„Aš labai norėčiau bent vieną dieną į mokyklą nueiti ir nestresuoti, ir būti laisva, be jokio nerimo. Tiesiog būti ir atlikti savo pareigą mokytis“ (ištrauka iš pokalbio su vienuoliktoke Akvile Korsakaite, LRT.lt portalas).
Šių metų balandžio 30 d., 15 val. Ugdymo mokslų institutas kviečia į nacionalinį mokslininkų ir praktikų seminarą „Mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas: mokyklos, šeimos ar visuomenės rūpestis? “.
Seminaras skirtas permąstyti mokinių emocinės sveikatos ir patiriamo streso problematiką, ypatingai išryškėjusią didelio atgarsio sulaukusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kontekste. Seminaro metu remiantis skirtingais tyrimais bus siekiama išryškinti veiksnius, trukdančius ir padedančius užtikrinti mokinių emocinę sveikatą ir psichologinį atsparumą mokykloje ir už jos ribų. Taip pat bus kviečiama diskutuoti, kieno rūpestis yra mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas. Pranešimus skaitys psichologė doc. dr. Paulina Želvienė ir edukologas doc. dr. Stanislav Sabaliauskas.
Seminarą moderuos Ugdymo mokslų instituto profesorė dr. Lilija Duoblienė.
Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje.
Plačiau apie pranešėjus ir pranešimus:
Paulina Želvienė. Lietuvos mokinių trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: kaip mokykla galėtų padėti?
Atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma Lietuvos paauglių (71 proc.) patiria potencialiai trauminių įvykių (Zelviene et al., 2020). Kartu yra žinoma, kad mokinių patirtos traumos yra susijusios su ilgalaikiais socialiniais, emociniais ir elgesio sunkumais (Roberts et al., 2018). Pranešimas supažindins su psichotraumatologijos mokslinėmis ir praktinėmis įžvalgomis apie traumos paplitimą mokinių gyvenime, padės suprasti traumos poveikį mokinių raidai bei pateiks praktines įžvalgas, kaip būtų galima padėti traumas patyrusiems mokiniams.
Psichotraumatologijos docentė, dr. Paulina Želvienė yra klinikinė psichologė, vyriausioji mokslo darbuotoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centre, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos (LTPA) valdybos narė, EMDR Lietuva asociacijos prezidentė, EMDR Europe mokslo komiteto narė, Lietuvos mokslų jaunosios akademijos (LMAJA) biuro narė. Paulinos mokslinių tyrimų interesai yra psichotraumatologija, specializuota psichotraumatologinė pagalba, stresas ir atsparumas paauglystėje.
Stanislav Sabaliauskas. Besimokančiųjų gyvybingumas ir emocinė sveikata.
Tyrimai rodo, kad emocinė sveikata ir gyvybingumas susiję su mokinių asmenine gerove, mokymosi motyvacija ir geresniais akademiniais pasiekimais. Emocinės sveikatos sutrikimai neigiamai veikia mokinių kitus kognityvinius gebėjimus, emocijų reguliavimą ir elgesį, taip pat yra susiję su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu ir prastesne gyvenimo kokybe. Gyvybingumas, kaip fizinės ir psichinės energijos išteklius, padeda veiksmingai valdyti savo elgesį, susidoroti su iššūkiais ir siekti asmeniškai vertingų tikslų. Gyvybingumą ir emocinę gerovę, kaip dinamišką būseną, veikia įvairūs aplinkos ir socialiniais veiksniai. Pristatymo metu kviečiama pažvelgti į ugdymo aplinkas, kaip į besimokančių gyvybingumo ir asmeninė gerovę stiprinančias erdves.
Docentas dr. Stanislav Sabaliauskas yra tyrimo metodologijos dėstytojas, tyrėjas, studentų mentorius, bendrojo ugdymo programų rengėjas, fizinio ugdymo ir sporto ekspertas, Lietuvos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms programų rengėjas, Bendrųjų ugdymo programų Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos bei Specializuoto ugdymo programos dalyko Sporto pažinimas bendraautorius. Stanislav mokslinių tyrimų interesai yra savireguliacija ir įkūnytas pažinimas, metapažinimas, kūno intelektas ir mentalinės galios.