Psichotraumatologijos centras

Apie

Psichotraumatologijos centras, vadovaujamas Vilniaus universiteto psichologijos profesoriaus Evaldo Kazlausko, vykdo tarpdisciplininius psichotraumatologijos tyrimus ir visuomenei suteikia žinių apie moksliniais įrodymais pagrįstus pagalbos būdus. Centro komanda turi išskirtinės patirties vykdant su traumomis ir stresu susijusių sutrikimų atsparumo ir rizikos veiksnių tyrimus, kuriant ir taikant psichosocialines intervencijas asmenims, patyrusiems psichologines traumas. Centras bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Misija
Traumų ir streso padarinių asmeniui ir visuomenei pripažinimas teikiant įrodymais pagrįstas žinias, kad būtų plėtojama veiksminga psichologinė pagalba.

Vizija
Lyderiaujantis psichotraumatologijos kompetencijos centras regione.

Kontaktai
Psichotraumatologijos centras
Vilniaus universitetas
M. K. Čiurlionio g. 29, 203 kab., LT-03100 Vilnius
El. paštas:
Telefonas: (8 5) 268 6952
www.ptc.fsf.vu.lt (English version)

Psichotraumatologijos centro metines ataskaitas galite matyti čia: 2018 m. ataskaita, 2019 m. ataskaita.

Norėdami savo mokslinėje veikloje arba praktikoje taikyti mūsų turimus įvertinimo instrumentus, užpildykite šią užklausos formą.
Norėdami registruotis psichotraumatologiniam įvertinimui, užpildykite šią formą. Daugiau informacijos apie atliekamą įvertinimą galite rasti čia.

Komanda

Pagrindiniai tyrėjai

	Centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas Psichotraumatologijos centrui vadovauja klinikinės psichologijos ir psichotraumatologijos profesorius Evaldas Kazlauskas – lyderiaujantis ekspertas traumų ir streso sutrikimų srityje Lietuvoje ir regione. Profesorius E. Kazlauskas atlieka tyrimus ir užsiima klinikine praktika psichotraumatologijos srityje nuo 2000 m. Jis yra Europos trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys ir Lietuvos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas.
	Vyresnioji mokslo darbuotoja, tyrimų grupės vadovė dr. Paulina Želvienė Paulina Želvienė yra klinikinė psichologė ir viena iš pagrindinių Psichotraumatologijos centro narių. Jos moksliniai pasiekimai buvo įvertinti Lietuvos mokslų akademijos premija. Paulina Želvienė yra Lietuvos traumų psichologijos asociacijos (LTPA) viceprezidentė, EMDR Lietuva asociacijos prezidentė, EMDR Europe mokslo komiteto narė. Paulinos mokslinių tyrimų interesai yra psichotraumatologija, specializuota psichotraumatologinė pagalba, stresas ir atsparumas paauglystėje.
	Podoktorantūros stažuotoja dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė Dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė yra raidos psichologė, podoktorantūros tyrėja ir projekto BOOM-LT vadovė Psichotraumatologijos centre. Jos moksliniai interesai apima paauglių ir jaunimo raidą, pozityvią psichikos sveikatą, tapatumą ir stresą. Ji turi patirties kuriant, įgyvendinant ir vertinant intervencines programas, tiek tiesiogiai, tiek internetu, skirtas paskatinti pozityvius raidos ir psichikos sveikatos pokyčius.
	Doc. dr. Neringa Grigutytė Dr. Neringa Grigutytė, VU docentė, klinikinė psichologė ir psichoterapeutė. Psichotraumatologijos centre vadovauja POLSTRES tyrimui. Mokslinių ir profesinių interesų sritys: klinikinė ir traumų psichologija, psichologinis vertinimas, prievarta prieš vaikus ir profesionali pagalba šeimai.
	Mokslo darbuotoja dr. Odeta Geležėlytė Odeta Geležėlytė yra klinikinė psichologė. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: kompleksinė trauma, suicidologija. Šiuo metu Odeta Geležėlytė yra viena iš tarptautinio su COVID-19 pandemija susijusios psichologinės savijautos tyrimo, inicijuoto ESTSS, pagrindinių tyrėjų Lietuvoje.
	Mokslo darbuotoja dr. Lina Jovarauskaitė Dr. Lina Jovarauskaitė yra klinikinė psichologė. Mokslinių interesų sritys: streso ir trauminio streso vertinimas bei valdymas, streso susijusio su klimato kaita tyrimai. Psichotraumatologijos centre Lina yra viena iš pagrindinių tyrėjų STAMP projekte.
	Dokt. Ieva Daniūnaitė Dokt. Ieva Daniūnaitė – klinikinė psichologė, jos profesinė patirtis ir tyrimų sritis yra trauminė patirtis ir jos psichologinės pasekmės vaikystėje ir paauglystėje, potrauminio streso sutrikimas.
	Dokt. Monika Kvedaraitė Dokt. Monika Kvedaraitė yra klinikinė psichologė. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: potrauminio streso sutrikimas, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas; psichologinis psichotraumatologinis įvertinimas. Šiuo metu Monika Kvedaraitė yra viena iš tarptautinio su COVID-19 pandemija susijusios psichologinės savijautos tyrimo, inicijuoto ESTSS, pagrindinių tyrėjų Lietuvoje. Monika Kvedaraitė yra Lietuvos traumų psichologijos asociacijos valdybos narė ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento darbo grupės, skirtos parengti priemonių planą ilgalaikių COVID-19 pandemijos sukeltų psichosocialinių pasekmių valdymo planą, narė.
	Dokt. Austėja Dumarkaitė Austėja Dumarkaitė yra klinikinė psichologė ir doktorantė Vilniaus universiteto Psichologijos institute. Jos interesų sritys apima klinikinę psichologiją, psichotraumatologiją ir internetinių intervencijų veiksmingumą. Austėja Dumarkaitė yra dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstos internetinės intervencijos Still Me veiksmingumo tyrimo pagrindinė tyrėja.

Bendradarbiaujantys tyrėjai
Doc. dr. medicinos gydytoja Ieva Norkienė
Asistentė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė
Dokt. Ieva Biliūnaitė
Dokt. medicinos gydytoja Daiva Gražulytė

Studentai
Agnietė Kairytė
Augustė Nomeikaitė
Austėja Jaruševičiūtė
Emilija Zalieckaitė
Gabija Petrauskaitė
Giedrė Dautartaitė
Greta Raklevičiūtė
Ieva Dovidauskaitė-Bastienė
Irma Sabonytė
Julija Mingaudaitė
Justa Kažukauskaitė
Karolina Kančiauskytė
Margarita Juodsnukytė
Milda Baronaitė
Nerilė Kopcikaitė
Rasa Jokubauskaitė
Rūta Ostreikaitė-Jurevičė
Sigita Tindžiulytė
Vitalija Rogovska

Buvę komandos nariai
dr. Jonas Eimontas

Alumnai
Jogilė Medeišienė (bakalauro laipsnis, 2018)
Gintarė Korsakaitė (magistro laipsnis, 2019)
Saulė Makutėnaitė (bakalauro laipsnis, 2019)
Ieva Stonytė (magistro laipsnis, 2020)
Gintarė Astrauskaitė (magistro laipsnis, 2020)
Karolina Jocytė (magistro laipsnis, 2020)
Lukas Juozapavičius (magistro laipsnis, 2020)
Miglė Rudytė (magistro laipsnis, 2020)
Rūta Budreckytė (magistro laipsnis, 2020)
Vaiva Milašiūnaitė (magistro laipsnis, 2020)

Kviečiame studentus prisijungti prie Psichotraumatologijos centro komandos ir įsitraukti į mokslinę veiklą.

Tyrimai

TYRIMAI

Psichotraumatologijos centre moksliniai tyrimai šiuo metu plėtojami šiomis pagrindinėmis kryptimis: psichologinės intervencijos internetu asmenims, patiriantiems su stresu susijusius sutrikimus; smurto ir traumų padariniai vaikams ir jaunimui; TLK-11 su stresu susijusių sutrikimų tyrimai; somatinių ligų psichologinis poveikis; su aukštu streso lygiu susiduriančių profesijų stresas (medicinos personalas, policija).

FINANSAVIMAS PROJEKTAMS

Mokslinių tyrimų projektas „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją ir tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių projektas. Projekto sutarties nr.: P-COV-20-10. Projekto biudžetas 33566 Eur.
Tyrimo projektas „Stresas ir atsparumas paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje: tarpkultūrinis tyrimas“ (2020-2022). Dvišalis Lietuvos ir Japonijos tyrimo projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos tyrimų fondo. Projekto partneris – Hirošimos universitetas, Japonija. Projekto numeris – S-LJB-20-2. Projekto biudžetas (Lietuvos tyrimo dalies) – 78,174 EUR.
Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Jaunimo pozityvi psichikos sveikata ir sąsajos su patiriamu stresu (BOOM-LT)“. 2019-2022. Vadovė dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. Vilniaus universiteto finansuojamas projektas.
Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Vaikystės traumos padariniai: stresas ir atsparumas (STAR-A)“. 2017-2019. Vadovė dr. Paulina Želvienė. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros skatinimas“. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0096. Projekto biudžetas 42502 Eur.
Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Psichosocialinių veiksnių mediaciniai efektai stresinių ir trauminių patirčių psichologiniams padariniams socialinės psichotraumatologijos kontekste“ (MIP-006/2015). 2015–2017. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 87759 Eur.
Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa“. (MIP-011/2012). 2012–2014. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 53200 Eur.
Nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui” projektas „Psichologinės gerovės psichosocialiniai veiksniai psichotraumatologijos kontekste“ (SIN-01/2012). 2012–2013. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 40480 Eur.
Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Ambulatorinis psichologinis įvertinimas psichotraumatologijoje” (MIP-19/2010). 2010–2011. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 47380 Eur.

Atpažinti psichologinę traumą (2020-2024)

Kviečiame dalyvauti tyrime „Atpažinti psichologinę traumą”

Kviečiame dalyvauti tyrime „Atpažinti psichologinę traumą“, kurį atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai, bendradarbiaudami su Kardifo universiteto mokslininkais iš Jungtinės Karalystės. Šio tyrimo rezultatai padės tyrėjų komandai geriau suprasti asmenų reakcijas į stresinius ir trauminius įvykius. Tyrimas itin svarbus siekiant gerinti trauminių patirčių atpažinimą Lietuvoje bei tobulinti atpažinimo ir psichologinės pagalbos galimybes traumas patyrusiems asmenims.

Trauminį įvykį gali patirti kiekvienas žmogus. Tai gali būti rimtas nelaimingas atsitikimas, eismo įvykis, fizinis smurtas, nemalonus seksualinis patyrimas, gyvybei pavojinga liga, staigi artimojo mirtis, sunkus sužeidimas ir kiti įvykiai, kurie gali stipriai išgąsdinti ar kelti pavojų sveikatai ar gyvybei. Trauminis įvykis gali būti patirtas vaikystėje arba vėliau gyvenime, gali būti vienkartinis arba pasikartojęs kelis kartus. Trauminis įvykis gali sukrėsti žmogų, tiek jeigu jį asmuo patyrė pats (-i), tiek jeigu buvo įvykio liudininkas (-ė) ar jeigu įvykis atsitiko artimajam.

Tyrime dalyvauti kviečiame pilnamečius asmenis, gyvenime patyrusius bent vieną trauminį įvykį. Tyrimo dalyvių prašysime užpildyti klausimyną ir dalyvauti interviu su psichologu. Siekiant užtikrinti dalyvių ir tyrėjų saugumą COVID-19 pandemijos metu, visas dalyvavimas tyrime vyks nuotoliniu būdu, tad dalyvauti galėsite Jums patogiu laiku ir patogioje vietoje. Kiekvienam tyrimo dalyviui siūlysime galimybę gauti apibendrintas, atlikto tyrimo rezultatais paremtas, išvadas apie trauminio streso reakcijų intensyvumą bei rekomendacijas dėl tolimesnės profesionalios psichologinės pagalbos poreikio. Tad dalyvavimas šiame tyrime Jums yra puiki galimybė geriau suprasti savo streso reakcijas bei gauti konkrečios informacijos apie profesionalios pagalbos reikalingumą.

Užtikriname tyrimo metu gautos informacijos konfidencialumą. Tyrimo vykdymui gautas VU Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.

Tyrimo dalyvius kviečiame registruotis čia.

Daugiau informacijos apie tyrimą suteiksime užsiregistravusiems dalyviams. Jei turite klausimų, susisiekite su mumis el. paštu

Tyrimą vykdo VU Psichotraumatologijos centras.

Pagrindiniai tyrėjai: dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Monika Kvedaraitė, prof. Evaldas Kazlauskas.

ESTSS-COVID

Psichologinė gerovė ir įveika COVID-19 pandemijos metu

#manosavijauta

COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokios konkrečios tos pasekmės. Mums rūpi žmonių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu bei kaip jie įveikia su tuo susijusį stresą ir kylančią įtampą. Šiuo tyrimu norime geriau suprasti su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusius rizikos faktorius, stresorius bei žmonių poreikius skirtingose Europos šalyse.

Apie tyrimą. Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (European Society of Traumatic Stress Studies, ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių (Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose). Tyrėjai turi ambicingą tikslą – apklausti bent 10000 asmenų iš visos Europos. Tokio plataus masto apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteiktų unikalių galimybių analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus bei poreikius. Atsakymai padėtų geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti mokslu grįstas praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.

Kaip dalyvauti? Norint prisidėti prie Europinio tyrimo, prašysime Jūsų užpildyti klausimyną (pildymo trukmė 15-30 min). Tyrime kviečiami dalyvauti visi suaugę asmenys nuo 18 m. Tyrimas vykdomas 2020 m. birželio-gruodžio mėn. Norime įvertinti ir galimus savijautos pokyčius, todėl kviečiame dalyvauti du kartus: birželio mėn. ir po pusės metų. Dalyvavimas abiejuose etapuose yra labai svarbus, tačiau galima dalyvauti ir tik pirmame apklausos etape. Visi tyrimo dalyviai turės galimybę susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais bei parengtomis rekomendacijomis.

DALYVAUTI TYRIME

Tyrimo vykdymą Lietuvoje koordinuoja VU Psichotraumatologijos centras.

Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Odeta Geležėlytė ir dokt. Monika Kvedaraitė.

Daugiau informacijos el. paštu .

Still Me, Dėmesingu įsąmoninmu paremta internetinė intervencija PTSS (2019-2023)

Still Me - 8 savaičių trukmės nemokama internetinė programa, skirta Vilniaus universiteto studentams, patyrusiems sukrečiančių gyvenimo įvykių ir dėl to išgyvenantiems sunkumų.

Šiuo metu registracija į programą sustabdyta. Daugiau informacijos ir registracija į laukiančiųjų sąrašą: www.stillme.lt.

Didelė dalis jaunų žmonių yra patyrę bent vieną sukrečiantį (trauminį) įvykį. Po trauminės patirties neretai iškyla sunkumų, apsunkinančių kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, asmui pakartotinai vis išgyvena trauminį įvykį, jam tampa būdingos vengimo reakcijos, padidėja jautrumas. Vienas iš galimų pagalbos būdų - psichologinė pagalba teikiama internetu, kuomet norintieji gali naudotis programa bei, esant poreikiui, susisiekti su psichologu.

Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos intervencijos veiksmingumą asmenims, patiriantiems po trauminės patirties atsiradusius potrauminio streso sunkumus.

Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.

LINGI, Internetinė intervencija slaugantiems artimąjį (2019-2023)

Slaugote savo artimąjį? Kviečiame Jus užpildyti trumpą apklausą ir pasidalinti savo patirtimi

Apklausą atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linköping universitetu (Švedija). Pagrindinis apklausos tikslas yra sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius. Jūsų atsakymų konfidencialumą užtikriname.

Norėdami pradėti, paspauskite ant nuorodos www.slaugantiems.lt.

Kviečiame užpildyti apklausą ir prisidėti prie artimuosius slaugančių žmonių patirčių ir poreikių įgarsinimo!

Jeigu pažįstate žmogų, slaugantį savo artimąjį, pasidalinkite šia žinute su juo.

Pagrindiniai tyrimo tyrėjai

Prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. Gerhard Andersson, prof. Robbert Sanderman, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Ieva Biliūnaitė

Tyrimo tikslai ir nauda

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sparčiai daugėja žmonių, kuriems yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Labai dažnai slaugyti imasi šeimos nariai ar kiti šalia esantys žmonės. Artimojo slaugymas yra sudėtinga užduotis; dažnai asmenys, kurie slaugo savo artimąjį, turi ir kitų įsipareigojimų (pvz., darbą, šeimą). Dėl to artimojo slaugymas gali kelti stresą, liūdesį, nerimą ir kt. Neretai jie neturi galimybės gauti reikiamos psichologinės pagalbos. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichosocialinės internetinės intervencijos veiksmingumą asmenų, slaugančių savo artimuosius, savijautai.

Kaip vyksta tyrimas

Tyrimo dalyviai turi galimybę dalyvauti 8 savaičių trukmės programoje. Dalyviai yra vertinami prieš programą, įpusėjus programai ir jai pasibaigus. Dalis tyrimo dalyvių programoje dalyvauja nuo oficialiai paskelbtos tyrimo pradžios, dalis – po 8 savaičių nuo tyrimo pradžios. Dalyviai į grupes paskiriami atsitiktinai. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas ir dalyviai gali bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo.

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

Tyrimo atlikimas yra patvirtintas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto (PTEK). Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis šioje programoje, gali bet kuriuo metu atsisakyti joje dalyvauti. Visa asmens pateikiama informacija yra konfidenciali. Tik tyrėjai turi prieigą prie pateiktos informacijos. Su tyrimu nesusiję asmenys neturi prieigos prie pateiktos informacijos ir negali sužinoti apie dalyvių dalyvavimą tyrime. Mokslinėse publikacijose bus skelbiama tik apibendrinta ir nuasmeninta informacija.

Duomenys tvarkomi ir saugomi pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir Vilniaus universiteto dokumentus:

Asmens duomenų tvarkymo mokslinio tyrimo tikslais Vilniaus universitete taisyklės, patvirtintos 2015 m. lapkričio 23 d. Vilniaus universiteto rektoriaus Nr. R-452,
Asmens duomenų tvarkymo Vilniaus universitete tvarkos aprašas, patvirtintas 2018 gegužės 25 d. Vilniaus universiteto rektoriaus Nr. R-316,
Mokslinių tyrimų duomenų tvarkymo MIDAS taisyklės, patvirtintos 2017 m. balandžio 28 d. Rektoriaus įsakymu Nr. R-168,
Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų duomenų valdymo gaires, patvirtintos 2016 m. spalio 18 d. Senato nutarimu Nr. S-2016-9-3,
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Nr. I-1374 nauja redakcija 2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1426.

Nuasmeninti sukoduoti duomenys saugiai laikomi Vilniaus universiteto slaptažodžiu apsaugotoje byloje. Su tyrėjais dalijamasi tik nuasmeninta kopija.

Informacija apie tyrimo rezultatus

Apibendrinti tyrimo duomenys bus skelbiami moksliniuose darbuose.

Tyrėjų kontaktai

Jei turite klausimų, susisiekite el. paštu:

LAIMINGA VAIKYSTĖ, Mažų vaikų PTSS vertinimas (2020-2022)

Apie tyrėjus

Tyrimą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“ vykdo pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, dokt. Ieva Daniūnaitė, dokt. Monika Kvedaraitė.

Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su prof. Ask Elklit ir dr. Sille Schandorph Løkkegaard (Pietų Danijos universitetas, Psichologijos katedra, Nacionalinis Psichotraumatologijos centras, Danija).

Tyrimo tikslai ir nauda

Lietuvoje itin reikalinga validuoti, standartizuoti ir įdiegti raidai jautrius įvertinimo metodus, kurie būtų skirti įvertinti priešmokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikų, patyrusių potencialiai traumuojančius įvykius, psichologinę savijautą. Pagrindinis tyrimo tikslas yra adaptuoti Danijos Pietų universiteto mokslininkų psichologų sukurtą instrumentą Lietuvoje, skirtą įvertinti mažų vaikų (4-8 m.) nepalankias patirtis ir savijautą. OCTS (angl. Odense Child Trauma Screening) adaptacija Lietuvoje suteiktų galimybę šalies specialistams įgyti ir naudoti moksliniais tyrimais patvirtintą mažų vaikų emocinės būsenos vertinimo metodiką.

Tyrimo dalyviai: 4-8 m. amžiaus vaikai ir jų tėvai / globėjai.

Kaip vyksta tyrimas

Tyrimas bus vykdomas gavus vaikų tėvų / globėjų informuotą sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrimo metu specialius mokymus baigę psichologai atliks vaikų psichologinį įvertinimą vaikų psichologiniam konsultavimui pritaikytose patalpose. Tyrime dalyvaujančių vaikų tėvams / globėjams bus pateikiamas trumpas klausimynų paketas.

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

Duomenys bus tvarkomi ir saugomi pagal Lietuvos respublikos Asmens Duomenų Apsaugos Įstatymą ir Vilniaus universiteto dokumentus.

Informacija apie tyrimo rezultatus

Apibendrinti tyrimo duomenys bus skelbiami moksliniuose darbuose.

Tyrėjų kontaktai

Daugiau informacijos apie vykdomą tyrimą: el. paštu ir telefonu (8 5) 268 9652.

BOOM-LT, Bochumo optimizmo tyrimas Lietuvoje (2019-2021)

BOOM-LT - tai studentų streso ir psichikos sveikatos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti:
- kokių sunkumų patiria jauni suaugę studijų metų;
- kokie veiksniai yra svarbūs, siekiant sumažinti streso lygį ir paskatinti psichikos sveikatą tapsmo suaugusiuoju laikotarpiu.

BOOM tyrimas buvo inicijuotas Vokietijos mokslininkų ir įvairiose pasaulio šalyse yra vykdomas nuo 2011 metų. BOOM-LT pirmasis tokios didelės apimties jaunimo psichikos sveikatos tyrimas Lietuvoje, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ruhr-Bochum universiteto Vokietijoje Klinikinės psichologijos ir psichoterapijos departamento mokslininkais.

Tęstinį BOOM-LT tyrimą įgyvendina Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės. Tyrimo įgyvendinime taip pat dalyvauja dokt. Austėja Dumarkaitė, magistrantūros pakopos studentė Gabija Petrauskaitė bei bakalauro pakopos studentės Rūta Ostreikaitė-Jurevičė ir Greta Raklevičiūtė.

Trumpą tyrimo ataskaitą galite matyti čia.

STAR-A, Stresas ir atsparumas paauglystėje (2019-2022), STAR-A-JP Japonijoje (2020-2022)

Potrauminis stresas ir gyvenimo kokybė po širdies operacijos (2018-2023)

ANDI-ON, Potrauminis stresas ir vėžys (2019-2021)

Prostatos vėžys yra viena iš dominuojančių vėžio formų pasaulyje. Vis dėlto, profilaktinės vėžio patikros programos yra gana kontroversiškas klausimas, nes yra susijusios su sveikų žmonių tikrinimu. Jiems profilaktinės patikros nauda sveikatai neturi kelti abejonių ar itin didelio streso. Todėl profilaktiniuose tikrinimuose turi būti kuo tiksliau įvertinta laukiama nauda sveikatai, įvairūs šalutiniai efektai, atlikti kiti tyrimai, parodantys patikros metodo efektyvumą mažesnėse grupėse prieš pradedant populiacines atsitiktinės patikros programas.

Šiuo tyrimu siekiama sužinoti apie asmenų, dalyvaujančių vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, fizinę ir psichologinę sveikatą. Tyrimas prisidėtų prie geresnio supratimo, su kokiais sunkumais susiduria asmenys, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programoje. Tai padėtų didinti profilaktinių programų efektyvumą. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.

Tyrimas atliekant bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu (dokt. gyd. A. Patašius, vyr.m.d. dr. G. Smailytė), prof. E.Kazlauskas, dokt. Monika Kvedaraitė, PTC studentė-tyrėja M.Rudytė.

POLSTRESS, Policijos pareigūnų PTSS ir atsparumas (2019-2022)

Policijos pareigūnų patiriamas stresas gerokai skiriasi nuo kitų profesijų atstovų patiriamų stresorių, kadangi tenka susidurti su mirtimi arba situacijomis, kai kyla reali grėsmė žmogaus gyvybei. Visuotinai pripažįstama, kad darbas policijoje yra viena pavojingiausių profesijų, policijos pareigūnams ypač dažnai tenka patirti pavojingų stresorių poveikį. Tarnybos metu patiriami traumuojantys įvykiai, tampama jų liudininkais, susiduriama su pavojais sveikatai ir gyvybei. Didelė stresinė įtampa gali turėti neigiamos įtakos pareigūnų darbo rezultatams, motyvacijai atlikti savo pareigas, savijautai bei sveikatai.

Pagrindinis tyrimo tikslas: nustatyti patyrusių ir pradedančių policijos pareigūnų patiriamą stresą, įveiką ir sąsajas su savijauta. Planuojama tyrimo imtis: 500 tyrimo dalyvių. Numatomos dvi grupės: 1) būsimieji policijos pareigūnai (studentai) ir 2) dirbantys policijos pareigūnai. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.

Pagrindiniai tyrėjai: doc. dr. N.Grigutytė, prof. E.Kazlauskas, dokt. M.Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Amsterdamo universitetu, Nyderlandai.

MEDSTRESS, Medicinos personalo patiriamas stresas ir įveika

Stipraus ir lėtinio pobūdžio stresoriai, su kuriais susiduria medicinos personalas, yra susiję su padidėjusia psichikos sunkumų rizika, įskaitant depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir nuovargį, nutrūkusius santykius, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, santuokinę disfunkciją, per ankstyvą išėjimą į pensiją ir savižudybę. Ilgalaikės problemos darbe medicinos personalą gali paskatinti naudoti neadaptyvias ar žalingas streso įveikos strategijas (pvz., alkoholio ar medikamentų naudojimas), o patyrus trauminius stresorius gali išsivystyti potrauminio streso ir kiti adaptacijos sutrikimai

Šio tyrimo tikslas: įvertinti medicinos personalo patiriamą psichologinę gerovę, depresiškumą, nerimą, stresą ir įveiką. Taip pat planuojama atlikti lyginamąjį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medicinos personalo psichologinės gerovės palyginimo tyrimą. Tyrimo metu planuojama apklausti 300 sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių asmenų. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.

Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, doc. dr. Ieva Norkienė ir dokt. Monika Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos bei Barking, Havering and Redbridge University Hospital (JK).

ANKSTESNI PROJEKTAI

BADI trumpa adaptacijos sutrikimo intervencija

Registracija į BADI programą yra sustabdyta. Dėkojame visiems naudojusiems BADI ir dalyvavusiems BADI programos tyrimuose. Mūsų tyrimai parodė, kad BADI programa yra veiksminga žmonėms, kurie siekia susitvarkyti su stresu. Susipažinti su BADI tyrimų rezultatais galite mūsų publikuotuose moksliniuose straipsniuose. Ateityje planuojame vykdyti naujus psichologinės pagalbos internetu projektus ir tyrimus. Visas naujienas sekite Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro internetiniame puslapyje.

Kilus klausimams, prašome kreiptis VU Psichotraumatologijos centro el. paštu: .

Bendradarbiavimas

Aktyvus bendradarbiavimas su organizacijomis, dirbančiomis psichotraumatologijos srityje, yra Psichotraumatologijos centro prioritetas. Sėkmingą bendradarbiavimą rodo bendri moksliniai tyrimai, publikacijos ir mokslu pagrįstų pagalbos būdų plėtojimas. Psichotraumatologijos centras šiuo metu bendradarbiauja su institucijomis ir tyrėjais iš viso pasaulio: Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kt. Psichotraumatologijos centras yra atviras naujoms partnerystėms nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Dėl išsamesnės informacijos susisiekite su mumis.

Pagrindiniai tarptautiniai partneriai

Internet, health and clinical psychology research group, Linköping universitetas, Švedija
Department of Clinical Psychology and Psychotherapy, Ruhr-Bochum universitetas, Vokietija
Norwegian Centre for Violence and Traumatic Stress Studies, Oslo universitetas, Norvegija
ARQ Nationaal Psychotrauma Centre, Nyderlandai
Danish National Centre for Psychotraumatology, Pietų Danijos universitetas
Division of Clinical Psychopathology and Intervention, Ciuricho universitetas, Šveicarija
European Society for Traumatic Stress Studies

Publikacijos

Naujausios publikacijos

Gersons, B., Smid, G., Smit, A., Kazlauskas, E., & McFarlane, A. (2020). Can a ‘secondary disaster’ during and after the COVID-19 pandemic be mitigated? European Journal of Psychotraumatology, 11, 1815283. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1815283

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J. Kamite, Y., Petrauskaite, G. Margraf, J., & Kazlauskas, E. (2020). Does trauma shape identity? Exploring the links between lifetime trauma exposure and identity status in emerging adulthood. Frontiers in Psychology, 11, 576044. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.570644

Zelviene, P., Daniunaite, I., Hafstad, G.S., Thoresen, S., Truskauskaite-Kuneviciene, I., & Kazlauskas, E. (2020). Patterns of abuse exposure and effects of abuse on psychosocial functioning among Lithuanian adolescents: A latent class analysis approach. Child Abuse and Neglect, 108, 104684. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2020.104684

Lotzin, A., Aakvaag, H.F., Acqarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Böttche, M., Bondjers, K., Bragesjö, M., Dragan, M., Grajewski, P., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Javakhishvili, J., Kazlauskas, E., Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Makhashvili. N., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., & Schäfer, I. 2020). Stressors, coping and symptoms of adjustment disorder in the course of COVID-19 pandemic – Study protocol of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS) pan-European study. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780832. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780832

Javakhishvili, J., Ardino, V., Bragesjö, M., Kazlauskas, E., Olff, O., Schäfer, I. (2020). Trauma-informed responses in addressing public mental health consequences of the COVID-19 pandemic: Position paper of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS). European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780782. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780782

Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Do emotion regulation difficulties mediate association between neuroticism, insecure attachment, and prolonged grief? Death Studies, 1–9. https://doi.org/10.1080/07481187.2020.1788667

Kazlauskas, E., & Quero, S. (2020). Adjustment and coronavirus: How to prepare for COVID-19 pandemic-related adjustment disorder worldwide? Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, 12, S22–S24. http://dx.doi.org/10.1037/tra0000706

Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Fear of death and death acceptance among bereaved adults: associations with prolonged grief. Omega: Journal of Death and Dying, 1–15. https://doi.org/10.1177/0030222820921045

Kazlauskas, E., & Grigutyte, N. (2020). Clinical psychology in Lithuania: Current developments in training and legislation. Clinical Psychology in Europe, 2, 1–10. https://doi.org/10.32872/cpe.v2i1.2835

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., Ostreikaite-Jurevice, R., Brailovskaia, J., & Margraf, J. (2020). Positive mental health and adjustment following life-stressors among young adults. Current Psychology, 1–6. https://doi.org/10.1007/s12144-020-00714-3

Kazlauskas, E., Eimontas, J., Olff, M., Zelviene, P., & Andersson, G. (2020). Adherence predictors in internet-delivered self-help intervention for life stressors-related adjustment disorder. Frontiers in Psychiatry, 11, 137.https://doi.org/10.3389/fpsyt.2020.00137

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.01.061

Zelviene, P., Kazlauskas, E., & Maercker, A. (2020). Risk factors of ICD-11 adjustment disorder in the Lithuanian general population exposed to life stressors. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1708617.https://doi.org/10.1080/20008198.2019.1708617

Kvedaraite, M., Zelviene, P., Elklit, A., & Kazlauskas, E. (2020). The role of traumatic experiences and posttraumatic stress on social anxiety in a youth sample in Lithuania. Psychiatric Quarterly, 91, 103–112.https://doi.org/10.1007/s11126-019-09684-7

Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Bisson, J., Karatzias, T., Kazlauskas, E., & Neil, P. R. (2020). A Cross-Cultural Comparison of ICD-11 Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptom Networks in Austria, the United Kingdom, and Lithuania. Journal of Traumatic Stress, 33, 41–51. https://doi.org/10.1002/jts.22361

Gražulytė, D., Kazlauskas, E., Norkienė, I., Kolevinskaitė, S., Kezytė, G., Urbanavičiūtė, I., Sebastinaite, A., Korsakaitė, G., Želvienė, P., Ringaitienė, D., Šostakaitė, G., & Šipylaitė, J. (2019). Long-term quality of life and posttraumatic stress following elective cardiac surgery: preliminary findings of a 5-year follow-up study. Acta Medica Lituanica, 26, 87–92. https://doi.org/10.6001/actamedica.v26i1.3960

Patasius, A., Kincius, M., Kazlauskas, E., & Smailyte, G. (2019). The role of androgen‐deprivation therapy on suicide among patients with advanced prostate cancer: A nationwide population-based cohort study. Psycho-Oncology, 28, 2098–2100. https://doi.org/10.1002/pon.5186

Schäfer, I., Hopchet, M., Vandamme, N., Ajdukovic, D., El-Hage, W., Egreteau, L., Javakhishvili, J., Makhashvili, N., Lampe, A., Ardion, V., Kazlauskas, E., Mouthaan, J., Sijbrandij, M., Dragan, M., Lis-Turlejska, M., Figueiredo-Braga, M., Sales, L., Arnberg, F., Nazarenko, T., Nalyvaiko, N., Armour, C., & Murphy, D. (2018). Trauma and trauma care in Europe. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1556553. https://doi.org/10.1080/20008198.2018.1556553

Paliaukiene, V., Kazlauskas, E., Eimontas, J., Skeryte-Kazlauskiene, M. (2018). Music performance anxiety among students of the academy in Lithuania. Music Education Research, 20(3), 390–397. https://doi.org/10.1080/14613808.2018.1445208

Eimontas, J., Gegieckaite, G., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Rimsaite, Z., Skruibis, P., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). The role of therapist support on effectiveness of an internet-based modular self-help intervention for adjustment disorder: A randomized controlled trial. Anxiety, Stress, and Coping, 31, 146–158.https://doi.org/10.1080/10615806.2017.1385065

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Hyland, P., Zelviene, P., & Cloitre, M. (2018). The structure of ICD-11 PTSD and complex PTSD in Lithuanian mental health services. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1414559.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1414559

Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Adjustment disorder: Current perspectives. Neuropsychiatric Disease and Treatment, 14, 375–381. http://dx.doi.org/10.2147/NDT.S121072

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Eimontas, J., Zelviene, P., & Maercker, A. (2018). A brief measure of the International Classification of Diseases-11 adjustment disorder: Investigation of psychometric properties in adult help-seeking sample. Psychopathology, 51, 10–15. https://doi.org/10.1159/000484415

Eimontas, J., Rimsaite, Z., Gegieckaite, G., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Internet-based self-help intervention for adjustment disorder: Preliminary findings. Psychiatric Quarterly, 89, 451–460. https://doi.org/10.1002/14651858.CD009028

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Lorenz, L., Quero, S., & Maercker, A. (2017). A scoping review of ICD-11 adjustment disorder research. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1421819.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1421819

Karatzias, T., Cloitre, M., Maercker, A., Kazlauskas, E., Shevlin, M., Hyland, P., Bisson, J., Roberts, N.P., & Brewin, C.R. (2017). PTSD and complex PTSD: ICD -11 updates on concept and measurement in the UK, USA, Germany and Lithuania. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1418103. https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1418103

Kazlauskas, E., Gailiene, D., Vaskeliene, I., & Skeryte-Kazlauskiene, M. (2017). Intergenerational transmission of resilience? Sense of coherence is associated between Lithuanian survivors of political violence and their adult offspring. Frontiers in Psychology, 8: 1677. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2017.01677

Kazlauskas, E. (2017). Challenges for providing health care in traumatized populations: Barriers for PTSD treatments and the need for new developments. Global Health Action, 10(1), 1322399. https://doi.org/10.1080/16549716.2017.1322399

Kazlauskas, E., Zelviene, P., & Eimontas, J. (2017) ‘No posttraumatic stress disorder in Lithuania’: National health care fails to identify PTSD. Journal of Traumatic Stress, 30, 99–102. https://doi.org/10.1002/jts.22152

Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Mazulyte, E., Skruibis, P., Dovydaitiene, M., Eimontas, J., & Zelviene, P. (2017). ‘It will get even better’: Preliminary findings from a trauma-focused psychotherapy effectiveness study reveal false positive patients’ long-term outcome expectations after the treatment. Nordic Journal of Psychiatry, 71, 277–281. https://doi.org/10.1080/08039488.2016.1276623

Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2017). Association between posttraumatic stress and acceptance of social changes: Findings from a general population study and proposal of a new concept. International Journal of Social Psychiatry, 63, 126–131. https://doi.org/10.1177/0020764016687788

Zelviene, P., Kazlauskas, E., Eimontas, J., & Maercker, A. (2017). Adjustment disorder: Empirical study of a new diagnostic concept for ICD-11 in the general population in Lithuania. European Psychiatry, 40, 20–25. https://doi.org/10.1016/j.eurpsy.2016.06.009

Skruibis, P., Eimontas, J., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2016). Internet-based modular program BADI for adjustment disorder: Protocol of a randomized controlled trial. BMC Psychiatry, 16(1), 264. https://doi.org/10.1186/s12888-016-0980-9

Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2016). Trauma research in the Baltic Countries: From political oppression to recovery. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29295. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29295

Kazlauskas, E., Javakhishvilli, J., Meewisse, M., Merecz-Kot, D., Şar, V., Schäfer, I., Schnyder, U., & Gersons, B.P.R. (2016). Trauma treatment across Europe: Where do we stand now from a perspective of seven countries. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29450. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29450

Knygų skyriai

Kazlauskas, E. (2020). Trauma-focused psychotherapy research: A study of the Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD outcomes. SAGE Research Methods Cases: Medicine andHealth Cases. SAGE Publications Ltd. doi:10.4135/9781529734881. ISBN: 9781529734881 (Online).

Meili, I. Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2019). Metaphors of Posttraumatic Growth: A Qualitative Study in Swiss, Lithuanian, and Brazilian Rural Communities. In A. Maercker, E. Heim, & L. J. Kirmayer (Eds.). Cultural Clinical Psychology and PTSD. (pp. 141–156). Hogrefe Publishing. doi:01027_00497_ADHOC.indd

Kazlauskas, E., & Želvienė, P. (2015). A history of political violence in the family as resilience factor. In D. Ajdukovic, S. Kimhi, & M. Lahad (Eds.), NATO Science for Peace and Security Series - E: Human and Societal Dynamics. Vol. 119: Resiliency: Enhancing Coping with Crisis and Terrorism (pp. 141–148). Amsterdam: IOS Press. doi:10.3233/978-1-61499-490-9-141. ISSN 1874-6276 (print) | 1879-8268 (online).

Paslaugos

Psichologinio įvertinimo instrumentai

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras atlieka psichotraumatologinių instrumentų validaciją Lietuvoje. Norėdami savo mokslinėje veikloje arba praktikoje taikyti mūsų turimus instrumentus, užpildykite šią užklausos formą. Gavę Jūsų užklausą, susisieksime su Jumis per 10 darbo dienų dėl sprendimo suteikti prieigą prie pasirinkto instrumento. Kartu su metodika atsiųsime ir jos aprašymą bei naujausius susijusius straipsnius.

Instrumentų sąrašas:

ADNM-8 Adaptacijos sutrikimo naujo poveikio skalė
BTQ Trumpas traumos klausimynas
IES-R Įvykio poveikio skalė
SOCHI Socialinių pokyčių klausimynas
SPIN Socialinės fobijos klausimynas
WBQ Psichologinės gerovės klausimynas

Konsultavimas

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centre teikiamos profesionalios specializuotos psichotraumatologinės paslaugos: psichotraumatologinis įvertinimas ir specializuota psichotraumatologinė pagalba asmenims, patyrusiems sukrečiančių įvykių ir turintiems potrauminio streso sutrikimo (PTSS) požymių bei atliekami teikiamos psichologinės pagalbos veiksmingumo tyrimai. Sutikus, kad Jūsų nuasmeninti duomenys bus renkami tyrimo tikslais, pagalba mūsų centre gali būti suteikta nemokamai.

Prieš pradedant taikyti specializuotą psichologinę pagalbą būtina registruotis pirminei konsultacijai, kurios metu bus atliktas psichotraumatologinis psichologinis įvertinimas, skirtas išsiaiškinti Jūsų savijautai po Jus sukrėtusio įvykio ir įvertinimui, ar PTC teikiama pagalba jums yra reikalinga ir tinkama. Jeigu mūsų konsultavimo sąlygos Jums tinka, užpildykite šią formą ir per 3 darbo dienas susisieksime su Jumis dėl pirminio susitikimo su psichologu. Šiuo metu registracija sustabdyta; ji bus atnaujinta rugsėjo mėnesį.