Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tyrėjai koordinuoja aukštos kokybės tarptautinių longitudinių tyrimų vykdymą Lietuvoje, dalyvaudami dviejose tarptautinėse tyrimų infrastruktūrose (SHARE ir EVS) ir suteikdami atvirą prieigą prie mokslo šaltinių ir paslaugų humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimams (HUMRE).
SHARE: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas
VU Filosofijos fakulteto bendradarbiavimas su SHARE projekte dalyvaujančių šalių atstovus vienijančiu SHARE-ERIC (angl. European Research Infrastructure Consortium) konsorciumu pradėtas 2014 m.
SHARE (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) – viena pagrindinių Mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) Europos mokslinių tyrimų erdvėje, skirta Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimams. Tai inovatyvi, multidisciplininė, tarptautinė, tinklinė duomenų bazė, apimanti 28 Europos šalių ir Izraelio mikro duomenis sveikatos, socioekonominio statuso, socialinio ir šeimos tinklų srityse (sukaupta apie 140 tūkst. asmenų duomenų, apie 530 tūkst. Interviu).
2021 m. pabaigoje pradėtas 9-osios bangos tyrimas, kuriame dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Numatoma ištirti tokias esmines gyvenimo sritis kaip gyvenimo kokybė, fizinė ir psichinė sveikata, socioekonominiai rodikliai, šeima, socialiniai tinklai pagal šiuos parametrus:
- sveikatos srities kintamieji – asmens savo sveikatos vertinimas, sveikatos veiksniai, fizinis ir kognityvinis funkcionavimas, sveika gyvensena, naudojimasis sveikatos sistemos paslaugomis ir kt.;
- biologiniai žymenys: suėmimo stiprumas, kūno masės indeksas, juosmens apimtis, kraujo spaudimas, kraujo tyrimų rodmenys: cholesterolio kiekis, HbA1c ir kt.;
- psichologiniai kintamieji: psichinė sveikata, psichologinė gerovė, pasitenkinimas gyvenimu (laimingumas);
- ekonomikos kintamieji: dabartinis aktyvumas darbo rinkoje, darbo charakteristika, galimybės dirbti suėjus pensiniam amžiui, dabartinės pajamos ir jų
- šaltiniai, turtas, santaupos ir jų panaudojimas, namų ūkis, išsilavinimas) ir kt.;
- socialinės paramos kintamieji: šeimos narių parama, pajamų perskirstymas, socialinis pagalbos tinklas, savanorystės veiklos;
-
socialinio tinklo informacija: ryšiai, kontaktų dažnumas, artimų santykių palaikymas, pasitenkinimas ryšiais ir kt.
Tyrimų duomenis galima parsisiųsti iš duomenų bazės
Lietuvoje SHARE tyrimus koordinuoja Psichologijos instituto mokslininkai doc. dr. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva.
EVS: Europos vertybių tyrimas
VU Filosofijos fakultetas 2014 m. įsitraukė į tarptautinę Europos vertybių tyrimo grupę ir sėkmingai tęsia bendradarbiavimą.
EVS yra didžiulio masto, tarptautinis, longitudinis socialinių mokslų tyrimo projektas apie asmenines ir socialines vertybes. Tai vienas žinomiausių tarptautinių socialinių mokslų lyginamųjų tyrimų projektų, atskleidžiantis, ką europiečiai galvoja apie gyvenimą, šeimą, darbą, religiją, politiką ir visuomenę, kokios vertybės žmonės yra svarbios skirtingose, ir tuo pat metu, tarpusavyje susijusiose gyvenimo srityse. EVS buvo pradėtas 1981 metais ir kartojamas kas devyneri metai, siekiant apimti kuo didesnį šalių skaičių. Iš viso jau buvo įgyvendintos penkios EVS tyrimų bangos (1981, 1990, 1999, 2008, 2017 metais), paskutinėje EVS bangoje 2017 metais dalyvavo 36 Europos šalys. Lietuva dalyvavo jau keturiose EVS bangose, pradedant vykusia 1990 metais.
Pagal 2017 metų bangoje dalyvavusių šalių skaičių, EVS projektas išlieka didžiausiu Europos socialinių mokslų komparatyvistiniu longitudiniu tyrimo projektu. Be to, dar 2016 m. EVS projektas sudarė bendradarbiavimo sutartį su Pasaulio vertybių tyrimo projektu (WVS, angl. WorldValue Survey), o tai reiškia, kad EVS tyrimo banga tapo sudėtine WVS dalimi ir EVS duomenis bus galima lyginti su kitų pasaulio žemynų šalių duomenimis. EVS taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos socialiniu tyrimu (angl. ESS, European Social Survey) įvairiuose projektuose, nuo 2024 m. su ESS sudarytas susitarimo memorandumas.
Visų Europos vertybių tyrimo bangų duomenys yra viešai prieinami ir talpinami GESIS archyve (Leibnico socialinių mokslų institutas, Vokietija). Lietuvos EVS duomenys aktyviai naudojami atliekant lyginamąją šalių ir kartų analizę, kaip pavyzdžiui, Žiliukaitės R., Poviliūno A. ir Savickos, A. (2016) monografijoje „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Šiuo metu aktyviai ruošiamasi naujai, 2026 m. EVS bangai, kurios klausimynas yra papildytas naujais klausimais apie europines vertybes – pliuralizmą, laisvę, demokratiją, lygybę, solidarumą, teisingumą, kas leis įvertinti šių vertybių raišką, jų sąsajas su demokratijos tvarumu ir visuomenės atsparumu, taip plėtojant naują „Europos vertybių“ koncepciją.
Iki 2024 m. nacionaline EVS direktore Lietuvoje buvo doc. dr. Rūta Žiliukaitė, kurį laiką užėmusi EVS nacionalinių programos direktorių asamblėjos pirmininkės pareigas.
Nuo 2024 m. nacionaline EVS tyrimo Lietuvoje direktore tapo asist. dr. Dovilė Galdauskaitė.
Daugiau informacijos apie EVS tyrimą
2025-2026 metais Vilniaus universitetas įgyvendina Dalyvavimo tarptautiniame tinkle projektą“ Europos vertybių tyrimas”, Nr. S-NET-25-13. Projektas finansuojamas Vilniaus universitetui pasirašius sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Dalyvavimo tinkle tikslas – užtikrinant ilgalaikės Lietuvos gyventojų vertybių kaitos stebėsenos tyrimo tęstinumą tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu, teikiant kokybiškus duomenis apie pagrindinių Europos vertybių raišką politikos formuojamas ir kitiems veikėjams suinteresuotiems priimti duomenimis grįstus sprendimus siekiant spręsti su tokiomis visuomenėmis problemomis kaip migracija, diskriminacija, demokratija, mažumų apsauga ir įtraukti susijusius iššūkius.
HUMRE: tinklinė žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra
HUMRE – tinklinė žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra (angl. Human well-being and development), kurios tikslas yra sudaryti sąlygas atlikti kokybiškus multidisciplininius nacionalinius ir tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus, užtikrinant prieigą prie mokslinių duomenų, įrangos, instrumentų bei mokslinių ir technologinių paslaugų I ir II pakopos studentams, doktorantams, tyrėjams bei mokslininkams, kartu keliant mokslinės bendruomenės kompetencijas tyrimų srityje.
HUMRE susideda iš dviejų dalių:
- Materialinės mokslinių išteklių bazės – prieiga prie žmogaus gerovei ir raidai tyrinėti bei elgesiui ir funkcionalumui įvertinti skirtos socialinių ir biomedicinos mokslų srities įrangos ir priemonių (instrumentų, mokslinių tyrimų duomenų, žinių šaltinių ir pan.);
- Mokslinių-ekspertinių bei techninių paslaugų.
Kontaktinis asmuo:
Antanas Voznikaitis
Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas
tel.: (8 5) 219 3096, el. paštas:
EU kids online – tyrimai apie vaikų naudojimosi internetu galimybes, rizikas ir saugumą
Šioje tyrimų grupėje dalyvauja 34 šalių tyrėjai. Nuo 2006 m. „EU kids online“ tinklas buvo finansuojamas Europos Komisijos saugesnio interneto programos, siekiant geriau suprasti vaikų ir tėvų patirtį naudojantis internetu, naujų technologijų naudojimą, kylančias rizikas ir galimybes išlikti saugiems internetinėje erdvėje.
Pirmajame etape (2006–2009 m.) 21 šalies tyrėjai apibendrino ir kritiškai įvertino beveik 400 mokslinių tyrimų rezultatus, kuriais remiantis pateikė metodologines ir politinių sprendimų priėmimui skirtas išvadas.
Antrajame etape (2009–11 m.) buvo atliktas tyrimas 25 šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) apklausiant vaikus ir tėvus apie naudojimąsi internetu ir patiriamas grėsmes. 2010 m. 25 000 vaikų nuo 9–16 metų ir bent vienas iš vaikų tėvų atsakinėjo į klausimus ir patys pildė klausimynus. Lietuvos tyrimų rezultatus galite rasti čia
Trečiajame etape (2011–14) daugiausiai dėmesio buvo kreipiama vaikų saugumo užtikrinimui internete, kai tyrinėjamas naujų žiniasklaidos būdų naudojimas ir su tuo susijusios grėsmės.
Dabartiniame etape (2018–2020 m.) pateikiami naujausi 19 šalių duomenys apie Europos vaikų patiriamas grėsmes ir galimybes naudojantis internetu. Su šio naujo tyrimo „EU Kids Online 2020“ rezultatai galima susipažinti čia
EU kids online tyrimus (2018-2020) Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų komanda vykdydama Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste (Nr. S- MIP-17-1 / LSS-250000-1087).“