2023 m. rugsėjo 20 d. įvyko pirmasis šiais mokslo metais Socionomų forumas „AI Advancements in Societal Analysis, Environmental Modeling, and Social Welfare Ensuring“ („AI pasiekimai visuomenės analizės, aplinkos modeliavimo ir socialinės gerovės užtikrinimo srityse“).
Spartus dirbtinio intelekto progresas pastaraisiais metais sukėlė daugybę diskusijų ne tik dėl jo naudojimo iššūkių, galimybių ir kliūčių, bet taip pat ir dėl panaudojimo moksliniams tyrimams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, 2023) teigimu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu vertingiausias iš visų dirbtinio intelekto panaudojimo būdų galėtų būti mokslo produktyvumo spartinimas, padėsiantis šalims vystytis, diegti inovacijas ir spręsti globalius iššūkius – nuo klimato kaitos iki naujų užkrečiamųjų ligų. Forume trys kviestiniai pranešėjai iš Marselio, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų pristatė, kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudotas įvairių vizualinių duomenų analizei modeliuojant arba simuliuojant tokius socialinius reiškinius kaip urbanizacija, globalizacija, metropolizacija, teritorinė plėtra, geopolitiniai iššūkiai ir kt.
Geomatinės ir erdvinės analizės geografijoje profesorius Sébastien Gadal iš Marselio universiteto, kuris taip pat yra Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Strateginės ir mokslinės tarybos narys ir Europos Komisijos Europos vykdomosios mokslinių tyrimų agentūros ekspertas. Jo mokslinių tyrimų sritis susijusi su urbanizacijos ir teritorinės plėtros procesų analize globalizacijos ir klimato kaitos kontekste įvairiose teritorijose: Afrikoje, Indijoje, Baltijos regione, Sibire, Arkties ir Subarkties regionuose. S. Gadal skaitė pranešimą „Remote sensing for societal analysis and socio-environmental issues: a State of Art“ („Nuotolinis stebėjimas visuomenių ir socialinių-aplinkosaugos problemų analizei: dabartinės situacijos apžvalga“). Nuotolinio stebėjimo metodų naudojimas visuomenių analizei pirmą kartą miestų planavimo srityje pritaikytas 1856 m. Paryžiuje, o teritorijų ir visuomenės analizės klausimai bei socialinių ir ekonominių geoduomenų bazių kūrimas nuo XX a. 7 deš. laikomi svarbia valstybių ir įmonių strateginio pranašumo sąlyga. Naujausia geokompiuterijos pažanga leidžia dideliais mastais ir įvairiais geografiniais lygmenimis modeliuoti ir prognozuoti teritorijos dinamiką. Šių duomenų pritaikymo galimybes ir iššūkius S. Gadal iliustravo keliais tyrimų, atliktų Lietuvoje, Sibiro Arktyje ir Aix-Marseille Metropole Prancūzijoje pavyzdžiais.
Daugiau informacijos apie pranešėją ir jo atliekamus tyrimus - čia.
Marselio (Geografija) ir Kauno technologijos (Architektūra) universitetų doktorantas Thomas Gloaguen savo tyrimuose daugiausiai dėmesio skiria Baltijos šalių istorinių ir šiuolaikinių erdvinių ir teritorinių struktūrų analizei ir palyginimui. Savo darbuose jis derina skirtingų laikmečių, informacijos šaltinių ir mastelių duomenis bei pasitelkia metodikas, apimančias erdvinę analizę, nuotolinio stebėjimo duomenis, dirbtinį intelektą ir geosimuliacijas. Pranešime „Long-term modelling of the Lithuanian road network as an indicator of socio-territorial structures“ (“Ilgalaikis Lietuvos kelių tinklo modeliavimas kaip socialinių ir teritorinių struktūrų rodiklis”) T. Gloaguen analizavo Lietuvos pajūrio kelių tinklo simuliaciją trimis laikotarpiais, reikšmingais politinių, ekonominių ir visuomeninių pokyčių nuo XX a. kontekste – iki sovietmečio, sovietmečiu ir posovietiniu. Kelių tinklas laikomas svarbiu geografiniu objektu, apibrėžiančiu teritorijos erdvines struktūras, organizavimą, pokyčius ir sąveiką su kitomis teritorijomis. Kelių tinklo analizavimas skirtingais laikotarpiais leidžia atskleisti pajūrio regiono ekonominio funkcionalumo pokyčius, su suburbanizacija ir metropolizacija susijusių vietinių centrų atsiradimą ar buvusios geopolitinės dinamikos poveikį dabartiniam teritorijos organizavimui.
Daugiau informacijos apie pranešėją ir jo atliekamus tyrimus - čia.
Vilniaus universiteto docentas Miroslavas Seniutis, tyrimuose nagrinėja skaitmeninių technologijų vystymą ir taikymą socialiniame darbe, ypač dirbtinio intelekto galimybes didinti socialinę gerovę ir su jo panaudojimu susijusias etines rizikas. Pranešime „The role of ethical artificial intelligence in promoting social welfare“ (“Etinio dirbtinio intelekto vaidmuo skatinant socialinę gerovę”) jis pristatė plačias dirbtinio intelekto pritaikymo socialinės gerovės srityje galimybes, pavyzdžiui, virtuali pagalba socialinių paslaugų gavėjams, praktikams ar administratoriams, dingusio asmens buvimo vietos nustatymas ar parama vyresnio amžiaus asmenims ilgalaikės globos ir slaugos kontekste bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje teikiant socialines paslaugas dirbtinis intelektas nėra plačiai naudojamas. Taip pat M. Seniutis pranešime aptarė su dirbtinio intelekto panaudojimu susijusias etines problemas, tokias kaip saugumo rizikos, algoritmų šališkumas, duomenų apsauga, skaidrumo stoka ir vartotojų autonomijos mažėjimas.
Daugiau informacijos apie pranešėją ir jo atliekamus tyrimus - čia.
Renginį moderavo doc. dr. Jūratė Charenkova.
Renginio vaizdo įrašą galėsite rasti VU Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros YouTube kanale, paspaudę šią nuorodą.