julita.disertacijos22023 m. rugsėjo 29 d. 15 val. 201 aud. Filosofijos instituto doktorantė JULITA SLIPKAUSKAITĖ gins disertaciją „Ockhamas ir Paryžiaus okamininkai: siūlant naują Vėlyvųjų viduramžių filosofijos tyrimo perspektyvą“ filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudojant nuoroda: https://shorturl.at/cloPT

Mokslinis vadovas – prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Naglis Kardelis – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

dr. Jonas Čiurlionis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

prof. dr. Gyula Klima (Fordhamo universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

prof. habil. dr. Zenonas Norkus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);

prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Anotacija:

Pastarąjį šimtametį, tai yra nuo 1913-aisiais pasirodžiusios Pierre‘o Duhemo tęstinumo tezės, viduramžių filosofijos istoriografai aktyviai ieško būdų, kaip įvertinti Vėlyvųjų viduramžių filosofijos aktualumą šiuolaikinei filosofijai. Medievistai arba postuluoja antlaikiškų filosofinių problemų egzistavimą, kad sugebėtų įžvelgti, kaip 700 metų senumo idėjos galėtų padėti spręsti šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje kylančias problemas, arba teigia, kad tarp senų ir šiuolaikinių idėjų skirtumų tiek daug, kad jų tapatumo įžvelgti neįmanoma. Nėra aišku, kaip konceptualiai apibrėžti praeities filosofinę mintį ir susieti ją su nuo laiko ir konteksto nepriklausančia filosofine mintimi. Nepaisant gausių šiam klausimui skirtų tyrimų analitinės filosofijos ir filosofijos istorijos sąryšio problemos kontekste, Vėlyvųjų viduramžių istoriografijoje dominuoja požiūris teigiantis, kad tam, kad susietume praeities filosofinę mintį su šiuolaikine, nebūtina atsižvelgti į praeities mąstytojų ketinimus, tikslus bei poziciją svarstomu klausimu. Svarbiausia, kad rekonstruoti argumentai būtų įdomūs ir aktualūs šiandieninei filosofijai. Nors šis požiūris populiarus, aktyviai palaikomas ir yra vienareikšmiškai naudingas Vėlyvųjų viduramžių minties populiarinimui, jo metodologiniai pagrindai nėra išplėtoti. Šioje disertacijoje siūloma nauja, du požiūrius derinanti perspektyva į Vėlyvųjų viduramžių istoriografiją. Disertacijoje ginamas teiginys, kad susieti dvi minties sistemas pavyksta, tačiau toks projektas yra sėkmingos redukcijos tarp tų sistemų rezultatas. Antireduktyvistinis požiūris tokiame projekte nėra efektyvus.

 

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos