Psichotraumatologijos centras

Apie

Psichotraumatologijos centras, vadovaujamas Vilniaus universiteto prof. E. Kazlausko, vykdo tarpdisciplininius psichotraumatologijos tyrimus ir visuomenei suteikia žinių apie moksliniais įrodymais pagrįstus pagalbos būdus. Centro komanda turi išskirtinės patirties tiriant su traumomis ir stresu susijusių sutrikimų atsparumo ir rizikos veiksnius, kuriant ir įgyvendinant psichosocialines intervencijas asmenims, patiriantiems su stresu susijusių sutrikimų. Centras bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Misija
Traumų ir streso padarinių asmeniui ir visuomenei pripažinimas teikiant įrodymais pagrįstas žinias, kad būtų galima vystyti ir plėtoti tinkamą pagalbą.

Vizija
Lyderiaujantis psichotraumatologijos kompetencijos centras regione.

Kontaktai
Psichotraumatologijos centras
Vilniaus universitetas
M. K. Čiurlionio g. 29, 203 kab., LT-03100 Vilnius
El. paštas:
Telefonas: (8 5) 268 6952
www.ptc.fsf.vu.lt (English version)

Norėdami savo mokslinėje veikloje arba praktikoje taikyti mūsų turimus įvertinimo instrumentus, užpildykite šią užklausos formą.
Norėdami registruotis psichologinei konsultacijai, užpildykite šią formą.

Komanda

Centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas
Psichotraumatologijos centrui vadovauja klinikinės psichologijos ir psichotraumatologijos profesorius Evaldas Kazlauskas – lyderiaujantis ekspertas traumų ir streso sutrikimų srityje Lietuvoje ir regione. Profesorius E. Kazlauskas atlieka tyrimus ir užsiima klinikine praktika psichotraumatologijos srityje nuo 2000 m. Jis yra Europos trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys ir Lietuvos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas.

Pagrindiniai tyrėjai
Vyresnioji mokslo darbuotoja, tyrimų grupės vadovė dr. Paulina Želvienė
Podoktorantūros stažuotoja dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė
Doc. dr. Neringa Grigutytė
Mokslo darbuotoja dr. Odeta Geležėlytė
Dokt. Ieva Daniūnaitė
Dokt. Goda Gegieckaitė
Dokt. Monika Kvedaraitė
Dokt. Austėja Dumarkaitė

Bendradarbiaujantys tyrėjai
Doc. dr. medicinos gydytoja Ieva Norkienė
Asistentė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė
Dokt. Ieva Biliūnaitė
Dokt. medicinos gydytoja Daiva Gražulytė

Studentai
Agnietė Kairytė
Augustė Nomeikaitė
Emilija Zalieckaitė
Gabija Petrauskaitė
Gintarė Astrauskaitė
Greta Raklevičiūtė
Ieva Stonytė
Irma Sabonytė
Julija Mingaudaitė
Karolina Jocytė
Karolina Kančiauskytė
Lukas Juozapavičius
Miglė Rudytė
Milda Baronaitė
Nerilė Kopcikaitė
Rūta Budreckytė
Rūta Ostreikaitė-Jurevičė
Sigita Tindžiulytė
Vaiva Milašiūnaitė
Vitalija Rogovska

Buvę komandos nariai
dr. Jonas Eimontas

Alumnai
Jogilė Medeišienė (bakalauro laipsnis, 2018)
Gintarė Korsakaitė (magistro laipsnis, 2019)
Saulė Makutėnaitė (bakalauro laipsnis, 2019)

Kviečiame studentus prisijungti prie Psichotraumatologijos centro komandos ir įsitraukti į mokslinę veiklą.

Tyrimai

TYRIMAI

Psichotraumatologijos centre moksliniai tyrimai šiuo metu plėtojami šiomis pagrindinėmis kryptimis: internetinės intervencijos asmenims, patiriantiems su stresu susijusius sutrikimus; prievartos ir traumų veiksniai vaikams ir jaunimui; TLK-11 su stresu susijusių sutrikimų tyrimai; rimtos somatinės ligos ir streso patyrimas; su aukštu streso lygiu susiduriančių profesijų stresas (medicinos personalas, policija).

FINANSAVIMAS PROJEKTAMS

  • Mokslinių tyrimų projektas „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją ir tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių projektas. Projekto sutarties nr.: P-COV-20-10. Projekto biudžetas 33566 Eur.
  • Tyrimo projektas „Stresas ir atsparumas paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje: tarpkultūrinis tyrimas“ (2020-2022). Dvišalis Lietuvos ir Japonijos tyrimo projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos tyrimų fondo. Projekto partneris – Hirošimos universitetas, Japonija. Projekto numeris – S-LJB-20-2. Projekto biudžetas (Lietuvos tyrimo dalies) – 78,174 EUR.

  • Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Jaunimo pozityvi psichikos sveikata ir sąsajos su patiriamu stresu (BOOM-LT)“. 2019-2022. Vadovė dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. Vilniaus universiteto finansuojamas projektas.
  • Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Vaikystės traumos padariniai: stresas ir atsparumas (STAR-A)“. 2017-2019. Vadovė dr. Paulina Želvienė. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros skatinimas“. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0096. Projekto biudžetas 42502 Eur.
  • Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Psichosocialinių veiksnių mediaciniai efektai stresinių ir trauminių patirčių psichologiniams padariniams socialinės psichotraumatologijos kontekste“ (MIP-006/2015). 2015–2017. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 87759 Eur.
  • Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa“. (MIP-011/2012). 2012–2014. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 53200 Eur.
  • Nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui” projektas „Psichologinės gerovės psichosocialiniai veiksniai psichotraumatologijos kontekste“ (SIN-01/2012). 2012–2013. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 40480 Eur.
  • Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Ambulatorinis psichologinis įvertinimas psichotraumatologijoje” (MIP-19/2010). 2010–2011. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 47380 Eur.

ESTSS-COVID

Psichologinė gerovė ir įveika COVID-19 pandemijos metu

#manosavijauta

COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokios konkrečios tos pasekmės. Mums rūpi žmonių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu bei kaip jie įveikia su tuo susijusį stresą ir kylančią įtampą. Šiuo tyrimu norime geriau suprasti su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusius rizikos faktorius, stresorius bei žmonių poreikius skirtingose Europos šalyse.

Apie tyrimą. Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (European Society of Traumatic Stress Studies, ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių (Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose). Tyrėjai turi ambicingą tikslą – apklausti bent 10000 asmenų iš visos Europos. Tokio plataus masto apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteiktų unikalių galimybių analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus bei poreikius. Atsakymai padėtų geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti mokslu grįstas praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.

Kaip dalyvauti? Norint prisidėti prie Europinio tyrimo, prašysime Jūsų užpildyti klausimyną (pildymo trukmė 15-30 min). Tyrime kviečiami dalyvauti visi suaugę asmenys nuo 18 m. Tyrimas vykdomas 2020 m. birželio-gruodžio mėn. Norime įvertinti ir galimus savijautos pokyčius, todėl kviečiame dalyvauti du kartus: birželio mėn. ir po pusės metų. Dalyvavimas abiejuose etapuose yra labai svarbus, tačiau galima dalyvauti ir tik pirmame apklausos etape. Visi tyrimo dalyviai turės galimybę susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais bei parengtomis rekomendacijomis.

DALYVAUTI TYRIME

Tyrimo vykdymą Lietuvoje koordinuoja VU Psichotraumatologijos centras. 

Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Odeta Geležėlytė ir dokt. Monika Kvedaraitė.

Daugiau informacijos el. paštu .

Still Me, Dėmesingu įsąmoninmu paremta internetinė intervencija PTSS (2019-2023)

Still Me - 8 savaičių trukmės nemokama internetinė programa, skirta Vilniaus universiteto studentams, patyrusiems sukrečiančių gyvenimo įvykių ir dėl to išgyvenantiems sunkumų.

Šiuo metu registracija į programą sustabdyta. Daugiau informacijos ir registracija į laukiančiųjų sąrašą: www.stillme.lt.

Didelė dalis jaunų žmonių yra patyrę bent vieną sukrečiantį (trauminį) įvykį. Po trauminės patirties neretai iškyla sunkumų, apsunkinančių kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, asmui pakartotinai vis išgyvena trauminį įvykį, jam tampa būdingos vengimo reakcijos, padidėja jautrumas. Vienas iš galimų pagalbos būdų - psichologinė pagalba teikiama internetu, kuomet norintieji gali naudotis programa bei, esant poreikiui, susisiekti su psichologu.

Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos intervencijos veiksmingumą asmenims, patiriantiems po trauminės patirties atsiradusius potrauminio streso sunkumus.

Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.

LINGI, Internetinė intervencija slaugantiems artimąjį (2019-2023)


Slaugote savo artimąjį? Kviečiame Jus užpildyti trumpą apklausą ir pasidalinti savo patirtimi 

 

Apklausą atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linköping universitetu (Švedija). Pagrindinis apklausos tikslas yra sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius. Jūsų atsakymų konfidencialumą užtikriname.

Norėdami pradėti, paspauskite ant nuorodos www.slaugantiems.lt.

Kviečiame užpildyti apklausą ir prisidėti prie artimuosius slaugančių žmonių patirčių ir poreikių įgarsinimo!

Jeigu pažįstate žmogų, slaugantį savo artimąjį, pasidalinkite šia žinute su juo.


Pagrindiniai tyrimo tyrėjai

Prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. Gerhard Andersson, prof. Robbert Sanderman, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Ieva Biliūnaitė


Tyrimo tikslai ir nauda

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sparčiai daugėja žmonių, kuriems yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Labai dažnai slaugyti imasi šeimos nariai ar kiti šalia esantys žmonės. Artimojo slaugymas yra sudėtinga užduotis; dažnai asmenys, kurie slaugo savo artimąjį, turi ir kitų įsipareigojimų (pvz., darbą, šeimą). Dėl to artimojo slaugymas gali kelti stresą, liūdesį, nerimą ir kt. Neretai jie neturi galimybės gauti reikiamos psichologinės pagalbos. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichosocialinės internetinės intervencijos veiksmingumą asmenų, slaugančių savo artimuosius, savijautai.

Kaip vyksta tyrimas

Tyrimo dalyviai turi galimybę dalyvauti 8 savaičių trukmės programoje. Dalyviai yra vertinami prieš programą, įpusėjus programai ir jai pasibaigus. Dalis tyrimo dalyvių programoje dalyvauja nuo oficialiai paskelbtos tyrimo pradžios, dalis – po 8 savaičių nuo tyrimo pradžios. Dalyviai į grupes paskiriami atsitiktinai. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas ir dalyviai gali bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo.

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

Tyrimo atlikimas yra patvirtintas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto (PTEK). Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis šioje programoje, gali bet kuriuo metu atsisakyti joje dalyvauti. Visa asmens pateikiama informacija yra konfidenciali. Tik tyrėjai turi prieigą prie pateiktos informacijos. Su tyrimu nesusiję asmenys neturi prieigos prie pateiktos informacijos ir negali sužinoti apie dalyvių dalyvavimą tyrime. Mokslinėse publikacijose bus skelbiama tik apibendrinta ir nuasmeninta informacija.

Duomenys tvarkomi ir saugomi pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir Vilniaus universiteto dokumentus:

Nuasmeninti sukoduoti duomenys saugiai laikomi Vilniaus universiteto slaptažodžiu apsaugotoje byloje. Su tyrėjais dalijamasi tik nuasmeninta kopija.

Informacija apie tyrimo rezultatus

Apibendrinti tyrimo duomenys bus skelbiami moksliniuose darbuose.

Tyrėjų kontaktai

Jei turite klausimų, susisiekite el. paštu:  

HACHI, Mažų vaikų PTSS vertinimas (2020-2022)

Informacija ruošiama.

BOOM-LT, Bochumo optimizmo tyrimas Lietuvoje (2019-2021)

BOOM-LT - tai Vilniaus universiteto pirmo kurso studentų streso ir gerovės tyrimas. 

BOOM tyrimas inicijuotas Vokietijos mokslininkų ir vykdomas nuo 2011 metų. Jau daug metų tyrimai, paremti BOOM metodika, atliekami įvairiose pasaulio šalyse. Vilniaus universitetas, dalyvaudamas šiame tyrime, jungiasi prie kitų socialiai atsakingų Europos ir pasaulio universitetų, kuriems rūpi ne tik studentų žinios, bet ir sveikata bei gerovė. Tai pirmasis tokios didelės apimties tyrimas Lietuvoje.

Studentų streso ir gerovės tyrimu BOOM-LT siekiama išsiaiškinti:

  • kokių sunkumų patiria VU studentai;
  • kokie faktoriai yra svarbūs, kad studentai jaustųsi sveiki ir laimingi studijų metu.


Tyrimą atlieka Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichotraumatologijos centro tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės.

Trumpą tyrimo ataskaitą galite matyti čia.

STAR-A, Stresas ir atsparumas paauglystėje (2019-2022), STAR-A-JP Japonijoje (2020-2022)

Stresas ir atsparumas

T-REC, Kompleksinio PTSS įvertinimas ir rizikos veiksniai (2020-2024)

Informacija ruošiama.

Potrauminis stresas ir gyvenimo kokybė po širdies operacijos (2018-2023)

Informacija ruošiama.

ANDI-ON, Potrauminis stresas ir vėžys (2019-2021)

Informacija ruošiama.

POLSTRESS, Policijos pareigūnų PTSS ir atsparumas (2019-2022)

Informacija ruošiama.

MEDSTRESS

Informacija ruošiama.

ANKSTESNI PROJEKTAI

BADI trumpa adaptacijos sutrikimo intervencija

Registracija į BADI programą yra sustabdyta. Dėkojame visiems naudojusiems BADI ir dalyvavusiems BADI programos tyrimuose. Mūsų tyrimai parodė, kad BADI programa yra veiksminga žmonėms, kurie siekia susitvarkyti su stresu. Susipažinti su BADI tyrimų rezultatais galite mūsų publikuotuose moksliniuose straipsniuose. Ateityje planuojame vykdyti naujus psichologinės pagalbos internetu projektus ir tyrimus. Visas naujienas sekite Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro internetiniame puslapyje.

Kilus klausimams, prašome kreiptis VU Psichotraumatologijos centro el. paštu: .

Bendradarbiavimas

Aktyvus bendradarbiavimas su organizacijomis, dirbančiomis psichotraumatologijos srityje, yra Psichotraumatologijos centro prioritetas. Sėkmingą bendradarbiavimą rodo bendri moksliniai tyrimai, publikacijos ir mokslu pagrįstų pagalbos būdų plėtojimas. Psichotraumatologijos centras šiuo metu bendradarbiauja su institucijomis ir tyrėjais iš viso pasaulio: Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kt. Psichotraumatologijos centras yra atviras naujoms partnerystėms nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Dėl išsamesnės informacijos susisiekite su mumis. 

Pagrindiniai tarptautiniai partneriai

Publikacijos

Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Fear of death and death acceptance among bereaved adults: associations with prolonged grief. Omega: Journal of Death and Dying. https://doi.org/10.1177/0030222820921045

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., Ostreikaite-Jurevice, R., Brailovskaia, J., & Margraf, J. (2020). Positive mental health and adjustment following life-stressors among young adults. Current Psychology, 1–6. doi:10.1007/s12144-020-00714-3

Kazlauskas, E., Eimontas, J., Olff, M., Zelviene, P., & Andersson, G. (2020). Adherence predictors in internet-delivered self-help intervention for life stressors-related adjustment disorder. Frontiers in Psychiatry, 11, 137. doi: 10.3389/fpsyt.2020.00137

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. doi:10.1016/j.jad.2020.01.061

Zelviene, P., Kazlauskas, E., & Maercker, A. (2020). Risk factors of ICD-11 adjustment disorder in the Lithuanian general population exposed to life stressors. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1708617. doi:10.1080/20008198.2019.1708617

Kvedaraite, M., Zelviene, P., Elklit, A., & Kazlauskas, E. (2019). The role of traumatic experiences and posttraumatic stress on social anxiety in a youth sample in Lithuania. Psychiatric Quarterly, 1-10, doi: 10.1007/s11126-019-09684-7

Patasius, A., Kincius, M., Kazlauskas, E., & Smailyte, G. (2019). The role of androgen‐deprivation therapy on suicide among patients with advanced prostate cancer: A nationwide population-based cohort study. Psycho-Oncology, 28, 2098–2100. doi: 10.1002/pon.5186

Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Bisson, J., Karatzias, T., Kazlauskas, E., & Neil, P. R. (2019). A cross-cultural comparison of ICD-11 Complex PTSD symptom networks in Austria, Lithuania, and UK. Journal of Traumatic Stress. doi: 10.1002/jts.22361

Schäfer, I., Hopchet, M., Vandamme, N., Ajdukovic, D., El-Hage, W., Egreteau, L., Javakhishvili, J., Makhashvili, N., Lampe, A., Ardion, V., Kazlauskas, E., Mouthaan, J., Sijbrandij, M., Dragan, M., Lis-Turlejska, M., Figueiredo-Braga, M., Sales, L., Arnberg, F., Nazarenko, T., Nalyvaiko, N., Armour, C., & Murphy, D. (2018). Trauma and trauma care in Europe. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1556553. doi:10.1080/20008198.2018.1556553

Meili, I. Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. Metaphors of Posttraumatic Growth: A Qualitative Study in Swiss, Lithuanian, and Brazilian Rural Communities (2018). In A. Maercker, E. Heim, & L. J. Kirmayer (Eds.). Cultural Clinical Psychology and PTSD. (pp. 141–156). Hogrefe Publishing.

Paliaukiene, V., Kazlauskas, E., Eimontas, J., Skeryte-Kazlauskiene, M. (2018). Music performance anxiety among students of the academy in Lithuania. Music Education Research, 20(3), 390–397. doi:10.1080/14613808.2018.1445208

Eimontas, J., Gegieckaite, G., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Rimsaite, Z., Skruibis, P., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). The role of therapist support on effectiveness of an internet-based modular self-help intervention for adjustment disorder: A randomized controlled trial. Anxiety, Stress, and Coping, 31, 146–158. doi:10.1080/10615806.2017.1385065

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Hyland, P., Zelviene, P., & Cloitre, M. (2018). The structure of ICD-11 PTSD and complex PTSD in Lithuanian mental health services. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1414559. doi:10.1080/20008198.2017.1414559

Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Adjustment disorder: Current perspectives. Neuropsychiatric Disease and Treatment, 14, 375–381. doi:10.2147/NDT.S121072

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Eimontas, J., Zelviene, P., & Maercker, A. (2018). A brief measure of the International Classification of Diseases-11 adjustment disorder: Investigation of psychometric properties in adult help-seeking sample. Psychopathology, 51, 10–15. doi:10.1159/000484415

Eimontas, J., Rimsaite, Z., Gegieckaite, G., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2017). Internet-based self-help intervention for adjustment disorder: Preliminary findings. Psychiatric Quarterly, 89, 451–460. doi:10.1007/s11126-017-9547-2

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Lorenz, L., Quero, S., & Maercker, A. (2017). A scoping review of ICD-11 adjustment disorder research. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1421819. doi:10.1080/20008198.2017.1421819

Karatzias, T., Cloitre, M., Maercker, A., Kazlauskas, E., Shevlin, M., Hyland, P., Bisson, J., Roberts, N.P.,& Brewin, C.R. (2017). PTSD and complex PTSD: ICD -11 updates on concept and measurement in the UK, USA, Germany and Lithuania. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1418103. doi:10.1080/20008198.2017.1418103

Kazlauskas, E., Gailiene, D., Vaskeliene, I., & Skeryte-Kazlauskiene, M. (2017). Intergenerational transmission of resilience? Sense of coherence is associated between Lithuanian survivors of political violence and their adult offspring. Frontiers in Psychology, 8: 1677. doi:10.3389/fpsyg.2017.01677

Kazlauskas, E. (2017). Challenges for providing health care in traumatized populations: Barriers for PTSD treatments and the need for new developments. Global Health Action, 10(1), 1322399. doi:10.1080/16549716.2017.1322399

Kazlauskas, E., Zelviene, P., & Eimontas, J. (2017) ‘No posttraumatic stress disorder in Lithuania’: National health care fails to identify PTSD. Journal of Traumatic Stress, 30, 99–102. doi:10.1002/jts.22152

Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Mazulyte, E., Skruibis, P., Dovydaitiene, M., Eimontas, J., & Zelviene, P. (2017). ‘It will get even better’: Preliminary findings from a trauma-focused psychotherapy effectiveness study reveal false positive patients’ long-term outcome expectations after the treatment. Nordic Journal of Psychiatry, 71, 277–281. doi:10.1080/08039488.2016.1276623

Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2017). Association between posttraumatic stress and acceptance of social changes: Findings from a general population study and proposal of a new concept. International Journal of Social Psychiatry, 63, 126–131. doi:10.1177/0020764016687788

Zelviene, P., Kazlauskas, E., Eimontas, J., & Maercker, A. (2017). Adjustment disorder: Empirical study of a new diagnostic concept for ICD-11 in the general population in Lithuania. European Psychiatry, 40, 20–25. doi:10.1016/j.eurpsy.2016.06.009

Mokymai

2019 m. spalio 25 d. vyko IX-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Daugiau informacijos apie vykusį renginį: https://traumupsichologija.lt/2019-spalio-25-d-vilniuje-vyko-ix-oji-kasmetine-traumu-psichologijos-konferencija/

Paslaugos

Psichologinio įvertinimo instrumentai

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras atlieka psichotraumatologinių instrumentų validaciją Lietuvoje. Norėdami savo mokslinėje veikloje arba praktikoje taikyti mūsų turimus instrumentus, užpildykite šią užklausos formą. Gavę Jūsų užklausą, susisieksime su Jumis per 10 darbo dienų dėl sprendimo suteikti prieigą prie pasirinkto instrumento. Kartu su metodika atsiųsime ir jos aprašymą bei naujausius susijusius straipsnius.

Instrumentų sąrašas:

  1. ADNM-8 Adaptacijos sutrikimo naujo poveikio skalė
  2. BTQ Trumpas traumos klausimynas
  3. IES-R Įvykio poveikio skalė
  4. SOCHI Socialinių pokyčių klausimynas
  5. SPIN Socialinės fobijos klausimynas
  6. WBQ Psichologinės gerovės klausimynas

Konsultavimas

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centre teikiamos profesionalios specializuotos psichotraumatologinės paslaugos: psichotraumatologinis įvertinimas ir specializuota psichotraumatologinė pagalba asmenims, patyrusiems sukrečiančių įvykių ir turintiems potrauminio streso sutrikimo (PTSS) požymių bei atliekami teikiamos psichologinės pagalbos veiksmingumo tyrimai. Sutikus, kad Jūsų nuasmeninti duomenys bus renkami tyrimo tikslais, pagalba mūsų centre gali būti suteikta nemokamai.

Prieš pradedant taikyti specializuotą psichologinę pagalbą būtina registruotis pirminei konsultacijai, kurios metu bus atliktas psichotraumatologinis psichologinis įvertinimas, skirtas išsiaiškinti Jūsų savijautai po Jus sukrėtusio įvykio ir įvertinimui, ar PTC teikiama pagalba jums yra reikalinga ir tinkama. Jeigu mūsų konsultavimo sąlygos Jums tinka, užpildykite šią formą ir per 3 darbo dienas susisieksime su Jumis dėl pirminio susitikimo su psichologu.

Naujienos

Psichologinė gerovė ir įveika COVID-19 pandemijos metu

#manosavijauta

COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokios konkrečios tos pasekmės. Mums rūpi žmonių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu bei kaip jie įveikia su tuo susijusį stresą ir kylančią įtampą. Šiuo tyrimu norime geriau suprasti su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusius rizikos faktorius, stresorius bei žmonių poreikius skirtingose Europos šalyse.

Apie tyrimą. Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (European Society of Traumatic Stress Studies, ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių (Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose). Tyrėjai turi ambicingą tikslą – apklausti bent 10000 asmenų iš visos Europos. Tokio plataus masto apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteiktų unikalių galimybių analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus bei poreikius. Atsakymai padėtų geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti mokslu grįstas praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.

Kaip dalyvauti? Norint prisidėti prie Europinio tyrimo, prašysime Jūsų užpildyti klausimyną (pildymo trukmė 15-30 min). Tyrime kviečiami dalyvauti visi suaugę asmenys nuo 18 m. Tyrimas vykdomas 2020 m. birželio-gruodžio mėn. Norime įvertinti ir galimus savijautos pokyčius, todėl kviečiame dalyvauti du kartus: birželio mėn. ir po pusės metų. Dalyvavimas abiejuose etapuose yra labai svarbus, tačiau galima dalyvauti ir tik pirmame apklausos etape. Visi tyrimo dalyviai turės galimybę susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais bei parengtomis rekomendacijomis.

DALYVAUTI TYRIME

Tyrimo vykdymą Lietuvoje koordinuoja VU Psichotraumatologijos centras. 

Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Odeta Geležėlytė ir dokt. Monika Kvedaraitė.

Daugiau informacijos el. paštu .