Mokslas

Rašto darbų temos ir vadovai

Filosofijos kursinių, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų
rekomenduojamos temos ir vadovai
(temos turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į studijų pakopą)

Prof. J. Dagys
Logikos (šiuolaikinės ir istorinės) tematika, analitinės kalbos ir sąmonės filosofijos problemos. Dėl konkrečios formuluotės susisiekti individualiai.

Prof. M. Gutauskas
1. Patirties struktūros fenomenologijoje (Husserl, Heidegger, Merleau-Ponty, Waldenfels (autoriai pasirinktinai, temą tikslinti))
2. Intersubjektyvumo problema (Husserl, Merleau-Ponty, šiuolaikinės fenomenologijos atstovai (autoriai pasirinktinai, temą tikslinti))
3. Kalba ir žmogaus apibrėžtis (Heidegger, Gadamer, Maceina (autoriai pasirinktinai, temą tikslinti))

Prof. N. Kardelis
1. Graikiškosios filosofinio mąstymo ištakos: filosofijos kilmės ir prigimties problema
2. Mąstymas apie pasaulį ar mąstymas apie žmogų? Pirmosios filosofijos problema senovės graikų mąstymo tradicijoje
3. Rimties ir kaitos dialektika Herakleito filosofijoje
4. Filosofinė Platono utopijų prasmė: „Valstybė“, „Įstatymai“, „Timajas“, „Kritijas“
5. Eido (idėjos) sampratos raida Platono dialoguose
6. Atsitiktinumo ir būtinybės sąveika Platono „Timajuje“
7. Filosofiniai sielos modeliai Platono dialoguose
8. Filosofijos prigimties samprata Aristotelio „Metafizikoje“
9. Substancijos prigimties klausimas VII-ojoje Aristotelio „Metafizikos“ knygoje
10. Platono ir Aristotelio politinė filosofija: panašumai ir skirtumai
11. Ženklo samprata ir tikrovės interpretavimas Augustino veikale „Apie krikščioniškąjį mokymą“
12. Būtis ir Niekis Arvydo Šliogerio filosofijoje
13. Antikinės temos, įvaizdžiai ir simboliai Arvydo Šliogerio mąstyme
14. Kritinis Arvydo Šliogerio dialogas su Platonu: „apverstasis platonizmas“
15. Loginiai ir etiniai postmodernizmo ideologijos ir postmodernistinės filosofijos prieštaravimai

Prof. N. Milerius
1. Kasdienio pasaulio temos istorinė apžvalga: filosofinis diskursas, sociologinės, psichologinės, semiotinės, religinės interpretacijos (E. Husserlis, M. Heideggeris, M. Merleau-Ponty ir kt.)
2. Kasdienybės tema ir globalizacija
3. Kino filosofijos teorijos
4. Kino interpretacijos šiuolaikinėse filosofijos ir estetikos koncepcijose (G. Deleuze, F. Jameson ir kt.)
5. Miesto problematikos filosofiniai pagrindai

Prof. K. Sabolius
1. Šiuolaikinės ontologijos problemos
2. Ekologijos, aplinkodairos ir antropoceno problemos filosofijoje
3. Naujieji realizmai ir materializmai
4. Klasikinės estetikos problemos.
5. Šiuolaikinės estetikos problemos
6. Vizualumo teorijos
7. Klasikinės vaizduotės sampratos
8. Šiuolaikinės vaizduotės sampratos
9. Šiuolaikinės meno filosofijos koncepcijos
10. Kino filosofijos problemos

Prof. M. P. Šaulauskas
1. Senoji Indijos filosofija - konkrečios astika ar nastika koncepcijos analizė arba kelių lyginimas. Magistrantams privalomos sanskrito studijos.
2. Pilietinės visuomenės samprata, genezė ir raida.
3. Postmodernusis diskursas - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas.
4. Hermeneutika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas.
5. Kalbos ir mokslo analitika - konkrečios problemos ar koncepcijos analizė arba kelių lyginimas.
6. Socialinė kaita Lietuvoje - konkretaus aspekto tyrimas.
7. Informacijos visuomenės genezė ir raida - konkretaus aspekto tyrimas.

Prof. R. Šerpytytė
1. Plastiškumo samprata Hegelio ir Catherine Malabou filosofijoje
2. Nihilizmas tarp psichologijos ir ontologijos: Dostojevskis, Nietzsche, Jaspersas
3. Religinės patirties samprata Gianni Vattimo filosofijoje
4. Postsekuliari religinio patyrimo samprata: R. Kearney anateizmas
5. Mąstymo ir tikrovės problema Hegelio filosofijoje
6. Po „subjekto mirties“: naujos subjektiškumo perspektyvos XXI a. Vakarų filosofijoje
7. Hermeneutinė realybės/tikrovės samprata: nuo Heideggerio iki Vattimo

Doc. dr. J. Čiurlionis
1. Erdvė ir laikas ankstyvojoje antikos filosofijoje
2. Erdvė ir laikas Aristotelio filosofijoje
3. Aristotelio fizikos ir metafizikos santykis
4. Erdvės ir laiko problema viduramžių filosofijoje
5. R. Descartes ir I. Newtono gamtamokslinių teorijų santykis
6. Reliacionizmo ir absoliutizmo kontroversija erdvės ir laiko filosofijoje. (Leibnizas, Berkley, Newtonas, Kantas ir kt.)
7. Analitinė erdvės ir laiko filosofija. 8. Erdvės ir laiko tyrimai Lietuvoje. 1.Hipokrato medicinos etinės problemos
8. Kūno ir sielos santykio problema Corpus Hippocraticum
9. Elementų paradigma Antikos moksle ir filosofijoje
10. Senovės graikų matematika: filosofinės problemos

Doc. dr. V. Daraškevičiūtė
temos bakalaurams
1. Estetikos sampratos kontroversijos (istorinė perspektyva ir šiuolaikinės teorijos)
2. Meno ir tikrovės santykio problema ontologinėje hermeneutikoje
3. Interpretacijos problema ir jos filosofinis pagrindimas
4. Vizualumo problematika šiuolaikinėje filosofijoje
5. Religijos ir meno santykio kontroversijos filosofiniu požiūriu

Doc. dr. V. Dranseika
1. Eksperimentinės filosofijos problemos
2. Moralės psichologijos problemos

Doc. dr. K. Dubnikas
1. Religijos istorijos metodologinės problemos
2. Religinės kalbos analizė
3. Religijos filosofija kaip kritinis religijos svarstymas
4. Religinio patyrimo filosofinės koncepcijos
5. Moralės klausimai religijos filosofijoje
6. Egzistencializmas ir krikščioniškoji filosofija
7. Šventenybė religijos fenomenologijoje
8. Dievo problema proceso filosofijoje
9. Šiuolaikinė filosofinė teologija
10. Teologijos ir filosofijos santykio problema

Doc. dr. L. Jakavonytė
1. Homo ludens – Erazmas Roterdamietis apie žmogaus prigimtį
2. Augustino ir Pelagijaus ginčas apie valios laisvę ir žmogaus prigimtį, Erazmo ir Lutherio diskusija apie laisvą sprendimą ir valios vergystę
3. Platonizmo ir aristotelizmo įtaka Erazmo Roterdamiečio humanistinėms nuostatoms „antrojo žmogaus sukūrimo“ programoje
4. Humanizmo idėjų ir „antrojo žmogaus sukūrimo“ teologijos sintezė kaip teocentrizmo ir antropocentrizmo priešstatos įveika Oxfordo humanistų būrelio veikaluose
5. Kierkegaard‘as apie aistringą protą ir protingas aistras
6. Asmenybės dvasinio tobulėjimo raidos modeliai Kierkegaard‘o kūryboje
7. Nevilties įveika Kierkegaard‘o filosofijoje ir nelaimingoji sąmonė Hėgelio filosofijoje
8. Apverčiant Hegelį “nuo galvos ant kojų”: susvetimėjimo (Marx) ir egzistencinės nevilties (Kierkegaard) įveika
9. Augustinas, Kierkegaard‘as, Arendt apie blogio kilmę ir prasmę (lyginamoji analizė)
10. Bioetikos problemos
11. Gyvybės pradžios ir pabaigos etinės problemos
12. Eutanazija kaip etinė problema
13. Pagarbos asmens autonomijai principas bioetikoje ir jo taikymo ribos
14. Etinės „gyvūnų teisių“ ir ,,gyvūnų gerovės“ sampratų apibrėžimo ir atribojimo problemos
15. Transhumanizmo projektų etinė analizė
16. Filosofiniai ir etiniai biopolitikos aspektai
17. Biotechnologijų etinės problemos
18. Biotechnologijų ir socialinės inžinerijos etiniai iššūkiai
19. Biologinių ginklų kūrimas ir bioterorizmo grėsmė hibridinių karų kontekste

Doc. dr. K. Kirtiklis
1. Marksistinė / neomarksistinė / postmarksistinė filosofija
2. Frankfurto mokyklos kritinė teorija
3. Šiuolaikinė kritinė teorija
4. Filosofija kaip socialinė kritika (nuo ankstyvosios Modernybės iki šiandien)
5. Filosofinės medijų ir komunikacijos problemos
6. Individualizmo ir holizmo debatai socialinėje filosofijoje
7. Viešoji filosofija (public philosophy)

Doc. dr. A. Mickevičius
1. Tiesos problema ir „perspektyvizmas“ F. Nietzsche's filosofijoje
2. F. Nietzsche's moralės genealogijos samprata
3. Hermeneutinės tiesos ir istoriškumo refleksija H.G. Gadamerio hermeneutikoje
4. Estetinės sąmonės kritika ir ontologinė meno kūrinio supratimo samprata H.G.Gadamerio
hermeneutikoje
5. Meno kūrinio prigimties traktuotė M. Heideggerio filosofijoje
6. H.G.Gadamerio ir J. Habermaso polemikos dėl hermeneutinio supratimo universalumo
palyginamoji analizė
7. P. Ricoeur simbolių ir mitų hermeneutika
8. Žinojimo ir socialinių praktikų traktuočių metodologinių prieigų problema: M. Foucault versus J. Habermas
9. Intersubjektyvumas E.Husserlio fenomenologijoje
10. Fenomenologinė laiko tyrimo specifika (E.Husserl)
11. F. Nietzsche's idėjų recepcija M.Foucault "genealoginiame" svarstyme
12. F. Nietzsche's filosofijos idėjiniai atspindžiai ir jų reaktualizacija G.Deleuze filosofijoje
13. „Atpažinimo“ ir „pamatinio susidūrimo“ sampratos G. Deleuze filosofijoje
14. Nomadizmo ir „karo mašinos“ sampratos G. Deleuze filosofijoje.
15. Nietzsche‘s žodžio „Dievas mirė“ interpretacija Jean-Luc Marion filosofijoje

Doc. dr. Ž. Pabijutaitė
1. Aristotelio "Metafizikos" recepcija viduramžių ir šiuolaikinėje filosofijoje
2. "Dviejų Barbarų" problema Aristotelio modalinėje silogistikoje
3. Teiginių su tuščiais terminais statusas klasikiniame loginiame kvadrate
4. Universalijų problema viduramžių filosofijoje (konkrečių autorių analizė)
5. Tapatybė laike: endurantizmo ir perdurantizmo ginčas
6. Kontroversija tarp A ir B laiko teorijų šiuolaikinėje laiko metafizikoje
7. Skirtis tarp buvimo ir egzistavimo šiuolaikinėje analitinėje metafizikoje
8. Tarppasaulinės tapatybės problema: alternatyvių koncepcijų analizė
9. Atsitiktinių būsimojo laiko teiginių teisingumo reikšmės klausimas: pasirinktų semantinių teorijų arba autorių analizė
10. Lotyniškosios filosofijos šaltinių analizė (darbas su rankraščiais ir senaisiais spaudiniais; būtinos geros lotynų kalbos žinios)

Asist. dr. R. Bikauskaitė
1. Šiuolaikinės feministinės moralės filosofijos kontroversijos
2. Šiuolaikinės feministinės politikos filosofijos kontroversijos
3. Ekologinės etikos problemos

Asist. dr. M. Gilaitis
1. Kalbos ir sąmonės filosofijos problemos
2. Analitinės filosofijos istorijos tematika
3. Metafilosofinė problematika analitinėje filosofijoje

Asist. dr. M. Stoškus
1. Teisingumo problema Platono filosofijoje
2. Teisingumo problema Aristotelio filosofijoje
3. Politikos samprata Platono ir Aristotelio filosofijoje
4. Politinės tvarkos problema Antikos ir Naujųjų amžių filosofijoje (pasirinkti konkrečius du mąstytojus)
5. Žmogaus prigimties problema Platono ir Th. Hobbeso filosofijoje
6. Žmogaus prigimties problema Th. Hobbeso ir J. J. Rousseau filosofijoje
7. Platono sielos pradų samprata ir laisvės problema
8. Politinių santvarkų klasifikacijos reikšmė Antikos ir/ar Viduramžių filosofijoje
9. Platono sielos tipų ir politinių santvarkų analogijos prasmė
10. Platono teisingumo idėjos samprata
11. Politinių ideologijų (pasirenkama viena konkreti) filosofinė genezė

Asist. dr. J. Tuleikytė
1. Takiosios modernybės koncepcija Baumano socialinėje filosofijoje
2. Globalizacijos problema Baumano socialinėje filosofijoje

Religijos studijų magistro mokslo tiriamųjų darbų ir baigiamųjų darbų
rekomenduojamos temos ir vadovai

Prof. R. Šerpytytė

1. Tikėjimo samprata Vattimo filosofijoje
2. Nihilizmas ir tikėjimas vokiečių romantizme
3. Skirtumo samprata Kierkegaard‘o ir Derrida filosofijoje
4. Postmetafizinis mąstymas ir religijos problema: Heideggeris
5. Nihilizmas ir tikėjimas XIX a. rusų literatūroje
6. Tikėjimas ir žinojimas Hegelio filosofijoje
7. John Caputo silpnosios teologijos samprata
8. Postsekuliari šventybės samprata Giorgio Agambeno filosofijoje

Doc. dr. D. Bacevičiūtė

1. Etinio ir religinio santykio jungtis E. Levino mąstyme
2. Ar I. Kanto etika gali būti vadinama krikščioniškąja?
3. Sekuliarizacija ir etinė religijos prasmė: I. Kantas ir J. Habermasas
4. I. Kanto „etinės bendrijos“ religinė, etinė ir politinė prasmė
5. Paulio Ricoeuro simbolių hermeneutika

Doc. dr. A. Pažėraitė

1. Naujųjų laikų religijos konceptualizacijos
2. „Pasaulio religijų“ atradimas/išradimas?
3. „Amžinos mito tiesos“ problema
4. Dievo antropomorfiškumo problema judaizme
5. Žydų ir krikščionių disputai viduramžiais
6. XVII-XVIII a. mesianistiniai judėjimai Europoje
7. Chaimo iš Valažino maldos samprata

Doc. dr. V. Daraškevičiūtė

1. Ontologinė meno kūrinio samprata ir jos religinis matmuo
2. Postsekuliarumo apraiškos šiuolaikinėje kultūroje
3. Sekuliarizacija ir meno autonomiškumo problema: Giorgio Agamben
4. Ar įmanomas šiuolaikinis religinis menas?