FSF įvykiai

Premjerui patarinės prof. B. Gruževskis

Boguslavas Gruzevskis Irmanto Geluno 15 min nuotraukaNuo pirmadienio ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui rinkos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, šeimos gerovės politikos bei demografijos klausimais patarinės mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis.

Nuo 2010 metų B. Gruževskis yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros, nuo 2009-ųjų - Lietuvos karo akademijos Valdybos katedros profesorius. Per pastaruosius 12 metų jis vadovavo Darbo ir socialinių tyrimų institutui (nuo 2011 m. Lietuvos socialinių tyrimų centrui, nuo 2014 m. Darbo rinkos tyrimų institutui).

Parengta pagal ELTA naujieną, publikuotą LRT.lt

VU pasiruošęs perkrauti pedagogų rengimą – steigiamas ugdymo mokslų institutas

VU Filosofijos fakultetasVilniaus universitete (VU) pradeda veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus.

Naujasis institutas suvienys VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.

„Šiuo žingsniu siekiame stiprinti pedagogų rengimą ir, žinoma, šios specialybės prestižą. Esame suinteresuoti stipriai parengtais moksleiviais, kurie turėtų gerus pagrindus tolesnėms studijoms, tačiau labai svarbu bus ir tai, kokį dėmesį šiai sričiai skirs valstybė. Gyvename nuolatinių pokyčių aplinkoje, todėl tikimės, kad studijų ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų sąveika prisidės prie žiniomis bei inovacijomis grįstos visuomenės kūrimo ir atlieps sparčiai besivystančios Lietuvos poreikius. Ypač svarbu tai, kad ketiname pasitelkti tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir patirtį rengiant savąsias pedagogų rengimo kryptis”, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano prof. A. Poviliūno, šiuolaikiniai mokytojai turėtų būti talentingi ugdymo mokslų specialistai, išlaikantys saitus su akademine bendruomene, o viena pagrindinių pedagogų rengimo bėdų yra ta, kad mokyklose dirbantys mokytojai atitrūksta nuo mokslinį žinojimą kuriančios akademinės bendruomenės.

Skaityti daugiau...

Įvyko antrasis Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis

2017 m. gegužės 10 d. įvyko antrasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis.
Jūsų dėmesiui pateikiami posėdžio protokolo išrašai.

Informacija apie pirmąjį Priėmimo-atestacijos komisijos posėdį.

Įvyko Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis

2017 m. balandžio 27 d. įvyko pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis. Jūsų dėmesiui pateikiamas posėdžio protokolas bei VU Pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti tvarka.

Antrasis posėdis vyks š. m. gegužės 10 d. 17.30 val. 201 aud.

Psichologijos dokt. E. Mažulytei „3 min. disertacijos“ konkurse – aukštas Koimbros universitetų grupės įvertinimas

Egle Mažulytė E. Kurausko nuotraukaKonkurso „Trijų minučių disertacija“, vykusio Vilniaus universitete (VU), pirmosios vietos laimėtojos Eglės Mažulytės pristatymas Koimbros universitetų grupės atrankoje tarp dvidešimt dalyvių įvertintas aukšta penktąja vieta.

E. Mažulytė –VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė. Baigusi psichologijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, psichologijos magistratūros studijas tęsė Glazgo universiteteŠkotijoje. Grįžusi į Lietuvą, E. Mažulytė toliau gilino žinias klinikinės psichologijos magistrantūros studijose Vilniaus universitete. Doktorantūros studijas Eglė vadina natūralia savo mokslinio kelio tąsa – ją visada viliojo ir žavėjo moksliniai tyrimai. Viltingai žvelgdama į ateitį būsima jaunoji mokslininkė stiprybės semiasi iš savo šeimos istorijos ir gerai žino sėkmės paslaptį – sėkmė be darbo neateina.

Skaityti daugiau...

K. Sabolius: pradėjau mokyti, nes norėjau mokytis

K Sabolius E Kurausko fotoKristupas Sabolius – žmogus, kuriantis kitokią Lietuvą ir kitokią ateitį. Filosofas, kuris atranda laiko dėstyti universitete, prisidėti prie kino kūrimo, knygų rašymo, o kartais ir teatro režisūros konsultavimo. Biografija ir nuveikti darbai kalba patys už save, tačiau jais puikuotis jis neskuba. Veikiau nesidžiaugia ir teigia, jog tai tik motyvacija padaryti geriau. Apie vaikystėje pasirinktą filosofo kelią, apie kasdienius iššūkius, neįgyvendintus tikslus bei didelę meilę mokslui ir šeimai kalbamės su K. Saboliumi.

Papasakokite apie savo kelią filosofijos link. Kaip diplomuotas filologas galiausiai tapo filosofu?

Sąmoningai nesirinkau filosofijos, nes visą gyvenimą jos mokiausi. Labai anksti pradėjau skaityti filosofinius veikalus. Dalyvaudavau filosofų olimpiadose, nors man niekas jos nedėstė. Kai mokiausi klasikinės filologijos, daug dėmesio skyriau antikinei filosofijai – mokiausi graikų kalbos, verčiau, komentavau ir interpretavau Platono laiškus. Filosofija visada buvo greta. Šeimyninės aplinkybės lėmė, kad filosofija man buvo tarsi organiškai integruota į kasdienybę, tarsi savaime suprantamas išeities taškas. Iš to išplaukė svarbiausios nuostatos – kaip žiūri į visas kitas sferas, kokias sprendi dilemas ir kaip užduodi klausimus. Niekada nekilo klausimas, ką galėčiau gyvenime veikti. Tačiau dažnai spręsdavau dilemą, kaip įgyvendinti viską, ką noriu. Mano atveju tai kur kas didesnė problema. Niekada nesusidūriau su situacija, kai man niekas neįdomu, nežinau, ko noriu, aš ieškau savęs. Veikiau priešingai. Iki šiol išlieka daug dalykų, kuriuos norėčiau išbandyti arba sferų, kurias norėčiau pagilinti. Tačiau šiandien turiu daug įsipareigojimų, tad daug ko tenka atsisakyti. Tačiau filosofija visada buvo greta. Niekada nepavyko nuo jos per toli pabėgti.

Žinot, kai rinkausi ką studijuoti, filologija patraukė dėl kur kas labiau įkvepiančių fakulteto pastatų. VU Filosofijos fakultetas metu dar buvo Baltupiuose. Žinoma, šiek tiek juokauju, o gal ir ne, bet kažkodėl po senamiesčio skliautais smegenys geriau veikia negu siaubingai nykios sovietinės architektūros pastate.

Skaityti daugiau...

Prof. Romas Lazutka: Baltijos šalyse pajamų nelygybė viena didžiausių

lazutkaLietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.

Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė. Pagrindinis nelygybės rodiklis – Gini – gali būti ne apie 35 proc., bet 40–45 proc., priklausomai nuo prielaidų, kaip pasikirsto pajamos iš savarankiško darbo ir verslo. Pastarosios oficialiuose pajamų nelygybės rodikliuose menkai atspindimos.

Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Skaityti daugiau...

The The Nordic-Baltic Doctoral Network in Social Work Summer School 2017 [2017 08 14-18]

The Nordic-Baltic Doctoral Network in Social WorkNordFosk logo is organizing its annual summer school, which will take place from 14th to 18th of August 2017 in Vilnius university Faculty of Philosophy (Lithuania).

This Summer School aims to bring together PhD candidates in social work from Nordic and Baltic countries for five days of intensive lectures and discussions of different perspectives on user involvement and ethics in social work research. We recognise the value of knowledge that can be gained from ”lived experience” of social problems and specifically service user or client experience of contact with social work and the helping professions, for the development of relevant and effective support systems and services. Researchers are challenged by this awareness to adapt and develop ethical research practices, which would be sensitive to and inclusive of a user perspective and the users themselves. Various levels of influence in the research process will be discussed, from methods that seek to explore a user perspective, to those that include users in the collection and dissemination of data and results, and to the challenge and ethical issues of involving users in the identification and development of the actual questions to be researched. Experiences with user panels, with action research methods and with supporting users in the development of research skills and a career in research will all be problematized and discussed during the Summer School. Special attention will be paid to tensions that may arise when attempting to balance experiential and scientific knowledge and ethical questions that may present themselves when working directly with users and a focus on user influence.

The summer school is hosted by Vilnius University and Vytautas Magnus University (Lithuania) in collaboration with Umeå University (Sweden).

Contacts:
Julija Orlova
Social Work Department
Address: Universiteto str. 9/1, Vilnius
E-mail: julija.orlovskaja@fsf.vu.lt
Phone no. +370 5 266 7610

Filosofijos doktorantų pranešimai [2017 06 20]

Birželio 20 d. 11 val. 201 aud. vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

  • Algirdas Fediajevas „Agoniškas“ valios ir savimonės santykis kaip skilusio M. de Unamuno „žmogaus iš kūno ir kraujo“ sintetinio sujungimo negalimybės pamatas“ (recenzentas doc. M. Gutauskas) – pranešimo tezės;
  • Ignas Šatkauskas „Intencionalumo ir dėmesio santykis Husserlio „Suvokime ir dėmesyje“ (recenzentas prof. T. Sodeika) – pranešimo tezės;
  • Paulius Rimkevičius „Interpretacija grįsti nuoširdūs pripažinimai: atsakymas Bar-On“ (recenzentas dr. M. Gilaitis) – pranešimo tezės.

Skaityti daugiau...

Konferencija „Materija ir vaizduotė“ apjungs mokslininkų ir menininkų ateities vizijas [2017 06 15]

materija ir vaizduotė 2017 06 15Birželio 15 d. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre rengiamoje konferencijoje „Materija ir vaizduotė“ filosofo Kristupo Saboliaus kvietimu mokslininkai, menininkai, kuratoriai ir filosofai diskutuos apie hibridinės kūrybos galimybę šiuolaikinio pasaulio iššūkių šviesoje. Renginyje bus aptariamos galimos sąveikos tarp meno ir mokslo, technikos ir gamtos, taip pat svarstomos įvairios vaizduotės strategijos, suteikiančios galimybę naujai išvysti materijos būvius ir virsmus.

„Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas apie ateitį, kurioje pagrindiniu klausimu tampa plastinės savikūros tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Galiausiai – kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visada implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios pagava ir suvokimas iškyla kaip tikroji problema,“ – teigia konferencijos rengėjas Kristupas Sabolius.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta kūrybinio eksperimentavimo procese atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai. Antropoceno, posthumanizmo, zooetikos, naujųjų materializmų šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

Visą dieną vyksiančiame renginyje savo pozicijas išsakys sintetinės biologijos specialistai, mokslininkai Marius Jatautas, Dainius Tautvaišas, Gediminas Drabavičius, menininkai Goda Budvytytė, Viktorija Rybakova, Nomeda ir Gediminas Urbonai, kuratoriai Vytautas Michelkevičius, Vytenis Burokas ir Eglė Mikalajūnė, filosofė Audronė Žukauskaitė.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos prieiga Facebook paskyroje

Konferencijoje pristatomas Vilniaus universitete projekte „Hibridinė kūryba: šiuolaikinis menas ir mokslas“ atliktas tyrimas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (sutartis Nr. S/TYR-3(6.51)-2016).

logo Saboliaus konf 2017 06 15

 

 

Kontaktinis asmuo:
Kristupas Sabolius

tel.: +37068633244
el. p.: kristupas.sabolius@fsf.vu.lt