Apie
Psichotraumatologijos centras, vadovaujamas Vilniaus universiteto psichologijos profesoriaus Evaldo Kazlausko, vykdo tarpdisciplininius psichotraumatologijos tyrimus ir visuomenei suteikia žinių apie moksliniais įrodymais pagrįstus pagalbos būdus. Centro komanda turi išskirtinės patirties vykdant su traumomis ir stresu susijusių sutrikimų atsparumo ir rizikos veiksnių tyrimus, kuriant ir taikant psichosocialines intervencijas asmenims, patyrusiems psichologines traumas. Centras bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Misija
Traumų ir streso padarinių asmeniui ir visuomenei pripažinimas teikiant įrodymais pagrįstas žinias, kad būtų plėtojama veiksminga psichologinė pagalba.
Vizija
Lyderiaujantis psichotraumatologijos kompetencijos centras regione.
Kontaktai
Psichotraumatologijos centras
Vilniaus universitetas
M. K. Čiurlionio g. 29, 203 kab., LT-03100 Vilnius
El. paštas:
www.ptc.fsf.vu.lt
Psichotraumatologijos centro metines ataskaitas galite matyti čia: 2018 m. ataskaita, 2019 m. ataskaita, 2020 m. ataskaita.
Komanda
Pagrindiniai tyrėjai
|
|
Centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas Psichotraumatologijos centrui vadovauja klinikinės psichologijos ir psichotraumatologijos profesorius Evaldas Kazlauskas – lyderiaujantis ekspertas traumų ir streso sutrikimų srityje Lietuvoje ir regione. Profesorius E. Kazlauskas atlieka tyrimus ir užsiima klinikine praktika psichotraumatologijos srityje nuo 2000 m. Jis yra Lietuvos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas ir Europos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
| čia. |
Vyresnioji mokslo darbuotoja, tyrimų grupės vadovė jaun. akad. doc. dr. Paulina Želvienė Paulina Želvienė yra Lietuvos traumų psichologijos asociacijos (LTPA) viceprezidentė, EMDR Lietuva asociacijos prezidentė, EMDR Europe mokslo komiteto narė, Lietuvos mokslų jaunosios akademijos (LMAJA) narė. Paulinos mokslinių tyrimų interesai yra psichotraumatologija, specializuota psichotraumatologinė pagalba, stresas ir atsparumas paauglystėje. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė Dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė yra raidos psichologė, vyresnioji tyrėja ir projekto BOOM-LT vadovė Psichotraumatologijos centre. Jos moksliniai interesai apima paauglių ir jaunimo raidą, pozityvią psichikos sveikatą, tapatumą ir stresą. Ji turi patirties kuriant, įgyvendinant ir vertinant intervencines programas, tiek tiesiogiai, tiek internetu, skirtas skatinti pozityvius raidos ir psichikos sveikatos pokyčius. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
|
|
Mokslo darbuotoja dr. Odeta Geležėlytė Odeta Geležėlytė yra klinikinė psichologė. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: kompleksinė trauma, suicidologija. Šiuo metu Odeta Geležėlytė yra viena iš tarptautinio su COVID-19 pandemija susijusios psichologinės savijautos tyrimo, inicijuoto ESTSS, pagrindinių tyrėjų Lietuvoje. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
|
|
Mokslo darbuotoja dr. Lina Jovarauskaitė Dr. Lina Jovarauskaitė yra klinikinė psichologė. Mokslinių interesų sritys: medicinos personalo patiriamas stresas, moralinės traumos veiksniai, streso valdymo intervencijų efektyvumas. Psichotraumatologijos centre Lina yra viena iš pagrindinių tyrėjų STAMP projekte. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Dokt. Ieva Daniūnaitė Dokt. Ieva Daniūnaitė – klinikinė psichologė, jos profesinė patirtis ir tyrimų sritis yra trauminė patirtis ir jos psichologinės pasekmės vaikystėje ir paauglystėje, potrauminio streso sutrikimas. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Dokt. Monika Kvedaraitė Dokt. Monika Kvedaraitė yra klinikinė psichologė, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos valdybos narė. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: potrauminio streso sutrikimas, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas; psichologinis psichotraumatologinis įvertinimas. Šiuo metu Monika atlieka psichotraumatologinių įvertinimo instrumentų validacijos tyrimus. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Dokt. Austėja Dumarkaitė Austėja Dumarkaitė yra klinikinė psichologė ir doktorantė Vilniaus universiteto Psichologijos institute. Jos interesų sritys apima klinikinę psichologiją, psichotraumatologiją ir internetinių intervencijų veiksmingumą. Austėja Dumarkaitė yra dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstos internetinės intervencijos Still Me veiksmingumo tyrimo pagrindinė tyrėja. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Dokt. Augustė Nomeikaitė Augustė Nomeikaitė yra klinikinė psichologė ir doktorantė Vilniaus universiteto Psichologijos institute. Jos interesų sritys apima klinikinę psichologiją, psichotraumatologiją, suicidologiją ir internetinių intervencijų veiksmingumą. Augustė Nomeikaitė yra įsitraukusi į STAMP projektą bei psichologinės gerovės ir įveikos COVID-19 pandemijos metu tyrimą. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Tyrėjo asistentė Agnietė Kairytė Agnietė Kairytė yra klinikinės psichologijos magistro antro kurso studentė Vilniaus universitete. Jos pagrindinė domėjimosi sritis yra kompleksinis potrauminis stresas. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Stažuotoja Rūta Ostreikaitė-Jurevičė Rūta Ostreikaitė-Jurevičė yra klinikinės psichologijos magistro antro kurso studentė Vilniaus universitete. Jos interesų sritys: jaunų suaugusiųjų psichikos sveikata, trauminės patirtys, potrauminis ir kompleksinis potrauminis stresas. Rūta Ostreikaitė-Jurevičė Vilniaus universitete Psichotraumatologijos centre atlieka stažuotę, kurios metu gilinasi į jaunų suaugusiųjų potrauminio ir kompleksinio potrauminio streso reakcijas, esant skirtingoms trauminėms patirtims. Trumpą gyvenimo aprašymą rasite čia. |
 |
Technikos specialistas Antanas Voznikaitis Antanas Voznikaitis yra technikos specialistas. Jis yra įsitraukęs į SMART projekto įgyvendinimą. |
Bendradarbiaujantys tyrėjai
Doc. dr. medicinos gydytoja Ieva Jovaišienė - Medicinos personalo patiriamo streso ir įveikos tyrimas (MEDSTRESS).
Asistentė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė - Streso ir atsparumo paauglystėje tyrimas (STAR-A).
Dokt. Ieva Biliūnaitė - Internetinės intervencijos slaugantiems artimąjį tyrimas (LINGI).
Dokt. medicinos gydytoja Daiva Gražulytė - Potrauminio streso ir gyvenimo kokybės po širdies operacijos tyrimas.
Doc. dr. Neringa Grigutytė - Policijos pareigūnų PTSS ir atsparumo tyrimas (POLSTRESS).
Studentai
Agnietė Kairytė
Arina Ivanova
Deimantas Zinkevičius
Giedrė Dautartaitė
Ieva Dovidauskaitė-Bastienė
Julija Anužytė
Jūratė Valackaitė
Lina Juozapavičiūtė
Margarita Juodsnukytė
Rasa Jokubauskaitė
Rūta Ostreikaitė-Jurevičė
Buvę komandos nariai
Dr. Goda Gegieckaitė (apginta daktaro disertacija, 2021)
Dr. Jonas Eimontas (apginta daktaro disertacija, 2018)
Alumnai
Jogilė Medeišienė (bakalauro laipsnis, 2018)
Gintarė Korsakaitė (magistro laipsnis, 2019)
Saulė Makutėnaitė (bakalauro laipsnis, 2019)
Ieva Stonytė (magistro laipsnis, 2020)
Gintarė Astrauskaitė (magistro laipsnis, 2020)
Karolina Jocytė (magistro laipsnis, 2020)
Lukas Juozapavičius (magistro laipsnis, 2020)
Miglė Rudytė (magistro laipsnis, 2020)
Rūta Budreckytė (magistro laipsnis, 2020)
Vaiva Milašiūnaitė (magistro laipsnis, 2020)
Augustė Nomeikaitė (magistro laipsnis, 2021)
Emilija Zalieckaitė (magistro laipsnis, 2021)
Gabija Petrauskaitė (magistro laipsnis, 2021)
Irma Sabonytė (magistro laipsnis, 2021)
Julija Mingaudaitė (magistro laipsnis, 2021)
Karolina Kančiauskytė (magistro laipsnis, 2021)
Sigita Tindžiulytė (magistro laipsnis, 2021)
Vitalija Rogovska (magistro laipsnis, 2021)
Austėja Jaruševičiūtė (bakalauro laipsnis, 2021)
Justa Kažukauskaitė (bakalauro laipsnis, 2021)
Greta Raklevičiūtė (bakalauro laipsnis, 2021)
Milda Baronaitė (bakalauro laipsnis, 2021)
Nerilė Kopcikaitė (bakalauro laipsnis, 2021)
Kviečiame studentus prisijungti prie Psichotraumatologijos centro komandos ir įsitraukti į mokslinę veiklą.
Tyrimai
TYRIMAI
Psichotraumatologijos centre moksliniai tyrimai šiuo metu plėtojami šiomis pagrindinėmis kryptimis: psichologinės intervencijos internetu asmenims, patiriantiems su stresu susijusius sutrikimus; smurto ir traumų padariniai vaikams ir jaunimui; TLK-11 su stresu susijusių sutrikimų tyrimai; somatinių ligų psichologinis poveikis; su aukštu streso lygiu susiduriančių profesijų stresas (medicinos personalas, policija).
FINANSAVIMAS PROJEKTAMS
- Projektas „Inovatyvios streso analizės ir valdymo platformos kūrimas (STAMP)“ (2020-2023), projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Projekto biudžetas 696178,88 Eur.
- Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Psichotraumatologinio įvertinimo inovacijos: kompleksines traumas išgyvenusiųjų tyrimas“ (Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0048). Finansuoja Lietuvos mokslo taryba. 2020-2022 m. Projekto vadovė: dr. O. Geležėlytė. Podoktorantūros stažuotojos vadovas: prof. E. Kazlauskas. Projekto biudžetas: 66500 Eur.
- Mokslinių tyrimų projektas „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją ir tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių projektas. Projekto sutarties nr.: P-COV-20-10. Projekto biudžetas 33566 Eur.
-
Tyrimo projektas „Stresas ir atsparumas paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje: tarpkultūrinis tyrimas“ (2020-2022). Dvišalis Lietuvos ir Japonijos tyrimo projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos tyrimų fondo. Projekto partneris – Hirošimos universitetas, Japonija. Projekto numeris – S-LJB-20-2. Projekto biudžetas (Lietuvos tyrimo dalies) – 78,174 EUR.
- Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Jaunimo pozityvi psichikos sveikata ir sąsajos su patiriamu stresu (BOOM-LT)“. 2019-2021. Vadovė dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. Vilniaus universiteto finansuojamas projektas.
- Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Vaikystės traumos padariniai: stresas ir atsparumas (STAR-A)“. 2017-2019. Vadovė dr. Paulina Želvienė. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros skatinimas“. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0096. Projekto biudžetas 42502 Eur.
- Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Psichosocialinių veiksnių mediaciniai efektai stresinių ir trauminių patirčių psichologiniams padariniams socialinės psichotraumatologijos kontekste“ (MIP-006/2015). 2015–2017. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 87759 Eur.
- Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa“. (MIP-011/2012). 2012–2014. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 53200 Eur.
- Nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui” projektas „Psichologinės gerovės psichosocialiniai veiksniai psichotraumatologijos kontekste“ (SIN-01/2012). 2012–2013. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 40480 Eur.
- Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Ambulatorinis psichologinis įvertinimas psichotraumatologijoje” (MIP-19/2010). 2010–2011. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 47380 Eur.
- Projektas „Inovatyvios streso analizės ir valdymo platformos kūrimas (STAMP)“ (2020-2023), projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Projekto biudžetas 696178,88 Eur.
FOREST, Internetinė intervencija medicinos personalui (2020-2023)
FOREST - 6 savaičių trukmės internetinė programa, skirta medicinos slaugytojams, savo darbe susiduriantiems su stresu.
Dėl savo darbo specifikos didelė dalis medicinos personalo patiria itin aukštą streso lygį, kuris gali sukelti įvairius psichologinius sunkumus bei perdegimą. Vienas iš galimų pagalbos būdų – psichologinė internetu teikiama pagalba, kuomet norintieji gali savarankiškai naudotis programa bei gauti asmeninį individualizuotą grįžtamąjį ryšį iš psichologo.
Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos intervencijos veiksmingumą medicinos slaugytojams, susiduriantiems su stresu.
Registracija į programą sustabdyta. Daugiau informacijos apie programą: www.forestmedikams.lt
Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dr. Lina Jovarauskaitė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Augustė Nomeikaitė, prof. dr. Gerhard Andersson.
Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Publikacijos:
Jovarauskaite, L., Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Jovaisiene, I., Andersson, G., Kazlauskas, E. (2021). Internet-based stress recovery intervention FOREST for healthcare staff amid COVID-19 pandemic: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05512-1
Atpažinti psichologinę traumą (2020-2024)
Tyrimą „Atpažinti psichologinę traumą“ atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai, bendradarbiaudami su Kardifo universiteto mokslininkais iš Jungtinės Karalystės. Šiuo tyrimu siekiama validuoti lietuvišką Tarptautinio traumos interviu (ITI, Roberts et al., 2019) versiją. Tai pusiau struktūruotas interviu, skirtas įvertinti potrauminio streso ir kompleksinio potrauminio streso simptomus, remiantis TLK-11 kriterijais. Tyrimo rezultatai taip pat padės tyrėjų komandai geriau suprasti asmenų reakcijas į trauminius įvykius. Tyrimas itin svarbus siekiant gerinti trauminių patirčių atpažinimą Lietuvoje bei tobulinti atpažinimo ir psichologinės pagalbos galimybes traumas patyrusiems asmenims.
Pagrindiniai tyrėjai: dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Monika Kvedaraitė, A. Kairytė, prof. Evaldas Kazlauskas.
ESTSS COVID-19 ADJUST tyrimas Europoje
Psichologinė gerovė ir įveika COVID-19 pandemijos metu
#manosavijauta
COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokios konkrečios tos pasekmės. Mums rūpi žmonių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu bei kaip jie įveikia su tuo susijusį stresą ir kylančią įtampą. Šiuo tyrimu norime geriau suprasti su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusius rizikos faktorius, stresorius bei žmonių poreikius skirtingose Europos šalyse.
Apie tyrimą. Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (European Society of Traumatic Stress Studies, ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių (Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose). Tai plataus masto kelių etapų apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteikianti unikalių galimybių analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus bei poreikius. Siekiama geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti mokslu grįstas praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.
Tyrimo vykdymą Lietuvoje koordinuoja VU Psichotraumatologijos centras.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Monika Kvedaraitė ir dokt. Augustė Nomeikaitė.
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Gelezelyte, O., Dragan, M., Grajewski, P., Kvedaraite, M., Lotzin, A., Skrodzka, M., Nomeikaite, A., & Kazlauskas, E. (2021). Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic. Crisis.https://doi.org/10.1027/0227-5910/a000814
Still Me, Dėmesingu įsisąmoninimu paremta internetinė intervencija PTSS ir kompleksiniam PTSS (2019-2023)
Still Me - 8 savaičių trukmės internetinė programa, skirta jauniems suaugusiesiems, patyrusiems sukrečiančių gyvenimo įvykių ir dėl to išgyvenantiems sunkumų.
Didelė dalis jaunų žmonių yra patyrę bent vieną sukrečiantį (trauminį) įvykį. Po trauminės patirties neretai iškyla sunkumų, apsunkinančių kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, asmuo pakartotinai vis išgyvena trauminį įvykį, jam tampa būdingos vengimo reakcijos, padidėja jautrumas. Vienas iš galimų pagalbos būdų - internetu teikiama psichologinė pagalba, kuomet norintieji gali savarankiškai naudotis programa bei, esant poreikiui, susisiekti su psichologu.
Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos dėmesingu įsisąmoninimu paremtos intervencijos veiksmingumą asmenims, patiriantiems po trauminės patirties atsiradusius potrauminio streso sunkumus.
Registracija į programą sustabdyta. Daugiau informacijos apie programą: www.stillme.lt.
Pagrindiniai tyrėjai: dokt. Austėja Dumarkaitė, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. dr. Gerhard Andersson.
Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Slaugau artimą, Internetinė intervencija slaugantiems artimąjį (2019-2023)
Slaugau artimą - 8 savaičių trukmės internetinė programa, skirta asmenims, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to susiduria su psichologiniais sunkumais.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sparčiai daugėja žmonių, kuriems yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Labai dažnai slaugyti imasi šeimos nariai ar kiti šalia esantys žmonės. Artimojo slaugymas yra sudėtinga užduotis; dažnai asmenys, kurie slaugo savo artimąjį, turi ir kitų įsipareigojimų (pvz., darbą, šeimą). Dėl to artimojo slaugymas gali kelti stresą, liūdesį, nerimą ir kt. Neretai jie neturi galimybės gauti reikiamos psichologinės pagalbos.
Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichosocialinės internetinės intervencijos veiksmingumą asmenų, slaugančių savo artimuosius, savijautai.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. dr. Gerhard Andersson, prof. dr. Robbert Sanderman, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Ieva Biliūnaitė.
Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Biliunaite, I., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Dumarkaite, A., & Andersson, G. (2021). Internet-based cognitive behavioral therapy for informal caregivers: Randomized controlled pilot trial. Journal of Medical Internet Research, 23(4):e21466. https://doi.org/10.2196/21466
Biliunaite, I., Dumarkaite, A., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Andersson, G. (2021). ICBT program for improving informal caregiver well-being: a qualitative study. Internet Interventions. https://doi.org/10.1016/j.invent.2021.100361
LAIMINGA VAIKYSTĖ, Mažų vaikų PTSS vertinimas (2020-2022)
Pagrindinis tyrimo „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“ tikslas adaptuoti Danijos Pietų universiteto mokslininkų psichologų sukurtą instrumentą Lietuvoje, skirtą įvertinti mažų vaikų (4 - 8 m.) nepalankias patirtis ir savijautą. OCTS (angl. Odense Child Trauma Screening) adaptacija Lietuvoje suteiktų galimybę šalies specialistams įgyti ir naudoti moksliniais tyrimais patvirtintą mažų vaikų emocinės būsenos vertinimo metodiką.
Tyrimą vykdo pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, dokt. Ieva Daniūnaitė, dokt. Monika Kvedaraitė. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su prof. Ask Elklit ir dr. Sille Schandorph Løkkegaard (Pietų Danijos universitetas, Psichologijos katedra, Nacionalinis Psichotraumatologijos centras, Danija).
BOOM-LT, Bochumo optimizmo tyrimas Lietuvoje (2019-2022)
BOOM-LT - tai studentų streso ir psichikos sveikatos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti:
- kokių sunkumų patiria jauni suaugę studijų metų;
- kokie veiksniai yra svarbūs, siekiant sumažinti streso lygį ir paskatinti psichikos sveikatą tapsmo suaugusiuoju laikotarpiu.
BOOM tyrimas buvo inicijuotas Vokietijos mokslininkų ir įvairiose pasaulio šalyse yra vykdomas nuo 2011 metų. BOOM-LT pirmasis tokios didelės apimties jaunimo psichikos sveikatos tyrimas Lietuvoje, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ruhr-Bochum universiteto Vokietijoje Klinikinės psichologijos ir psichoterapijos departamento mokslininkais.
Tęstinį BOOM-LT tyrimą nuo 2019 m. įgyvendina Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės. Tyrimo įgyvendinime taip pat dalyvauja dokt. Austėja Dumarkaitė, magistrantūros pakopos studentės Rūta Ostreikaitė-Jurevičė ir Margarita Juodsnukytė.
Trumpą tyrimo ataskaitą galite matyti čia.
STAR-A, Stresas ir atsparumas paauglystėje (2019-2022), STAR-A-JP Japonijoje (2020-2022)
Tęstinio tyrimo “Stresas ir atsparumas paauglystėje” (STAR-A) tikslas – išsiaiškinti, kokia yra šalies paauglių psichologinė savijauta, su kokiomis nepalankiomis patirtimis susiduria paaugliai ir jų artimieji, bei kaip šios patirtys gali paveikti paauglių sveikatą, psichologines streso reakcijas ir psichologinį atsparumą. Partneriai: Norvegijos Nacionalinis smurto ir trauminio streso tyrimų centras (Norvegija) ir Hirošimos universiteto (Japonija) psichologijos departamentas.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, dr. Paulina Želvienė, dokt. Ieva Daniūnaitė, dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė (nuo 2020 m.).
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Rekomendacijos mokykloms ir mokiniams „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu. Tyrimais grįstas rekomendacijas mokykloms ir mokiniams" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę mokykloms ir mokiniams rasite čia.
Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). Adolescents amid the COVID-19 pandemic: a prospective study of psychological functioning. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 15 (45). https://doi.org/10.1186/s13034-021-00397-z
Daniunaitė, I., Cloitre, M., Karatzias, T., Shevlin, M., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). PTSD and complex PTSD in adolescence: discriminating factors in a population-based cross-sectional study. European Journal of Psychotraumatology, 12, 890937. https://doi.org/10.1080/20008198.2021.1890937
Zelviene, P., Daniunaite, I., Hafstad, G.S., Thoresen, S., Truskauskaite-Kuneviciene, I., & Kazlauskas, E. (2020). Patterns of abuse exposure and effects of abuse on psychosocial functioning among Lithuanian adolescents: A latent class analysis approach. Child Abuse and Neglect, 108, 104684. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2020.104684
Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.01.061
ANDI-ON, Potrauminis stresas ir vėžys (2019-2021)
Prostatos vėžys yra viena iš dominuojančių vėžio formų pasaulyje. Vis dėlto, profilaktinės vėžio patikros programos yra gana kontroversiškas klausimas, nes yra susijusios su sveikų žmonių tikrinimu. Jiems profilaktinės patikros nauda sveikatai neturi kelti abejonių ar itin didelio streso. Todėl profilaktiniuose tikrinimuose turi būti kuo tiksliau įvertinta laukiama nauda sveikatai, įvairūs šalutiniai efektai, atlikti kiti tyrimai, parodantys patikros metodo efektyvumą mažesnėse grupėse prieš pradedant populiacines atsitiktinės patikros programas.
Šiuo tyrimu siekiama sužinoti apie asmenų, dalyvaujančių vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, fizinę ir psichologinę sveikatą. Tyrimas prisidėtų prie geresnio supratimo, su kokiais sunkumais susiduria asmenys, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programoje. Tai padėtų didinti profilaktinių programų efektyvumą. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Tyrimas atliekant bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu (dokt. gyd. A. Patašius, vyr.m.d. dr. G. Smailytė), prof. E.Kazlauskas, dokt. Monika Kvedaraitė, PTC studentė-tyrėja M.Rudytė.
POLSTRESS, Policijos pareigūnų PTSS ir atsparumas (2019-2022)
Policijos pareigūnų patiriamas stresas gerokai skiriasi nuo kitų profesijų atstovų patiriamų stresorių, kadangi tenka susidurti su mirtimi arba situacijomis, kai kyla reali grėsmė žmogaus gyvybei. Visuotinai pripažįstama, kad darbas policijoje yra viena pavojingiausių profesijų, policijos pareigūnams ypač dažnai tenka patirti pavojingų stresorių poveikį. Tarnybos metu patiriami traumuojantys įvykiai, tampama jų liudininkais, susiduriama su pavojais sveikatai ir gyvybei. Didelė stresinė įtampa gali turėti neigiamos įtakos pareigūnų darbo rezultatams, motyvacijai atlikti savo pareigas, savijautai bei sveikatai.
Pagrindinis tyrimo tikslas: nustatyti patyrusių ir pradedančių policijos pareigūnų patiriamą stresą, įveiką ir sąsajas su savijauta. Planuojama tyrimo imtis: 500 tyrimo dalyvių. Numatomos dvi grupės: 1) būsimieji policijos pareigūnai (studentai) ir 2) dirbantys policijos pareigūnai. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Pagrindiniai tyrėjai: doc. dr. N.Grigutytė, prof. E.Kazlauskas, dokt. M.Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Amsterdamo universitetu, Nyderlandai.
MEDSTRESS, Medicinos personalo patiriamas stresas ir įveika
Stipraus ir lėtinio pobūdžio stresoriai, su kuriais susiduria medicinos personalas, yra susiję su padidėjusia psichikos sunkumų rizika, įskaitant depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir nuovargį, nutrūkusius santykius, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, santuokinę disfunkciją, per ankstyvą išėjimą į pensiją ir savižudybę. Ilgalaikės problemos darbe medicinos personalą gali paskatinti naudoti neadaptyvias ar žalingas streso įveikos strategijas (pvz., alkoholio ar medikamentų naudojimas), o patyrus trauminius stresorius gali išsivystyti potrauminio streso ir kiti adaptacijos sutrikimai
Šio tyrimo tikslas: įvertinti medicinos personalo patiriamą psichologinę gerovę, depresiškumą, nerimą, stresą ir įveiką. Taip pat planuojama atlikti lyginamąjį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medicinos personalo psichologinės gerovės palyginimo tyrimą. Tyrimo metu planuojama apklausti 300 sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių asmenų. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, doc. dr. Ieva Norkienė ir dokt. Monika Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos bei Barking, Havering and Redbridge University Hospital (JK).
ANKSTESNI PROJEKTAI
BADI trumpa adaptacijos sutrikimo intervencija
Registracija į BADI programą yra sustabdyta. Dėkojame visiems naudojusiems BADI ir dalyvavusiems BADI programos tyrimuose. Mūsų tyrimai parodė, kad BADI programa yra veiksminga žmonėms, kurie siekia susitvarkyti su stresu. Susipažinti su BADI tyrimų rezultatais galite mūsų publikuotuose moksliniuose straipsniuose. Ateityje planuojame vykdyti naujus psichologinės pagalbos internetu projektus ir tyrimus. Visas naujienas sekite Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro internetiniame puslapyje.
Kilus klausimams, prašome kreiptis VU Psichotraumatologijos centro el. paštu: .
Partneriai
Aktyvus bendradarbiavimas su organizacijomis, dirbančiomis psichotraumatologijos srityje, yra Psichotraumatologijos centro prioritetas. Sėkmingą bendradarbiavimą rodo bendri moksliniai tyrimai, publikacijos ir mokslu pagrįstų pagalbos būdų plėtojimas. Psichotraumatologijos centras šiuo metu bendradarbiauja su institucijomis ir tyrėjais iš viso pasaulio: Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kt. Psichotraumatologijos centras yra atviras naujoms partnerystėms nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Dėl išsamesnės informacijos susisiekite su mumis.
Pagrindiniai tarptautiniai partneriai
- Internet, health and clinical psychology research group, Linköping universitetas, Švedija
- Department of Clinical Psychology and Psychotherapy, Ruhr-Bochum universitetas, Vokietija
- Norwegian Centre for Violence and Traumatic Stress Studies, Oslo universitetas, Norvegija
- ARQ Nationaal Psychotrauma Centre, Nyderlandai
- Danish National Centre for Psychotraumatology, Pietų Danijos universitetas
- Division of Clinical Psychopathology and Intervention, Ciuricho universitetas, Šveicarija
- Department of Psychology, Graduate School of Education, Hirošimos universitetas, Japonija
- European Society for Traumatic Stress Studies
Publikacijos
Naujausios publikacijos
Brailovskaia, J., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., & Margraf, J. (in press). The patterns of problematic social media use (SMU) and their relationship with online flow, life satisfaction, depression, anxiety and stress symptoms in Lithuania and in Germany. Current Psychology.
Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Andersson, G., Mingaudaite, J., & Kazlauskas, E. (2021). Effects of Mindfulness-Based Internet Intervention on ICD-11 Posttraumatic Stress Disorder and Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptoms: a Pilot Randomized Controlled Trial. Mindfulness https://doi.org/10.1007/s12671-021-01739-w
Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J., Margraf, J., Kazlauskas, E. (2021). Evidence on Resilient Initial Response to COVID-19 Pandemic Among Youth: Findings From the Prospective Study of Mental Health in Two European Countries. Emerging Adulthood, 1-10. https://doi.org/10.1177%2F21676968211031120
Jovarauskaite, L., Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Jovaisiene, I., Andersson, G., Kazlauskas, E. (2021). Internet-based stress recovery intervention FOREST for healthcare staff amid COVID-19 pandemic: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05512-1
Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). Adolescents amid the COVID-19 pandemic: a prospective study of psychological functioning. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 15 (45). https://doi.org/10.1186/s13034-021-00397-z
Gelezelyte, O., Kazlauskas, E., Brailovskaia, J., Margraf, J., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2021) Suicidal ideation in university students in Lithuania amid the COVID-19 pandemic: A prospective study with pre-pandemic measures. Death Studies. https://doi.org/10.1080/07481187.2021.1947417
Gelezelyte, O., Dragan, M., Grajewski, P., Kvedaraite, M., Lotzin, A., Skrodzka, M., Nomeikaite, A., & Kazlauskas, E. (2021). Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic. Crisis.https://doi.org/10.1027/0227-5910/a000814
Biliunaite, I., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Dumarkaite, A., & Andersson, G. (2021). Internet-based cognitive behavioral therapy for informal caregivers: Randomized controlled pilot trial. Journal of Medical Internet Research, 23(4):e21466. https://doi.org/10.2196/21466
Norkiene, I., Jovarauskaite, L., Kvedaraite, M., Uppal, E., Phull, M.K., Chander, H., Halford, K., & Kazlauskas, E. (2021). ‘Should I Stay, or Should I Go?’ Psychological Distress Predicts Career Change Ideation Among Intensive Care Staff in Lithuania and the UK Amid COVID-19 Pandemic. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18, 2660. https://doi.org/10.3390/ijerph18052660
Daniunaitė, I., Cloitre, M., Karatzias, T., Shevlin, M., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). PTSD and complex PTSD in adolescence: discriminating factors in a population-based cross-sectional study. European Journal of Psychotraumatology, 12, 890937. https://doi.org/10.1080/20008198.2021.1890937
Biliunaite, I., Dumarkaite, A., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Andersson, G. (2021). ICBT program for improving informal caregiver well-being: a qualitative study. Internet Interventions. https://doi.org/10.1016/j.invent.2021.100361
Cloitre, M., Brewin, C. R., Kazlauskas, E., Lueger‐Schuster, B., Karatzias, T., Hyland, P., & Shevlin, M. (2020). Commentary: The need for research on PTSD in Children and adolescents–a commentary on Elliot et al.(2020). Journal of Child Psychology and Psychiatry. https://doi.org/10.1111/jcpp.13361
Gersons, B., Smid, G., Smit, A., Kazlauskas, E., & McFarlane, A. (2020). Can a ‘secondary disaster’ during and after the COVID-19 pandemic be mitigated? European Journal of Psychotraumatology, 11, 1815283. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1815283
Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J. Kamite, Y., Petrauskaite, G. Margraf, J., & Kazlauskas, E. (2020). Does trauma shape identity? Exploring the links between lifetime trauma exposure and identity status in emerging adulthood. Frontiers in Psychology, 11, 576044. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.570644
Zelviene, P., Daniunaite, I., Hafstad, G.S., Thoresen, S., Truskauskaite-Kuneviciene, I., & Kazlauskas, E. (2020). Patterns of abuse exposure and effects of abuse on psychosocial functioning among Lithuanian adolescents: A latent class analysis approach. Child Abuse and Neglect, 108, 104684. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2020.104684
Lotzin, A., Aakvaag, H.F., Acqarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Böttche, M., Bondjers, K., Bragesjö, M., Dragan, M., Grajewski, P., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Javakhishvili, J., Kazlauskas, E., Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Makhashvili. N., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., & Schäfer, I. 2020). Stressors, coping and symptoms of adjustment disorder in the course of COVID-19 pandemic – Study protocol of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS) pan-European study. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780832. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780832
Javakhishvili, J., Ardino, V., Bragesjö, M., Kazlauskas, E., Olff, O., Schäfer, I. (2020). Trauma-informed responses in addressing public mental health consequences of the COVID-19 pandemic: Position paper of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS). European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780782. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780782
Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Do emotion regulation difficulties mediate association between neuroticism, insecure attachment, and prolonged grief? Death Studies, 1–9. https://doi.org/10.1080/07481187.2020.1788667
Kazlauskas, E., & Quero, S. (2020). Adjustment and coronavirus: How to prepare for COVID-19 pandemic-related adjustment disorder worldwide? Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, 12, S22–S24. http://dx.doi.org/10.1037/tra0000706
Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Fear of death and death acceptance among bereaved adults: associations with prolonged grief. Omega: Journal of Death and Dying, 1–15. https://doi.org/10.1177/0030222820921045
Kazlauskas, E., & Grigutyte, N. (2020). Clinical psychology in Lithuania: Current developments in training and legislation. Clinical Psychology in Europe, 2, 1–10. https://doi.org/10.32872/cpe.v2i1.2835
Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., Ostreikaite-Jurevice, R., Brailovskaia, J., & Margraf, J. (2020). Positive mental health and adjustment following life-stressors among young adults. Current Psychology, 1–6. https://doi.org/10.1007/s12144-020-00714-3
Kazlauskas, E., Eimontas, J., Olff, M., Zelviene, P., & Andersson, G. (2020). Adherence predictors in internet-delivered self-help intervention for life stressors-related adjustment disorder. Frontiers in Psychiatry, 11, 137.https://doi.org/10.3389/fpsyt.2020.00137
Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.01.061
Zelviene, P., Kazlauskas, E., & Maercker, A. (2020). Risk factors of ICD-11 adjustment disorder in the Lithuanian general population exposed to life stressors. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1708617.https://doi.org/10.1080/20008198.2019.1708617
Kvedaraite, M., Zelviene, P., Elklit, A., & Kazlauskas, E. (2020). The role of traumatic experiences and posttraumatic stress on social anxiety in a youth sample in Lithuania. Psychiatric Quarterly, 91, 103–112.https://doi.org/10.1007/s11126-019-09684-7
Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Bisson, J., Karatzias, T., Kazlauskas, E., & Neil, P. R. (2020). A Cross-Cultural Comparison of ICD-11 Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptom Networks in Austria, the United Kingdom, and Lithuania. Journal of Traumatic Stress, 33, 41–51. https://doi.org/10.1002/jts.22361
Gražulytė, D., Kazlauskas, E., Norkienė, I., Kolevinskaitė, S., Kezytė, G., Urbanavičiūtė, I., Sebastinaite, A., Korsakaitė, G., Želvienė, P., Ringaitienė, D., Šostakaitė, G., & Šipylaitė, J. (2019). Long-term quality of life and posttraumatic stress following elective cardiac surgery: preliminary findings of a 5-year follow-up study. Acta Medica Lituanica, 26, 87–92. https://doi.org/10.6001/actamedica.v26i1.3960
Patasius, A., Kincius, M., Kazlauskas, E., & Smailyte, G. (2019). The role of androgen‐deprivation therapy on suicide among patients with advanced prostate cancer: A nationwide population-based cohort study. Psycho-Oncology, 28, 2098–2100. https://doi.org/10.1002/pon.5186
Schäfer, I., Hopchet, M., Vandamme, N., Ajdukovic, D., El-Hage, W., Egreteau, L., Javakhishvili, J., Makhashvili, N., Lampe, A., Ardion, V., Kazlauskas, E., Mouthaan, J., Sijbrandij, M., Dragan, M., Lis-Turlejska, M., Figueiredo-Braga, M., Sales, L., Arnberg, F., Nazarenko, T., Nalyvaiko, N., Armour, C., & Murphy, D. (2018). Trauma and trauma care in Europe. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1556553. https://doi.org/10.1080/20008198.2018.1556553
Paliaukiene, V., Kazlauskas, E., Eimontas, J., Skeryte-Kazlauskiene, M. (2018). Music performance anxiety among students of the academy in Lithuania. Music Education Research, 20(3), 390–397. https://doi.org/10.1080/14613808.2018.1445208
Eimontas, J., Gegieckaite, G., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Rimsaite, Z., Skruibis, P., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). The role of therapist support on effectiveness of an internet-based modular self-help intervention for adjustment disorder: A randomized controlled trial. Anxiety, Stress, and Coping, 31, 146–158.https://doi.org/10.1080/10615806.2017.1385065
Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Hyland, P., Zelviene, P., & Cloitre, M. (2018). The structure of ICD-11 PTSD and complex PTSD in Lithuanian mental health services. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1414559.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1414559
Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Adjustment disorder: Current perspectives. Neuropsychiatric Disease and Treatment, 14, 375–381. http://dx.doi.org/10.2147/NDT.S121072
Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Eimontas, J., Zelviene, P., & Maercker, A. (2018). A brief measure of the International Classification of Diseases-11 adjustment disorder: Investigation of psychometric properties in adult help-seeking sample. Psychopathology, 51, 10–15. https://doi.org/10.1159/000484415
Eimontas, J., Rimsaite, Z., Gegieckaite, G., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Internet-based self-help intervention for adjustment disorder: Preliminary findings. Psychiatric Quarterly, 89, 451–460. https://doi.org/10.1002/14651858.CD009028
Kazlauskas, E., Zelviene, P., Lorenz, L., Quero, S., & Maercker, A. (2017). A scoping review of ICD-11 adjustment disorder research. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1421819.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1421819
Karatzias, T., Cloitre, M., Maercker, A., Kazlauskas, E., Shevlin, M., Hyland, P., Bisson, J., Roberts, N.P., & Brewin, C.R. (2017). PTSD and complex PTSD: ICD -11 updates on concept and measurement in the UK, USA, Germany and Lithuania. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1418103. https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1418103
Kazlauskas, E., Gailiene, D., Vaskeliene, I., & Skeryte-Kazlauskiene, M. (2017). Intergenerational transmission of resilience? Sense of coherence is associated between Lithuanian survivors of political violence and their adult offspring. Frontiers in Psychology, 8: 1677. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2017.01677
Kazlauskas, E. (2017). Challenges for providing health care in traumatized populations: Barriers for PTSD treatments and the need for new developments. Global Health Action, 10(1), 1322399. https://doi.org/10.1080/16549716.2017.1322399
Kazlauskas, E., Zelviene, P., & Eimontas, J. (2017) ‘No posttraumatic stress disorder in Lithuania’: National health care fails to identify PTSD. Journal of Traumatic Stress, 30, 99–102. https://doi.org/10.1002/jts.22152
Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Mazulyte, E., Skruibis, P., Dovydaitiene, M., Eimontas, J., & Zelviene, P. (2017). ‘It will get even better’: Preliminary findings from a trauma-focused psychotherapy effectiveness study reveal false positive patients’ long-term outcome expectations after the treatment. Nordic Journal of Psychiatry, 71, 277–281. https://doi.org/10.1080/08039488.2016.1276623
Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2017). Association between posttraumatic stress and acceptance of social changes: Findings from a general population study and proposal of a new concept. International Journal of Social Psychiatry, 63, 126–131. https://doi.org/10.1177/0020764016687788
Zelviene, P., Kazlauskas, E., Eimontas, J., & Maercker, A. (2017). Adjustment disorder: Empirical study of a new diagnostic concept for ICD-11 in the general population in Lithuania. European Psychiatry, 40, 20–25. https://doi.org/10.1016/j.eurpsy.2016.06.009
Skruibis, P., Eimontas, J., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2016). Internet-based modular program BADI for adjustment disorder: Protocol of a randomized controlled trial. BMC Psychiatry, 16(1), 264. https://doi.org/10.1186/s12888-016-0980-9
Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2016). Trauma research in the Baltic Countries: From political oppression to recovery. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29295. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29295
Kazlauskas, E., Javakhishvilli, J., Meewisse, M., Merecz-Kot, D., Şar, V., Schäfer, I., Schnyder, U., & Gersons, B.P.R. (2016). Trauma treatment across Europe: Where do we stand now from a perspective of seven countries. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29450. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29450
Knygų skyriai
Kazlauskas, E. (2020). Trauma-focused psychotherapy research: A study of the Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD outcomes. SAGE Research Methods Cases: Medicine andHealth Cases. SAGE Publications Ltd. doi:10.4135/9781529734881. ISBN: 9781529734881 (Online).
Meili, I. Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2019). Metaphors of Posttraumatic Growth: A Qualitative Study in Swiss, Lithuanian, and Brazilian Rural Communities. In A. Maercker, E. Heim, & L. J. Kirmayer (Eds.). Cultural Clinical Psychology and PTSD. (pp. 141–156). Hogrefe Publishing. doi:01027_00497_ADHOC.indd
Kazlauskas, E., & Želvienė, P. (2015). A history of political violence in the family as resilience factor. In D. Ajdukovic, S. Kimhi, & M. Lahad (Eds.), NATO Science for Peace and Security Series - E: Human and Societal Dynamics. Vol. 119: Resiliency: Enhancing Coping with Crisis and Terrorism (pp. 141–148). Amsterdam: IOS Press. doi:10.3233/978-1-61499-490-9-141. ISSN 1874-6276 (print) | 1879-8268 (online).
Mokymai
Mokymai
Psichotraumatologijos centras organizavo Trumpalaikės eklektinės trauminio streso terapijos (BEPP) bei psichotraumatologinio įvertinimo mokymus.
Trumpalaikės eklektinės trauminio streso terapijos (BEPP) mokymai
TRUMPALAIKĖS EKLEKTINĖS TRAUMINIO STRESO TERAPIJOS (BEPP) MOKYMAI
(BRIEF ECLECTIC PSYCHOTHERAPY for PTSD – BEPP)
Trumpalaikė eklektinė trauminio streso terapija (BEPP) yra mokslu grįstas psichotraumatologinės pagalbos metodas, kuris yra taikomas dirbant su asmenimis, patyrusiais psichologinę traumą. BEPP terapijoje yra integruojami kognityvinės, bihevioristinės bei psichodinaminės terapijos aspektai. BEPP sudaro 16 sesijų, suskirstytų į penkis etapus: psichoedukaciją, sąlytį su traumine patirtimi vaizduotėje, rašto užduotis ir darbą su trauminės patirties užuominomis, trauminės patirties įprasminimą ir integraciją bei atsisveikinimą su traumine patirtimi. BEPP metodą gali taikyti tik mokymuose dalyvavę psichikos sveikatos specialistai, gavę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.
Mokymus vedė VU Psichotraumatologijos centro vadovas, klinikinės psichologijos profesorius Evaldas Kazlauskas, turintis daugiau nei 20 metų klinikinės psichologijos praktikos patirties psichotraumatologijos srityje. Prof. dr. E. Kazlauskas yra lyderiaujantis ekspertas traumų ir streso sutrikimų srityje Lietuvoje bei Europoje, Europos trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys ir Lietuvos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas.
Dalyvauti mokymuose gali Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medicinos psichologai, gyd. psichiatrai, psichoterapeutai, savo profesinėje veikloje susiduriantys su asmenimis, patiriančiais ar patyrusiais stresorių ir / ar psichologinių traumų. Mokymai sudaryti iš dviejų dalių: teorinės (7 ak. val.) ir praktinės (9 ak. val.). Dalyviai gauna įgytą kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus ir BEPP vadovus. Dalyvavimas mokymuose yra nemokamas.
Registracija į mokymus baigta. Detalesnę informaciją apie mokymus atsiųsime visiems užsiregisravusiems dalyviams.
Mokymų programą galite peržiūrėti čia.
Mokymus organizuoja: VU Psichotraumatologijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.
Mokymus finansuoja: LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Psichotraumatologinio įvertinimo mokymai
PSICHOTRAUMATOLOGINIO ĮVERTINIMO MOKYMAI
VU Psichotraumatologijos centras organizavo mokymus „Psichologinės traumos ir adaptacijos sutrikimo atpažinimas bei psichologinio psichotraumatologinio įvertinimo pagrindai“. Mokymų metu dalyviai įgijo moksliniais tyrimais paremtų žinių apie psichologines ir psichopatologines reakcijas į trauminius įvykius, su stresoriais ir traumomis susijusių sutrikimų diagnostinius kriterijus. Mokymų metu dalyviai taip pat buvo apmokyti administruoti specializuotus psichotraumatologinio įvertinimo instrumentus bei vertinti gautus rezultatus.
Mokymai sudaryti iš dviejų dalių: teorinės (2 ak. val.) ir praktinės (2 ak. val.). Mokymus vedė Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai.
Dalyvauti mokymuose gali Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medicinos psichologai, gyd. psichiatrai, psichoterapeutai ir šeimos gydytojai, savo profesinėje veikloje susiduriantys su asmenimis, patiriančiais ar patyrusiais stresorių ir / ar psichologinių traumų. Mokymų dalyviams išduodamas mokymų baigimo pažymėjimas. Dalyvavimas mokymuose yra nemokamas.
Registracija į mokymus baigta. Detalesnę informaciją apie mokymus atsiųsime visiems užsiregisravusiems dalyviams.
Mokymų programą galite peržiūrėti čia.
Mokymus organizuoja: VU Psichotraumatologijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.
Mokymus finansuoja: LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Renginiai
2021 m. birželio 22 d. III-oji kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferenciją galite peržiūrėti čia.
2021 m. kovo 25 - balandžio 1 d. X-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferenciją galite peržiūrėti čia: pirma dalis, antra dalis.
2020 m. lapkričio 25 d. nemokamas nuotolinis seminaras „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją. Tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos". Seminarą galite peržiūrėti čia.
2020 m. birželio 22 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų metinė konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.
2019 m. spalio 25 d. IX-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.
2017 m. spalio 27 d. VIII-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.
Paslaugos
Psichologinio įvertinimo instrumentai
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras atlieka psichotraumatologinių instrumentų validaciją Lietuvoje. Norėdami savo mokslinėje veikloje arba praktikoje taikyti mūsų turimus instrumentus, užpildykite šią užklausos formą. Gavę Jūsų užklausą, susisieksime su Jumis per 10 darbo dienų dėl sprendimo suteikti prieigą prie pasirinkto instrumento. Kartu su metodika atsiųsime ir jos aprašymą bei naujausius susijusius straipsnius.
Instrumentų sąrašas:
- ADNM-8 Adaptacijos sutrikimo naujo poveikio skalė
- BTQ Trumpas traumos klausimynas
- IES-R Įvykio poveikio skalė
- SOCHI Socialinių pokyčių klausimynas
- SPIN Socialinės fobijos klausimynas
- WBQ Psichologinės gerovės klausimynas
- DASS-21Depresijos, nerimo ir streso skalės
COVID-19
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras 2020 m. lapkričio 25 d. 16 val. organizavo nemokamą nuotolinį seminarą „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją. Tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos".
Seminarą galite peržiūrėti čia.
REKOMENDACIJOS
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė tyrimais grįstas rekomendacijas universitetams ir studentams, tyrėjams, medicinos įstaigoms ir medicinos personalui, visuomenei bei mokykloms ir mokiniams.
Rekomendacijas visuomenei (II dalis, 2021 balandis) „Psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę visuomenei rasite čia.
Rekomendacijas visuomenei (I dalis, 2020 spalis) „Psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę visuomenei rasite čia.
Rekomendacijas universitetams ir studentams „Studijų pradžia universitete COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę studentams rasite čia.
Rekomendacijas medicinos įstaigoms ir medicinos personalui „Medicinos personalo psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę medicinos personalui rasite čia.
Rekomendacijas mokykloms ir mokiniams „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu. Tyrimais grįstos rekomendacijos mokykloms ir mokiniams" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę mokykloms ir mokiniams rasite čia.
Rekomendacijas tyrėjams „Iššūkiai socialinių mokslų empiriniams tyrimams pandemijų metu" galite peržiūrėti čia.
MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS
Norkiene, I., Jovarauskaite, L., Kvedaraite, M., Uppal, E., Phull, M.K., Chander, H., Halford, K., & Kazlauskas, E. (2021). ‘Should I Stay, or Should I Go?’ Psychological Distress Predicts Career Change Ideation Among Intensive Care Staff in Lithuania and the UK Amid COVID-19 Pandemic. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18, 2660. https://doi.org/10.3390/ijerph18052660
Resursai
Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba
Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba
Trauminis įvykis – tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminiu įvykiu galima laikyti patirtą smurtą vaikystėje ar suaugus, seksualinę prievartą, namuose patiriamą smurtą, užpuolimą, avarijas, gamtos katastrofas ir kitus nelaimingus atsitikimus, kurių metu gali kilti grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai. Mokslinių tyrimų duomenimis bent vieną trauminį įvykį per gyvenimą patiria 70-75% žmonių (Kazlauskas & Zelviene, 2016).
Trauminis įvykis paveikia visus – po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto, 2-7% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą (Kazlauskas & Zelviene, 2016), kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą – bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Žemiau išvardinti pagrindiniai PTSS simptomai:
- nuolatinis traumavusio įvykio prisiminimas;
- pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, kurie paprastai kyla spontaniškai ir nuolat vargina žmogų;
- staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tokie vaizdiniai dažnai būna lydimi nerimo, prakaitavimo, stipraus širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo;
- miego sutrikimai – patyrus traumuojantį įvykį gali būti sunkiau užmigti, naktį dažnai nubundama dėl košmarų susijusių su įvykiu, gali atsirasti baimė užmigti;
- asmuo paprastai vengia su trauminiu įvykiu susijusių užuominų ar situacijų (pavyzdžiui, jei buvo užpultas lifte – vengia juo naudotis);
- pastangos išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma, nes jie būna labai stiprūs ir nemalonūs;
- gali tęstis nuolatinė dirglumo būsena, asmuo gali pernelyg stipriai išsigąsti su trauminiu įvykiu susijusių užuominų;
- gali būti sunku susikaupti, gali pablogėti atmintis, todėl asmenys patyrę traumas dažnai pasidaro uždari, pikti, jiems sunkiau bendrauti su aplinkiniais, galimi ir pykčio ar agresijos protrūkiai;
- traumą patyrę žmonės gali būti linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas – Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia. Žemiau pateikiamas išsamesnis terapinių metodų aprašymas.
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR)
Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas – pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. The U.S. Department of Defense).
Daugiau informacijos apie EMDR terapiją galite rasti EMDR Europe puslapyje.
EMDR metodą savo praktikoje gali taikyti specializuotus EMDR mokymus baigę specialistai. Specialistų sąrašą galite rasti čia.
EMDR mokymus Lietuvoje gali vesti tik EMDR Europe sertifikuoti ir patvirtinti specialistai.
Moksliniai tyrimai apie EMDR veiksmingumą (anglų kalba):
https://www.nature.com/articles/s41586-019-0931-y.pdf?origin=ppub
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0045753
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP)
Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas – sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų. Tačiau tai yra ženklas, kad vyksta progresas apdorojimo procese.
BEPP metodą savo praktikoje gali taikyti specializuotus BEPP mokymus baigę specialistai. Specialistų sąrašą galite rasti čia.
BEPP mokymus Lietuvoje gali vesti tik BEPP vyresniojo mokytojo (senior trainer) kvalifikaciją turintys specialistai.
Moksliniai tyrimai apie BEPP veiksmingumą (anglų kalba):
Psichotraumatologijos mitai
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė mokslu grįstus atsakymus į dažniausiai pasitaikančius psichotraumatologijos mitus. Informacinę skrajutę galite rasti čia.
| English version |