Apie
Projektas nagrinėja, kodėl vyresni Lietuvos gyventojai Europos kontekste pasižymi žemesniu pažintinių gebėjimų lygiu ir spartesniu pažintiniu senėjimu. Remiantis tarptautinės infrastruktūros SHARE longitudiniais duomenimis, bus sukurtas Lietuvai pritaikytas teorinis modelis, integruojantis gyvenimo eigos ir pažintinio rezervo prielaidas su fizinės ir psichikos sveikatos, socialinio aktyvumo, skaitmeninio dalyvavimo ir kitais veiksniais. Empirinėje dalyje bus 1) aprašytas Lietuvos pažintinių rodiklių profilis tarptautiniuose palyginimuose, 2) patikrintas rodiklių palyginamumas tarp šalių ir amžiaus grupių (matavimo invariantiškumas), 3) ištirtas atskirų veiksnių blokų ir jų sąveikų indėlis į pažintinių gebėjimų lygį ir jų kaitos greitį, taikant struktūrinių lygčių, latentinio augimo ir trajektorijų modelius. Taip pat bus analizuojama, ar Lietuvos trajektorijos išsiskiria vienodu mastu skirtingose sociodemografinėse grupėse, ir kokie veiksniai labiausiai susiję su šiuo heterogeniškumu. Projekto rezultatai turės mokslinį ir taikomąjį poveikį: bus pateiktas teorija grįstas paaiškinimas apie Lietuvos pažintinio senėjimo išskirtinumą, parengti moksliniai straipsniai ir sukurta metodinė priemonė - kognityvinių rodiklių/indeksų rinkinys su profilių aprašais ir interpretavimo gairėmis, pritaikytomis Lietuvos populiacijai. Tai prisidės prie tyrėjų kompetencijų ugdymo dirbant su kompleksiniais longitudiniais duomenimis, o visuomenei ir viešajam sektoriui suteiks pagrindą anksčiau identifikuoti didesnės pažintinės rizikos grupes ir planuoti tikslingas prevencijos priemones. Projekto analizės rezultatai bus pristatomi mokslo bendruomenei moksliniuose straipsniuose ir pranešimuose tarptautinėse bei nacionalinėse konferencijose, o plačiai visuomenei rezultatai bus pristatyti interviu ir/ar spaudos pranešimų forma.
Projektas yra vykdomas pagal Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025-2030 metais programą ir finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-26-2.