Haiku – unikalus poezijos žanras, susiformavęs Japonijoje Edo laikotarpiu. „Dabartinis haiku yra apie buvimą čia ir dabar, apie sezoniškumą, išgyvenimą akimirkos. Haiku logika tokia, kad kuo labiau esi suvaržytas, tuo geriau veikia fantazija“, – tvirtina japonų literatūros specialistė ir Vilniaus universiteto japonų kalbos dėstytoja Jurgita Ignotienė. Skaityti daugiau

Yoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų šeimininkę ir „Šakniuku“ pramintą berniuką, tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, ir dažnai yra vadinamas „ode empatijai“. Apie įspūdingą Yoko Ogawos literatūrinę karjerą telefonu kalbamės su šiuolaikinės japonų literatūros specialiste Jurgita Ignotiene. Iš japonų kalbos romaną ... Skaityti daugiau

Rašytojas iš Japonijos Haruki Murakami, kurio knygos lietuvių kalba neretai pasirodo greičiau nei vertimai anglų kalba. Kuo įdomus ir išskirtinis šis autorius? Apie mistikos meistru vadinamą H. Murakami kalbamės su jo kūrybos į lietuvių kalbą vertėja, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonologė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė. Skaityti daugiau

Gyvename, kuriame, dirbame, bet kokia visa to prasmė? Šis klausimas vis dažniau neduoda ramybės šiuolaikiniam žmogui. Kodėl mes ieškome prasmės ir kur galime ją rasti? Ką apie prasmės paieškų fenomeną mano mokslininkai, dvasininkai ir žmonės, patys patyrę gyvenimą aukštyn kojomis verčiančius virsmus? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus mintys apie kultūrą ir prasmės paieškas. Skaityti daugiau

Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir skaitote be jų? Kaip vertėjai perteikia kultūrų skirtumus, su kokiais netikėtumais susiduria? Kokios Azijos šalies literatūra mums pažįstama geriausiai? Skaityti daugiau

Kasmet nuo 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia konkrečios kalbos literatūros metus. Jau apžvelgę netolimų kaimynų – lenkų, ukrainiečių, vengrų – literatūrą, šiemet atsigręžiame į kur kas tolimesnius regionus ir skelbiame 2016-uosius Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Skaityti daugiau

2015 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė japonologė Jurgita Ignotienė dalyvavo LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ vykusioje diskusijoje, kurioje buvo aptariami mūsų studijų ir studijų Azijos šalyse skirtumai. Diskusijos dalyviai siekė apibrėžti Azijos aukštųjų mokyklų mokslo kokybė, taip pat ir ko galėtume pasimokyti iš šių šalių aukštųjų mokyklų. Skaityti daugiau

Jurgita Ignotienė, VU Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja, lektorė Peržvelgę visas jau dešimt metų vykstančio populiariosios ir šiuolaikinės japonų kultūros festivalio „nowJapan“ programas matysime, kad pagrindiniai japoniškosios popkultūros elementai Lietuvoje yra animacija anime, komiksai manga ir persirengimas anime filmukų personažais cosplay. Žinoma, prie šios kompanijos reikėtų pridėti ir kompiuterinius žaidimus bei jų gerbėjus. Skaityti daugiau
Puslapis 1 iš 2
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos