaguojant į skirtingais gyvenimo etapais patiriamas krizes. Jo metu vyks plenarinė diskusija, kurioje socialinės politikos formuotojai ir įgyvendintojai kalbės apie Lietuvos atsaką į Ukrainos pabėgėlių krizę.
VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, socialinės politikos sėkmė priklauso ir nuo universitetų lyderystės. „Pastarųjų metų krizės geriausiai įrodė, kad efektyviam atsakui reikalingas visuomenės sutelktumas ir intelekto įgalinimas, racionalus politikos ir mokslo bendradarbiavimas, įsiklausant į mokslininkų pastabas ir pasiūlymus“, – teigia universiteto vadovas.
Pasak vieno iš konferencijos organizatorių Sociologijos ir socialinio darbo instituto prof. Boguslavo Gruževskio, konferencija organizuojama siekiant nacionaliniu mastu konsoliduoti akademinės ir praktinės socialinės politikos bendruomenę ir suteikti platformą kasmetiniam socialinės politikos tendencijų, raidos ir ateities scenarijų aptarimui.
„Efektyvus socialinės politikos problemų sprendimas lemia ne tik šalių ekonominę raidą, bet ir bendrą pasaulio visuomenių raidą bei jos stabilumą. Todėl universitete jau antrą kartą organizuojama konferencija bando atsakyti į klausimus, kaip efektyviau spręsti kylančias socialinės politikos problemas, kokius tyrimus socialinės politikos srityje yra tikslingiausia plėtoti“, – sako profesorius.
Šių metų konferencija yra skirta pažvelgti į socialinės politikos veiklą netipinėmis, krizių sąlygomis: COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, energetinė krizė, infliacijos šuolis. Konferencijoje bus aptariamos ir tokios aktualios temos kaip socialiai pažeidžiamų asmenų kelias aukštojo mokslo link, vaiko priežiūros atostogų politika, moterų ir jaunimo padėtis darbo rinkoje, vyresnio amžiaus žmonių interneto naudojimo ir psichikos sveikatos sąsajos bei daugelis kitų.
Renginys atviras ir nemokamas visiems. Jis bus tiesiogiai transliuojamas ir VU Filosofijos fakulteto Youtube paskyroje.
Konferenciją organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
„Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas.
2022 m. spalio 3- 4 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas. Susitikimo metu buvo pristatyti tarpiniai projekto rezultatai bei aptartos svarbiausios tolimesnio tyrimo gairės. Projekto partneriai pristatė savo tyrinėjamas temas. Jekaterina Navickė aptarė socialinės politikos ir gyvenimo režimus posovietinės transformacijos Lietuvoje laikotarpiu. Sigita Kraniauskienė pasidalino įžvalgomis apie posovietinių kartų gyvenimo eigą Lietuvoje, jų perėjimo į suaugystę aspektu. Apie Lietuvos gyventojų, gimusių 1980-2000 m., mobilumo strategijas ir santykius tarp kartų papasakojo Irena Juozeliūnienė, o Laima Žilinskienė pristatė 1980-2000 m. gimusių žmonių elgesio modelius. Projekto tyrėja Goda Damaševičiūtė kalbėjo apie pavojingas vietas ir nemalonius susidūrimus vaikystėje posovietinėje Lietuvoje.
Prie Lietuvos tyrėjų įgyvendinant projektą prisijungė ir užsienio partneriai iš Jungtinės Karalystės. Ivor Goodson kalbėjo apie kylančius turinio metodologijos klausimus, o Melanie Ilic kalbėjo apie politinio, ekonominio ir socialinio konteksto įtaka kartų elgsenai. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė kolektyvinės monografijos struktūrą.
2022 m. rugsėjo 21-24 d. Filosofijos fakulteto mokslininkai gausiai sudalyvavo 22-oje metinėje Europos kriminologų draugijos konferencijoje EUROCRIM 2022 „Challenges And Opportunities In A Virtually And Physically Connected Europe: The Need For Criminology“, vykusioje Malagoje, Ispanijoje.Lietuvos kriminologai, sociologai, psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai bei istorikai konferencijoje kartu su mokslininkais iš įvairiausių šalių aptarė kriminologines problemas susijusias su mūsų aplinkoje egzistuojančiais fiziniais ir virtualiais ryšiais, ypač po pandemijos laikotarpio, kuomet žmonės išgyveno kritines ir precedento neturinčias situacijas visame pasaulyje.
Lietuvai atstovavusi itin gausi 16 kriminologų delegacija mokslinėje programoje diskutavo ir pristatė šias temas:
Prof. Aleksandras Dobryninas - Pandemic, infodemic and murder cases in Lithuania;
Dr. Jolanta Aleknevičienė - Prison reform and perspectives of imprisonment in Lithuania;
Dr. Aušra Pocienė - Sexual harassment as a dangerous to society behaviour and an expression of hegemonic masculinity;
Doc. Dr. Maryja Šupa (kartu su Justina Mandravickaite (FLF) ir Vytautu Kaktinu) - Hacks, leaks, markets, pirates, gamers, loungers: a structural analysis of online hacking forums;
Doc. Dr. Simonas Nikartas - Lithuanian offenders experiences of punishment in England;
Dr. Mindaugas Lankauskas - Decriminalization of drug possession in Lithuania: recent developments and future prospects;
Dr. Sigita Černevičiūtė - The Private Matter: Domestic Violence Against Women in Interwar Lithuania (1918–1940);
Jovita Žėkaitė - (Cyber) Bullying as a Phenomenon in the Criminology;
Doc. Dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, Doc. Dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Doc. Dr. Gintautas Sakalauskas, Vaidas Kalpokas - Recognition versus disrespect – reaction towards juvenile delinquents in Lithuania;
Prof. Ilona Laurinaitytė - Supporting and Empowering Refugees from the Ukraine: A Psychologist’s Experience;
Prof. Ilona Laurinaitytė (kartu su Doc. Dr. Ilona Michailovič (TF) ir su Liubove Jarutiene (TI)) - Appropriate legal response to stalking in Lithuania: does criminalization help?
Dr. Skirmantas Bikelis (TI) - Label v. Content: Problem Of Non-Recognition Of Civil Confiscation Orders In Europe;
Liubovė Jarutienė (TI) (kartu su Prof. Ilona Laurinaityte ir Doc. Dr. Ilona Michailovič (TF)) - The risk factors for physical violence in cases of intimate partner stalking;
Dr. Eglė Vileikienė (VRM) - Discouraging factors to crime reporting: a survey of crime victim in Lithuania.
Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 1800 mokslininkų. Daugiau informacijos apie Lietuvos ir užsienio kriminologų EUROCRIM 2022 temas - https://bit.ly/3D00EYh
Kviečiame pažiūrėti akimirkas iš EUROCRIM 2022.
2022 m. rugsėjo 23 d. 16 val. 201 auditorijoje Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė VERONIKA URBONAITĖ-BARKAUSKIENĖ gins disertaciją „Kai kurios sienos ima ir susitepa“: takios ir socialiai konstruojamos Vilniaus graffiti erdvės nuo vėlyvojo sovietmečio iki 2022 m.“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda https://bit.ly/3QFbW7T
Mokslinė vadovė - doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
doc. dr. Liutauras Kraniauskas – tarybos pirmininkas (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
doc. dr. Neringa Klumbytė (Majamio universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006);
doc. dr. Siarhei Liubimau (Europos Humanitarinis universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
dr. Maryja Šupa (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
prof. dr. Artūras Tereškinas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Anotacija:
Disertacijoje analizuojamas graffiti (nesankcionuotų inskripcijų miesto erdvėje) kūrimas kaip erdvės praktika Vilniaus mieste. Remiantis ankstesnių etnografinių graffiti erdvės tyrimų rezultatais (Ferrell ir Weide spot'ų teorija, Hannerz tėkmių sąvoka) bei Löw erdvės sociologijos teorija, analizuojami giluminių pusiau struktūruotų interviu su keturių kartų subkultūrinio graffiti piešėjais, aktyviais Vilniuje nuo vėlyvojo sovietmečio iki šių dienų, duomenys. Remiantis šiais ir kitais kokybiniais (miesto erdvės stebėjimo) duomenimis, rekonstruojamas Vilniaus graffiti piešėjų bendruomenėje funkcionuojantis vietinės graffiti scenos formavimosi naratyvas, kuris skiriamas į keturis chronologinius etapus: ankstyvąjį, Inkubacinį, Aukso amžiaus ir Atoslūgio. Jų metu, veikiant ribojantiems ekonominiams faktoriams, formuojasi Vilniaus graffiti piešėjų aplinkai būdingas nuosaikus erdvės suvokimas ir nuosaikios erdvės praktikos, kurias charakterizuoja aktyvi religinių ir paveldo erdvių tabuizacija bei kt. erdvinių kompromisų paieška. Nuosaikus erdvės suvokimas formuoja socialinį graffiti erdvės konstravimą, kuriame vyrauja savos ir niekieno erdvės Anomaliojoje graffiti tėkmėje, o didesnio erdvinio radikalumo reikalaujantis Vilniaus graffiti piešėjų aktyvumas Viešojoje, Linijinėje ir ypač Idealizuojamojoje tėkmėse yra gerokai retesnis. Toks erdvinis graffiti pasiskirstymas Vilniuje yra vietinės scenos periferiškumo globaliosios graffiti subkultūros kontekste požymis.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:
II-oji Nacionalinė Socialinės politikos konferencija
Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?
Š. m. spalio mėn. 14 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks II-oji kasmetinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“, kurią organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
Šiais metais konferencija skirta analizuoti socialinės politikos atsaką, poveikį, iššūkius ir galimybes reaguojant į skirtingais gyvenimo etapais patiriamas gyvenimo krizes.
Socialinių problemų ir socialinės politikos aptarimas dalyvaujant šios srities tyrėjams ir politikos praktikams reikšmingas vystant socialinės politikos tyrimus ir didinant praktinės veiklos reikšmę visuomenės raidai ir darniam jos funkcionavimui.
Konferencija organizuojama siekiant nacionaliniu mastu konsoliduoti akademinės ir praktinės socialinės politikos bendruomenę ir suteikti platformą kasmetiniam socialinės politikos tendencijų, raidos ir ateities scenarijų aptarimui.
Konferencijos vieta: Vilniaus Universiteto Teatro salė (Universiteto g. 3, Vilnius) su galimybe dalyvauti nuotoliniu būdu. Renginys bus transliuojamas fakulteto Youtube paskyroje, stebėti transliaciją galite pasinaudoję šia nuoroda - https://youtu.be/oBGfbjJijPY
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Kriminologo Marcelo F. Aebi vizitas fakultete
Rugsėjo 11-13 d. mūsų fakultete viešėjo Lozanos universiteto (Šveicarija) profesorius Marcelo F. Aebi. Profesorius susitiko ir diskutavo su Kriminologijos katedros nariais.
Rugsėjo 13 d., profesorius skaitė paskaitas anglų kalba apie lyginamąją kriminologiją ir nepilnamečių delinkvenciją kriminologijos studentams bei visiems besidomintiems šiomis temomis.
10-oji Tarptautinė Grupių santykių praktinė/patirtinė konferencija
2019 m. rugpjūčio 23-27 dienomis vyko 10-oji Tarptautinė Grupių santykių praktinė/patirtinė konferencija „Lyderių ir sekėjų šokis: Abipusis autorizavimas ir jo priėmimas“.
Konferenciją organizavo Vilniaus Universitetas, Tavistock Žmogiškųjų santykių institutas ir Grupių santykių draugija.
Konferencija skirta įvairių profesinių sričių dalyviams: vadybos, administravimo, socialinio darbo, švietimo, kultūros, psichologijos ir kt. Jis naudingas skirtingus vaidmenis organizacijose atliekantiems darbuotojams: vadovams, administratoriams, koordinatoriams, organizatoriams, konsultantams ir kt.
Skaityti daugiauSocialinės politikos katedra
Socialinės politikos katedros nariai vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus socialinės politikos ir socialinės gerovės srityse. Teikia ekspertines konsultacijas bei įžvalgas politikos formuotojams ar socialinę politika įgyvendinančioms institucijoms. Socialinės politikos katedros nariai dalyvauja tarptautiniuose socialinės politikos tyrimų tinkluose, viešina tyrimų rezultatus tarpatautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
Kontaktai:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra, adr. Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, tel. +370 5 266 7609, el. paštas
Katedros tyrimai prisideda prie šių JT Darnios plėtros tikslų įgyvendinimo:
Katedros nariai
Katedros vedėja profesorė dr. Daiva Skučienė
Docentė dr. Rūta Brazienė
Profesorius dr. Boguslavas Gruževskis
Docentas dr. Eugenijus Dunajevas
Profesorius emeritas Romas Lazutka
Docentė dr. Jekaterina Navickė
Docentė dr. Lina Šumskaitė
Asistentas dr. Tautvydas Vencius
Doktorantė Ulijona Kaklauskaitė
Doktorantė Ugnė Gudžinskaitė
Doktorantė Viktorija Buržinskaja
Doktorantė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė
(Akademinėse atostogose)
Akademinis personalas
| Darbuotojas | Mokslinių interesų sritys |
Kontaktai, |
|
|
Instituto direktorė Docentė dr. Aušra Pocienė |
Socialinių tyrimų metodologija, baudžiamoji politika, deviacijų sociologija, miestų saugumas |
414 kab. |
|
|
Asistentė dr. |
Socialinių paslaugų kokybė, kokybės užtikrinimas, socialinis verslumas, antreprenerystė, moterų verslumas, tvarios socialinės inovacijos. |
310 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Deviacijų sociologija, kriminologo profesija, korupcija, įkalinimo problemos, socialinių tyrimų metodologija. |
211 kab. |
|
|
Asistentė dr. (valandininkė) |
Bendroji, atrankinė ir tikslinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokykloje, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės užtikrinimas, asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų,, psichologinė socialinė reabilitacija. | ||
|
Docentė dr. |
Darbo rinkos ir užimtumo politika; užimtumo kokybė; lyčių (ne)lygybė darbo rinkoje ir socialinė politika; jaunimo politika. |
110 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Migracija, šeimos sociologija, lyčių sociologija. |
413 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Socialinė pedagogika, socialinis darbas mokykloje; socialinės-psichologinės moksleivių/ jaunimo problemos, rizikos veiksniai šioms problemoms atsirasti; neformalusis jaunimo ugdymas; jaunimo politika; socialinio darbuotojo profesinio identiteto problemos |
310 kab. |
|
|
Docentė dr. (mokslo darbuotoja) |
Deviantinis elgesys, socialinė komunikacija, santykiai, reklama, rinkodara, technologijos. | ||
|
Docentas dr. Algimantas Čepas |
Teisės sociologija, kriminologija, baudžiamoji teisė, nusikaltimų prevencija. |
409 kab. |
|
|
Asistentė dr. |
Miesto sociologija, architektūros sociologija, medijų sociologija. |
413 kab. |
|
|
Profesorius dr. |
Kriminologija, korupcijos problemos, žmogaus teisės, masinės medijos. |
409 kab. |
|
|
Docentas dr. Eugenijus Dunajevas |
Socialinė politika, socialinio darbo sociologija. |
110 kab. |
|
|
Asistentė dr. |
Gimstamumo tyrimai, šeimos ir lyčių sociologija, kiekybiniai tyrimai. |
413 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Lietuvos diasporos, viešosios erdvės. |
413 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Žmonių su negalia globos deinstitucionalizacija, Žmonių su negalia socialinė įtrauktis, Socialinės paslaugos, Žmonių su negalia teisinis veiksnumas. |
||
|
Profesorė dr. Violeta Gevorgianienė |
Negalią turinčių asmenų ugdymas, socialinė pagalba šiems asmenims ir jų šeimoms, diskriminuojamų asmenų/grupių integracija, studentų ir specialistų kompetencijų ugdymas, migracijos aspektai. |
310 kab. |
|
|
Lektorė Agnė Girkontaitė |
Švietimo sociologija, aukštojo mokslo sociologija, kalbos sociologija |
413 kab. |
|
|
Profesorius dr. Boguslavas Gruževskis |
Gyventojų užimtumas ir nedarbas, darbo rinkos politika (DRP), DRP priemonės ir jų efektyvumas, skirtingų gyventojų grupių užimtumo ir nedarbo problemos. Gyventojų migracija: priežasčių analizė, tendencijos, pasekmės, integracijos problemos. Socialinis dialogas: socialiniai partneriai, kolektyviniai darbo santykiai, užimtumo saugumas ir lankstumas. Įmonių socialinė atsakomybė (CSR). Subjektyvi gerovė, subjektyvios gerovės vertinimas, skirtingų gyventojų grupių subjektyvios gerovės problemos |
110 kab. |
|
|
Docentė dr. Lijana Gvaldaitė |
Socialinio darbo metodai, familistika, socialinės rizikos šeimų problematika ir darbo su jomis metodai, vaikų globa, įvaikinimas, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas, krikščioniškas socialinis mokymas, bendruomeniniai judėjimai ir savigalba |
310 kab. |
|
|
Asistentas dr. |
Politikos sociologija, populizmas, ideologijos, diskurso teorijos. |
413 kab. |
|
|
Docentas dr. (valandininkas) |
Socialinė teorija, miesto sociologija, subkultūrų studijos, nusikalstamumas. |
413 kab. |
|
| Profesorius emeritas dr. Romas Lazutka | Socialinė apsauga, pajamų pasiskirstymas. | ||
|
Docentė dr. |
Psichikos sveikata, sveikatos sistema, negalia, socialinio darbo klientai ir žiniasklaida. |
310 kab. |
|
|
Docentė dr. Jekaterina Navickė |
Socialinė politika, socialinė atskirtis ir skurdas, savanoriškos veiklos organizavimas ir plėtra. |
110 kab. |
|
|
Docentas dr. |
Bausmių vykdymo teisė, probacija ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nuteistųjų teisės, teisėsaugos pareigūnų diskrecija, bendruomenių saugumas, nepilnamečių justicija, teisinė pagalba baudžiamajame procese. |
409 kab. |
|
|
Profesorius habil. dr. Zenonas Norkus |
Lyginamoji istorinė pokomunistinės transformacijos sociologija, Lyginamoji istorinė ekonomikos sociologija, Lyginamoji istorinė imperijų sociologija, Maxo Weberio socialinė teorija, Istorijos ir socialinių mokslų metodologija. |
|
|
|
Docentė dr. Donata Petružytė |
Terapinės bendruomenės; konsultavimas ir psichoterapija socialiniame darbe; pagalbos santykio psichologija; gyvūnų įtraukimas į socialinės pagalbos procesą; menas ir socialinis darbas (įvairios sąsajos); įvairių religijų santykis su socialine veikla; kolektyvinės emocijos ir jų vaidmuo visuomeniniame gyvenime, socialiniuose procesuose; socialinių problemų teorija; profesinių sąjungų veikla; socialinio darbo plėtra verslo įmonėse; e-socialinis darbas; technologinės inovacijos ir socialinis darbas; studentų siūlomos originalios temos |
310 kab. |
|
|
Asistentė dr. Milda Pivoriūtė |
Jaunimo sociologija (tapsmas suaugusiu, amžiaus ketvirčio krizė), laiko sociologija (greitasis ir lėtasis laikas, pagreičio visuomenė), mirties sociologija. |
413 kab. |
|
|
Profesorius dr. Arūnas Poviliūnas |
Profesijų sociologija, švietimo sociologija, socialinio kapitalo tyrinėjimai, žinojimo ir mokslo sociologija |
413 kab. |
|
|
Partnerystės profesorius dr. (valandininkas) |
Teisės teorija, Teisėkūra, Lietuvos konstitucinė teisė, Žmogaus teisės, Lietuvos teisinė sistema, Baudžiamoji teisė, Korupcija. | ||
| Docentas dr. Miroslavas Seniutis | Skaitmeninių technologijų vystymas ir taikymas socialinio darbo praktikoje; Etinio dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės socialinių paslaugų srityje; Etinio dirbtinio intelekto plėtra ir pritaikymas moksliniuose tyrimuose bei studijų procese; Inovatyvūs socialinio darbo modeliai orientuoti į skirtingų grupių klientų tarpusavio sąveikas; Vaiko ir šeimos gerovė; Benamystės patirtys ir darbo su jaunais bei suaugusiais benamiais asmenimis metodai; Priverstinė migracija ir žmogaus teisių iššūkiai Rytų Europoje; Žinojimo sociologijai ir etnografijai giminingos teorinės ir metodologinės prieigos. |
310 kab. |
|
|
Asistentas dr.
|
Miesto sociologija, socialiniai judėjimai, komunikacijos ir visuomenės nuomonės tyrimai | ||
|
Dėstytoja praktikė dr.
(valandininkė) |
Kokybiniai sociologinių tyrimų metodai |
|
|
|
Profesorė dr. Daiva Skučienė |
Socialinės gerovės analizė (objektyvi ir subjektyvi gerovė, pajamų nelygybė, skurdas); socialinės apsaugos politikos tobulinimas (pensijų politika, piniginės socialinės paramos politika, lyčių politika); Gerovės valstybės segmentų finansavimas; asmens ir namų ūkio finansų subalansavimo konsultavimas |
110 akb. |
|
|
Docentas dr. Daumantas Stumbrys |
Demografija, psichikos sveikata |
413 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir (ne)formalios globos įvairūs aspektai (persikėlimas į globos įstaigą, santykių, socialinių vaidmenų, užimtumo ir tapatumo kaita senstant, inovacijos vyresnio amžiaus asmenų globos sektoriuje); technologinės inovacijos ir socialinis darbas |
310 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Vyriškumo, lyčių studijos, tėvystės, šeimos ir darbo derinimas, lyčių lygybės politika, LGBT asmenų teisės |
110 kab. |
|
|
Profesorė dr.
|
Žmogaus teisės ir socialinis darbas, sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų teisės, globa, stigma ir diskriminacija, globos įstaigos. |
310 kab. |
|
|
Docentė dr. Maryja Šupa |
Elektroniniai nusikaltimai, miesto kriminologija, kultūrinė kriminologija, socialinės kontrolės raida |
409 kab. |
|
|
Docentė dr. |
Socialinio darbo profesija ir jos raida; socialinio darbo metodai; socialinio darbo teorija; socialinis darbas su vaikais ir jaunimu; socialinis darbas su rizikos šeimomis, supervizija; galios santykiai socialiniame darbe |
310 kab. |
|
|
Profesorė dr. |
Socialinės paslaugos gerovės valstybėje; socialinė atskirtis ir socialinė integracija; socialinių paslaugų organizavimas įvairioms klientų grupėms; socialinių paslaugų rinka ir žmogaus teisės; socialinės paslaugos ir aplinkos apsauga; socialinio darbo vadyba; socialinės problemos ir socialinės paramos sistema |
310 kab. |
|
|
Asistentė dr. |
Kriminologija, korupcija, socialinės problemos. |
||
| Dr. Vytautas Valatka | Miesto studijos, socialinė nelygybė, mašininis mokymasis, nuotolinis stebėjimas. | ||
|
Docentė dr. Laima Žilinskienė |
Kokybiniai metodai, sovietmečio ir posovietiniai kartų tyrimai, šeimos atmintis. |
413 kab. |
|
| Podoktorantūros stažuotojas dr. Karolis Dambrauskas | Nacionalizmai, tautinių mažumų politika, posocialistinė transformacija, posocializmo antropologija. | - | |
| Podoktorantūros stažuotojas dr. Mantas Šikšnianas | Antrojo pasaulinio karo socialinė istorija, kasdienybės istorija, totalitarinių režimų nusikaltimai. | - | |
| Asistentė Rimantė Gaičevskytė-Savickė | Medijos ir nusikaltimai, moterų nusikaltimai, persekiojimas. | 409 kab. | |
| Asistentas dr. Tautvydas Vencius | Socialinis mobilumas, socialinė politika, pažeidžiamų visuomenės grupių socialinė apsauga, socialinių problemų sociologinis kontekstas, ilgalaikis nedarbas, socialinės paramos politika, socialiniai judėjimai. | 110 kab. | |
| Lektorė Rima Žilinskaitė | Skaitmeninė sociologija, skaitmenizacijos socialiniai efektai, mokslo sociologija, žinojimo sociologija. | 413 kab. | |
|
Asistentė dr. |
Migracija, transnacionalinės šeimos, asmeninio gyvenimo sociologija, lyčių reprezentacijos, vi-zualūs metodai, gyvenimo eigos perspektyva, vaikystės sociologija, šeiminiai ryšiai. |
413 kab. |
|
| Lektorius Žygimantas Bučius | Socialinės antropologijos teorijos, sociologija ir socialinė kaita, romantinė meilė, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kultūra, gestų kalba, technologijų įtaka kasdieniam bendravimui. |
310 kab. |
|
Skaityti daugiau
Mindaugas Ignotas
Puslapis 1 iš 2
- Pradžia
- Ankst
- 1
- 2
- Sekantis
- Paskutinis