Podoktorantūros stažuočių projektas „Šleikštulys ir atliekos. Ekofenomenologinė perspektyva atliekų studijose“ Nr. S-PD-24-101
Projektas finansuojamas 2024 - 2026 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą veiklą „Podoktorantūros stažuotės“
Projekto laikotarpis: 2024 m. vasario mėn. – 2026 m. sausio mėn.
Projektą vykdo:
Stažuotojas: dr. Tomas Šinkūnas
Vadovas: prof. Mintautas Gutauskas
Projekto santrauka:
Moksliniame diskurse šleikštulį įprasta sieti su evoliucine paradigma, apibrėžiant pastarąjį kaip gynybą nuo galimo pavojaus (Rozin ir kt., 1987, Oaten ir kt., 2009) arba kaip gynybinį mechanizmą kūno ertmėms saugoti (Kristeva 1980, Douglas 1966). Egzistuoja ir alternatyvios lingvistiniais ar biologiniais metodais grįstos perspektyvos (Lakoff 2016, Wierzbicka 1999). Skirtingai nuo šių, daugiau nei prieš 100 metų, filosofas Aurelius Kolnai’us pabrėžė šleikštulio fenomenologinę vertę. Vis dėlto, Kolnai’aus šleikštulio samprata dažniausiai interpretuojama etine ir estetine perspktyvomis, tad iki šiol nebuvo atskleistas metafizinis, steigiamasis šleikštulio lygmuo.
Mano daktaro disertacija skirta šiam Kolnai’us sluoksniui atskleisti (Šinkūnas 2023). Jos pagrindinis tikslas yra įvertinti šleikštulį egzistenciniame kontekste, parodyti, kad pasaulis nėra suvokiamas vien kaip fizinis, tačiau jame taip pat egzistuoja vertės, todėl patiriamas šleikštulys niekada nėra išskirtinai fizinis. Šiame kontekste šleikštulys nurodo į degradacijos, erozijos galimybę ir taip skiriasi nuo Heideggerio nerimo, Sartre’o šleikštulio.
Tokios metodologijos aktualumas pasireiškia per galimybę atsispiriant nuo fenomenologinės šleikštulio sampratos integruoti fenomenologinį vertės suvokimo mechanizmą į ekofenomenologinius tyrinėjimus, o tai įgalina atskleisti tiek fizinę, tiek moralinę šiukšlių, atliekų patirtinę dimensiją.
Šio projekto naujumas atsiskleidžia išryškinant emocijų fenomenologijos tyrinėjimų rezultatų pritaikomumą ekofenomenologijai, nes šiandieninių tyrinėjimų kontekste ši problematika susilaukia mažai dėmesio. Atliekų studijoms tai bus ypač aktualu, nes šios problematikos artikuliavimas leis geriau artikuliuoti atliekų, šiukšlių patirtį, tos patirties pasekmes politiniu, sociologinių lygmeniu. Toks žinojimas pasitarnaus analizuojant socialines praktikas, kuriant naujus įstatymus. Galiausiai, toks požiūris iš esmės nekeičia atliekų studijų metodologinės prieigos, o ją papildo.