Šiais metais „Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija“ (JMPK) švenčia 20-ties metų jubiliejų. Prisiminimais apie pirmąsias „Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijas“ sutiko pasidalinti JMPK sumanytojas profesorius Evaldas Kazlauskas.
Idėja sukurti tokia konferenciją prof. Evaldui Kazlauskui atsirado pradėjus studijuoti doktorantūroje, kuomet pirmą kartą išvažiavęs į Vokietijoje vykusią didžiulę tarptautinę Europos trauminio streso konferenciją, pamatė, koks yra nuostabus dalykas, kai mokslininkai tokioje aplinkoje susitinka ir dalinasi savo idėjomis.
„Grįžęs supratau, kad būtinai reikia suaktyvinti mūsų psichologų bendruomenę ir padaryti panašią konferenciją. Nuėjau pas, tuo metu Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėją, prof. Danutę Gailienę ir pasakiau: „darom konferenciją““ – prisimena profesorius. Profesorė Danutė Gailienė labai palaikė šią idėją.
Psichologijos katedros bendruomenės motyvacija ir idėjos palaikymas leido sukurti organizacinį ir mokslo komitetus, kurie ir pradėjo organizuoti pirmąją jaunųjų mokslininkų psichologų konferenciją, įvykusią 2004 m. balandį.
„Konferenciją pasirinkome daryti jaunųjų mokslininkų dėl tuo metu buvusio mano karjeros etapo, šiuo metu manau daryčiau profesorių konferenciją. Tuomet norėjosi kurti jaunųjų psichologų bendruomenę, kur bakalaurantai, magistrantai, doktorantai ir jauni mokslo daktarai galėtų pristatyti savo mokslines idėjas, temas, įdomius daromus tyrimus“ – linksmai pasakoja prof. E. Kazlauskas.
Mokslininkas prisimena pirmąsias konferencijas, kurios vyko Filosofijos fakultete Baltupių rajone, Didlaukio gatvėje, kur šiuo metu yra VU Matematikos ir informatikos fakultetas. Tuo metu nebuvo jokių pranešimų apie skaitmenines technologijas, virtualią realybę, internetinės pagalbos programas, kas dabar neatsiejama nuo psichologijos mokslinių tyrimų temų.
„Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos pranešimų temos atspindi tai, ką tuo metu jaunieji mokslininkai tyrinėja Lietuvoje. Einant metams tam tikros temos kartojosi, pavyzdžiui, klinikinė psichologija, raidos psichologija, organizacijų darbo psichologija, bet su laiku visada atsiranda naujų temų“ – sako profesorius.
Prieš 20 metų pirmosiose konferencijose buvo pristatoma apie 20 pranešimų. Tačiau su metais susidomėjimas vis augo - didėjo tiek dalyvių, tiek pranešėjų skaičius. Pastaraisiais metais jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje pristatoma nuo 30 iki 40 pranešimų.
Kalbant apie konferenciją prof. E. Kazlauskas pabrėžia JMPK atvirumą, kuris pasižymi visų norinčių dalyvauti galimybe prisidėti prie programos kūrimo, kadangi jauniems tyrėjams, nebūtinai psichologams ir nebūtinai iš VU, yra suteikiama galimybė siūlyti visas savo idėjas programai, kurios vėliau peržiūrimos organizatorių ir panaudojamos programos sudarymui.
Konferencijai vis populiarėjant atsirado susidomėjimas ir iš užsienio.
„Šioje konferencijoje visada yra tarptautinė dimensija. Pranešėjai iš užsienio dažnai pasakoja apie jų, kaip mokslininkų, karjeros kelią užsienio šalyse, tokiose kaip Švedija ar Vokietija“ – pasakoja prof. E. Kazlauskas.
Profesorių džiugina ir stebina, kad idėja, kuri kilo prieš 20 metų, įkvepia naujas jaunųjų mokslininkų kartas organizuoti JMPK renginį ir pasakoti apie savo tyrimus.
„Tai yra kažkas, ko mūsų tyrėjų bendruomenėms reikia. Mokslininkai dažnai įpratę dirbti vieni ir neturi kaip parodyti to, ką kuria, daro. Tokias konferencijas aš matau, kaip festivalį, kuriame susirenka menininkai parodyti, ką jie sukūrė. Ši konferencija yra mokslinė, bet joje yra daug kūrybos, kuris įkvepia tiek mokslininkus, tiek kitus konferencijos dalyvius“ – sako profesorius.