Išleista mokslo studija „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“

MOKSLO STUDIJOS „IŠŠŪKIAI ĮGYVENDINANT LIETUVOS PSICHIKOS SVEIKATOS POLITIKĄ“   SANTRAUKA

VU mokslininkų grupė, atstovaujanti Filosofijos ir Medicinos fakultetus, parengė mokslo studiją  „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“ (Parsisiųsti). Šioje  studijoje pristatomi rezultatai, gauti įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ projektą.

Tyrimo tikslas buvo kompleksiškai išanalizuoti Lietuvos psichikos sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raidą 1990-2013 metais bei moksliškai įvertinti jos veiksmingumą.

Pasitelkus kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, vykdyta kompleksinė analizė (ekspertų interviu, pirninių ir antrinių dokumentų analizė, turinio ir diskurso analizė). Buvo analizuojamas tiek su visuomenės psichikos sveikatos problemų sprendimu susijęs socialinis (žiniasklaidos šaltiniai) ir politinis (LR Seimo stenogramos) diskursas, tiek ir psichikos sveikatos politikos bei psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas.

Rezultatai. Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami. Todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga. Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu. Išaiškintos šios svarbiausios ydingo rato mechanizmo grandys, veikiančios tuo pačiu metu ir kaip nepalankių reiškinių bei rodiklių priežastys, ir kaip jų pasekmės:
ištekliai pirmenybiškai investuojami į tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmos ir bejėgiškumo reiškinius; sustabdyta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir bendruomeninių paslaugų plėtra; neveikia nepriklausomo sistemos ir jos grandžių  vertinimo mecahnizmai; visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra prasti; politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie ydingai veikiančios sistemos ir permainoms nepalankių visuomenės nuostatų.
 
Analizuojant kaip veikia psichikos sveikatos priežiūros sistema, buvo išgrynintos svarbiausios psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo sritys – savižudybių prevencija,  veiksmingų paslaugų vaikams plėtra ir  perėjimas nuo institucine globa grįstos sistemos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų. Tiriant kaip 1990-2013 metais vyko permainos šiose srityse, išaiškinta, kad jose nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio. Nepaisant į sistemą investuotų papildomų finansinių išteklių, visų šių strategiškai svarbių visuomenės raidai sričių raida iki šiol patiria nesėkmę.

Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti sprendimų veiksmingumą. Nesukurtos paskatos, kurios skatintų naujoves, nepriklausomos kaštų efektyvumo, žmogaus teisių apsaugos ir kitų sistemos veiklos rezultatų stebėsenos vykdymą.

Identifikuotos sisteminės spragos Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje  susijusios ne su finansinių išteklių trūkumu, o su neveiksmingu šių išteklių panaudojimu nukreipiant juos paveldėtai paslaugų infrastruktūrai stiprinti. Sistemos ydingumo požymiai stiprėjo ne 1990-2000 metais, o 2001-2013 metais, kai stebėtas ekonomikos augimas (2001-2007) ir kai buvo naudojami ES fondai (2007-2013).

Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nežymius teigiamus pokyčius visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokime. Visuomenės ir politinio diskurso lygis leido pasiekti, kad moderni psichikos sveikatos politika suformuluota dokumentuose, bet toks diskurso lygis  dar nėra pakankamai brandus, kad skatintų tokią naują politiką  įgyvendinti. Nepakankama visuomenės ir politikų nuostatų branda palaiko ydingą ratą, stabdo veiksmingas naujoves psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, proteguoja ydingą sistemą, kurioje vyrauja siauras biomedicininiu modeliu ir institucine globa grįstas paslaugų modelis, ir kelia grėsmę sveikos visuomenės raidai.

Nepriklausoma stebėsena paskatintų psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą ir kartu pozityvias permainas visuomenės nuostose. Psichosocialinės gerovės indeksas, kurį taikant siūloma įtraukti ir visuomenės psichikos sveikatos, ir sistemos veiklos rodiklius, ir vertinančius psichikos sveikatos priežiūros veiklą, kartu su kitais nepriklausomais vertinimo būdais sukurtų galimybes nuolat tikslinti psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą.

Siekiant kuo greičiau nutraukti ydingo rato mechanizmus, kurie yra tapę grėsminga kliūtimi Lietuvos visuomenės raidai, būtinas naujas politinės valios pasireiškimas ir platesnė negu iki šiol suinteresuotų permainomis proceso dalyvių koalicija, tame tarpe – įvairių mokslo krypčių akademinio sektoriaus atstovų aktyvus įsitraukimas.

Šios mokslo studijos  rezultatai ir išvados yra rimtas signalas politikams ir plačiajai visuomenei, kad būtina stabdyti psichikos sveikatos priežiūros sistemoje įsitvirtinusius ydingai veikiančius paslaugų teikimo, finansavimo ir vertinimo mechanizmus.  Studijos išvadose rekomenduojama skubiai suteikti prioritetą šiuolaikiniams psichikos sveikatos politikos principams, pasitelkiant nevyriausybinį ir akademinį sektorių šios labai svarbios valstybės ir visuomenės gyvenimo srities veiksmingumui ir skaidrumui užtikrinti.