Pažymint Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorės dr. Agnės Matulaitės indėlį į tyrimus psichologijos srityje, jai suteikta Psichologijos katedros tyrimų garbės narės pozicija Birkbecko Londono universitete. „Man tai reiškia, kad visuomet svarbu išlikti sąžiningai savo idėjoms, mintims, net jei šalia esantys mokslininkai mato kitokį problemos sprendimo būdą“, – sako mokslininkė.
Bendradarbiavimas su žymiais psichologais
Dr. A. Matulaitė paaiškina, kad tai nėra etatinė pozicija. Ji veikiau suteikiama siekiant pagerbti ir užtikrinti intensyvesnį mokslininkų bendradarbiavimą. „Didžiuojuosi priimdama tokį pasiūlymą, ypač turėdama omenyje, kad šiame universitete, patenkančiame tarp 1 proc. geriausių pasaulio universitetų, profesoriauja vienas žymiausių kokybinių fenomenologinių tyrimų psichologijoje autorius, profesorius Jonathanas A. Smithas“, – sako pašnekovė. Ji su garsiuoju mokslininku susipažino 2003 m., kai dėstė prestižiniame Londono universitete (UCL). Vėliau vis sugrįždavo konsultuotis, nors mokėsi ir pas kitus tarptautinį pripažinimą turinčius mokslininkus bei tyrėjus: doc. dr. Virginią Eatough, doc. dr. Michaelą Larkiną, doc. dr. Rachel Shaw.
Tačiau gilintis į kokybinius, fenomenologinius tyrimus mokslininkė pradėjo gerokai anksčiau. Dar 1991 m. ji pateko į seminarą pas klasiku tituluojamą profesorių Amedeo Giorgi ir jo kolegą profesorių Steinarą Kvale. „Ugdydama pasitikėjimą savo jėgomis, praėjau išsamią programą nuo pradinukų, pažengusių iki supervizorių lygio. Taip, manau, įgijau ir vis didesnį fenomenologinių tyrėjų pasitikėjimą manimi“, – teigia dr. A. Matulaitė.
Kartu su doc. dr. V. Eatough ji jau vedė seminarus Birkbecko universitete studijuojantiems doktorantams. Ateityje planuojami bendri straipsniai, laukia susitikimai ir tolimesnių fenomenologinių tyrimų psichologijoje raidos ypatumų aptarimai. VU lektorei suteikta galimybė naudotis minėto universiteto patalpomis, archyvu, atskira darbo vieta.
Disertacijos pripažinimas
VU studijuodama doktorantūroje mokslininkė skaitė pranešimus Paryžiaus, Sasekso, Oksfordo ir Kembridžo universitetuose. Dr. A. Matulaitės daktaro disertacija „Kai tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ sulaukė pagyrų dėl metodologinės dalies, tad nenuostabu, kad šis darbas pasiūlytas geriausių Europos kūno psichoterapijos disertacijų, taip pat geriausių Lietuvos disertacijų konkursui. Kaip teigia pašnekovė, gyvenime ji susidūrė su labai gerais darbo vadovais, laisvę ir tikras vertybes palaikančiomis Vilniaus universiteto psichologijos katedromis. Ypač mokslininkė dėkinga disertacijos vadovei, o dabar jau kolegei doc. dr. Rasai Bieliauskaitei.
„Vilniaus universitete apsigynusi daktaro disertaciją, buvau pakviesta skaityti du pranešimus Britų psichologijos sąjungos organizuojamoje kokybinių tyrimų konferencijoje. Viename pristačiau disertacijos atradimus, kitame – jos metodologinius aspektus. Britus ypač domino tai, kaip fenomenologiniame tyrime taikomi žmogaus piešiniai ir portretai. Tai itin reta tokiuose tyrimuose“, – paaiškina mokslininkė.
Netrukus po to ji pakviesta uždaryti tarptautinę tarpdisciplininę nėštumui skirtą konferenciją CRASSH Kembridžo universitete, po kurios mokslininkei pasiūlyta podoktorantūros stažuotė Kembridže. „Dėl šeimyninių aplinkybių ir noro gyventi Lietuvoje šio pasiūlymo su apgailestavimu atsisakiau. Tačiau su naujais bendraminčiais Kembridže ir pasaulyje tęsiu bendradarbiavimą. Dalijamės atradimais, pastebėjimais, straipsniais, o ateityje planuojame surengti specifišką konferenciją beveik mano disertacijos – įkūnyto nėštumo – tema“, – atskleidžia dr. A. Matulaitė.
Nauda Vilniaus universitetui
„Manau, mano studentai ir klientai yra pirmieji naudos gavėjai. Iš britų išmokau kitokio santykio su studentais, doktorantais, kolegomis. Jaučiu, kad jau turiu kuo pasidalinti, nors, kita vertus, nuolatos tobulėdama suprantu, kiek dar daug nežinau. Prisimenu, kaip mane nustebino užrašas virš vienų Kembridžo koledžo vartų: „Didžiuojamės tuo, kad kiekvieną žinantį paverčiam ieškančiu“. Manau, tai labai svarbu. Džiaugčiausi, jei šia idėja – nuolatiniu smalsumu, poreikiu ieškoti, begaline pagarba mokslui ir studentams – galėčiau užkrėsti ir savo kolegas Vilniuje“, – optimistiškai kalba pašnekovė.
Kaip suderinti daug skirtingų veiklų?
Lietuvoje pašnekovė sulaukia kvietimų dalyvauti įvairiausiuose kokybinių tyrėjų ir dėstytojų metodologinėse grupėse, vesti paskaitas Lietuvos universitetų dėstytojams, kuriems rūpi, kaip užtikrinti kokybišką kokybinių tyrimų rengimą šalies universitetuose. Dr. A. Matulaitė su kolegomis Lietuvoje įkūrė fenomenologinių tyrimų institutą.
Natūraliai kyla klausimas, kaip ji sugeba suderinti mokslinį darbą, dėstymą, privačią psichoterapijos praktiką, nuolatinį dalyvavimą kviestinėse paskaitose, skaitymą ir kitus, aktyvesnius, hobius su motinyste. „Tai kad nesugebu. Visuomet jaučiu, kad kažkam vis skiriu per mažai dėmesio. Tik stengiuosi, kad kaltės jausmas juodai neužgraužtų. Ko gero, labiausiai už tai, ką spėju padaryti, esu dėkinga savo vyrui. Kad ir kokie užimti būtumėm, nuolat siekiame vienas kitą pavaduoti, pečiu paremti, ranką palaikyti. Kai išvažiuoju kur nors dėstyti, esu tikra, kad vyras vaikais pasirūpins nė kiek ne blogiau nei aš. Be to, šeimoje visada vadovaujamės principu, kad investuoti labiausiai verta ne į savo išorę, bet į vidų, išsilavinimą.“
Šiuo metu mokslininkė savo energiją skiria darbui tarptautinėse tyrimų diskusijų grupėse, susijusiose su nuolatiniu tyrimo metodų tobulinimu, reikalavimų studentams gryninimu. Be to, jau antri metai Lietuvoje veda kokybinių tyrimų supervizijų grupes, vadovauja studentų darbams, juos konsultuoja, galvoja apie metodologinių rekomendacijų Lietuvoje parengimą. „Taigi esu įsitraukusi į įvairius tyrimus, kuriuos atlieka mano studentai, doktorantai ir nepriklausomi tyrėjai tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Planuoju ir naują savo tyrimą, kuris tik iš dalies bus susijęs su besilaukiančiomis moterimis, tačiau šią temą kol kas dar noriu išlaikyti paslaptyje“, – ateities planų kol kas neatskleidžia dr. A. Matulaitė.
Teksto autorė - Agnė Grinevičiūtė
Informacijos šaltinis - portalas VU Naujienos